Maria Alm

Planuodami keliones retai pradedame nuo mažo miesteliuko kažkur tarp kalnų apie kurį nė girdėję nesam. Bent jau aš. Bet šį sykį buvo būtent taip. Pasipainiojo man po ranka kažkoks lankstinukas. Norėjau išmesti, tačiau akys užkliuvo už smailaus bažnyčios bokšto ir snieguotų kalnų viršūnių. Maria Alm. Miestelio ir vieno iš ten esančių svečių namų reklama. Taip, prisipažinsiu, kartais esu reklamos auka. Bet reklama ne visada blogai, kartais ji ir paskatina ką nors daryti. Pavyzdžiui pasidomėti, kur tas Maria Alm. Ačiū tiems svečių namams už reklamą ir atsiprašau, kad pasirinkau ne šiuos, o kitus. Na, bet ne apie svečių namus noriu papasakoti, o apie nuostabų kalnų miesteliuką nors gal labiau tiktų žodis kaimelį – Maria Alm, esantį Austrijoje, Zalcburgo žemėje. Ir tai, ką galima nuveikti čia ir šiek tiek toliau nuo jo.

Tiesiog dievinu tą procesą, kai nieko nežinodamas imi kažko ieškoti ir pats nežinai ko. Gal kokio triukšmingo, bet gražaus miesto, gal kalnų tyloje paskendusios trobelės, o gal kaimelio, kuriame trys namai ir nuostabi bažnyčia? Imu rašyti elektroninius laiškus turistų informacijos centrams, jie mielai siunčia krūvas lankstinukų. Žinau, beveik viską galima paskaityti interneto platybėse, bet – jaučiu silpnybę popieriui: brošiūrėlėms, knygelėms (prieš kai kurių kokybę nublanksta net garsių leidyklų knygos!) Tada virtuvėje apsiverčiu stalą (čia jis didžiausias (ir pamirškit visokius valgymus)) popieriais ir dėlioju planus... Kelionė penkios dienos – planų: dešimčiai dienų. Nors galvą nusirauk. Žiūriu, ką čia išmesti. Bežiūrėdama atrandu, ką būtų galima pridėti! Planai virsta beveik valandiniais: dvi valandas sugaišime čia, valandos prireiks nuvažiuoti iki ten, ten sugaišime tris valandas, o jei patiks ir prakiurksosim prie kokios trobelės keturias valandas? Ne bėda, tik paskutinio objekto nepamatysime. Juk kelionė turi teikti malonumą! Kaip sako prancūzai – malonumas laimingo gyvenimo pagrindas. Kelione reikia mėgautis. O ne greitai greitai viską nufotografuoju, o manuose pasižiūrėsiu, ką mačiau. Bet, šiaip ar taip visi atsarginiai variantai yra gerai. Maža ką, gal kada vėl ton pusėn patrauksim...

Jei mano keverzonės jau pabodo ir nutarėt toliau nebeskaityti – minutėlę! Noriu tik įspėti, kad atostogaujant Austrijos kalnuose gegužės pradžioje tikrai yra ką veikti ir kuo grožėtis, jau vien saulės geltonumo pievos ir baltos kalnų viršūnės ko vertos, bet..! Ant 99,9 % kalnų trobelių durų kabo spynos, žiemos keltuvai jau sustoję, o vasaros dar nė nesiruošia pajudėti, kai kurie panoraminiai kalnų keliai taip pat uždaryti (tiesa, priklauso ir nuo oro, bet didžioji dalis laukia gegužės pabaigos ar net birželio). Tačiau kalnų vaizdas nuo to nesikeičia! O jei užkopi iki kokios trobelės, tai ten tokia ramybė – juk ne sezono metas. Į geltonuojančias pievas smagiai pabyra pirmosios karvutės ir godžiai liežuviais skina gėles.

O dabar apie tai, ką mes ten nuveikėm.

Iš namų išsiruošėm po vėlyvų pusryčių, juk važiuoti ne taip jau ir toli. Atvykę įsikuriam ir išpėdinam pasidaryti po Maria Alm miestuką. Daugiausia čia viešbučiai ir svečių namai (čia gi slidininkų rojus), visur gražu, sutvarkyta, švaru. Tiek to ir miestelio – sauja namų ir bažnyčia su kapinaitėmis aplink. Daugiausia metaliniai kryžiai. Man gražu. Ir bažnyčia graži. Ir aukų „dežutė“ įspūdnga.

P1110836

P1110842

P1110843

P1110844

O paskui išsukam iš miestelio ir einam, kur akys mato, kur kojos neša. Vis negaliu atsižiūreti į tas geltonas pievas. Vyrui sakau, kad tai bus dažniausias nuotraukų motyvas.

P1110854

Nusivaikščioję grįžtam atgal į savo svečių namus vakarienei.

Kitos dienos maršrutas: Maria Alm – Rattenberg (užsukant į Söll) – Tiefenbachklamm tarpeklis  – Gerlos  – Maria Alm… Suplanavau viskam 10 valandų. Optimistė :-) Bet… visada galima ką nors išmesti.

Keliamės anksti (nekenčiu žadintuvo) ir po pusryčių važiuojam Ratenbergo link. Nors miestelis neturi nieko bendro su žiurkėmis, pavadinimas visgi skamba keistokai Ratten – žiurkės, Berg – kalnas. Žiurkių kalnas. Bet tiek to tos žodžių vingrybės. Pirmiaisia sustojame Ziolyje (Söll miestuke) vien dėl bažnyčios. Skaičiau, kad ji ten nuostabi. Ji išties graži. Gal vien dėl bažnyčios ten važiuoti ir ne verta, bet jei pakeliui – užsukit. Trumpai pasisukiojame miestuke. Žinoma, 80% namų – svečių namai. Slidinėtojai, ar žinot, kur važiuoti? Aišku, kad žinot :-).

P1110863

P1110866

P1110871

Riedam link Ratenbergo. Šis labai patiko. Ir mes čia užsibuvom. Užsibuvom... Turėjau miestelio planą, maniau aplėksim per gerą pusvalandį. Nieko panašaus. Gerą pusvalandį ar net ilgiau norisi stovėti ant pilies kalnelio šalia jos liekanų ir grožėtis Ino upės viniu. Koks dar ten dienos planas? Ir kam jis dabar idomus?

P1110878

P1110886

P1110891

P1110892

Viskas sutvarkyta. Stendai, suoliukai, stalai – net gailiuosi, kad kokio sumuštinio neturiu. Kitoje kalvos pusėje teatro scena. Mažutė. Lyg tai būtų vaikų žaidimų aikštelės dalis. Čia kasmet vyksta vaidinimai. Šie metai skiriami Kvazimodui. Nors pilies liekanos ir neprimena Paryčiaus Katedros – viduramžių dvasia čia vistik sklando.

P1110902

O mes pėdinam į senamiestį. Apžiūrim bažnyčias, pasivaikštom gatvelėm, bei Ino promenada. Tiesa, viena bažnyčia (Hl.Virgil und Hl. Katharina) buvo labai įdomi – su dviem altoriais. Tačiau jei matai vieną, nematai kito ir atvirkščiai. Kolonų eilė per vidurį bažnyčios juos skiria ir paslepia.

P1110905

P1110915

IMG_1738

IMG_1747

IMG_1752

IMG_1754

O šiuose namuose kalviai kaldavo vinis. 

P1110925

IMG_1760

Atpėdinę iki mašinos žvelgiam į laikrodžius – laiko tarpekliui nebeturim. Ir tiek to. Kitą kartą. Važiuojam Gerlos link. Skaičiau labai daug nuostabių atsiliepimų. Ir, turbūt, per daug iš to kelio tikėjausi. Vis laukiau, kada bus tas „oho“ ir taip belaukiant pradėjom leistis žemyn. Gražu ten, tikrai gražu - Krimlio kriokliai iš kitos perspektyvos ir kalnai. Gražu. Bet puikesnių kalnų kelių už kuriuos nė mokėti nereikia.

P1110928

P1110932

Saulės palydėt grįžtam į Maria Alm.

Kitos dienos planas Rossbrand viršukalnė ir Radstadt miestelis. Iš Maria Alm važiuojam Radštato link. Kai kurios kelio atkarpos daug gražesnės nei Gerlos. Nors imk ir pasiūlyk austrams iš Gerlos tą mokestį perkelti čia. Bet tiek to, nesiūlysim, o tai apmokestins abu.

P1110944

P1110950

P1110951

Pakeliui Bišofshofenas (Bischofshofen) su savo garsiuoju tramplinu. Kaip nesustosi? Visai netoli yra vandens krioklys, bet šį kartą iki jo nėjom.

P1110954

Ir pačio miestelio neapžiūrim – jei liks laiko, užsuksim grįždami. O dabar mūsų laukia Rossbrand kalnas. Ne ne, nekopėm mes ten – užvažiavom mašina. Nors buvo keletas vietų, kur mūsų naviukas plaukiojo ir rodė 34 km iki viršukalnės, buvo vietų, kur patys svarstem, ar nevertėtų apsisukti (čia ta svarstytoja buvau aš). Bet nieko, sėkmingai apsiekėm stovėjimo aikštelę ir išėjom pasivaikščioti. Iki trobelės gal koks 15 min. pėsčiomis. Šilta, o šalia kelio didžiuliai gabalai purvino sniego. Beveik nė gyvos dvasios aplink. Tik pora tokių kaip mes – besiblaškančių ne sezono metu... Nors tiesą pasakius – nesiblaškėme. Mėgavomės ramybe ir žvelgėme į 150 viršukalnių. Ne, tikrai jų neskaičiavome. Jos seniai suskaičiuostos.

P1110963

P1110966

P1110975

IMG_1861

P1110978

Leidžiamės apačion į Radštatą.

P1110997

Vieną kitą miestelio kraštą dar juosia 13 a. menanti miesto siena. Pūpso trys bokštai. Miestelis nedidelis. Besižvalgant atrodo, kad jam trūksta šiek tiek jaukumo, bet jis vis tiek įdomus.

storyLazyload();