Kelionė į Balkanus (3)

4 diena:

Pirmadienis – šiandien ne į darbą, o tyrinėti Sarajevo. Niekur važiuoti neplanuojame, todėl leidžiame sau ilgiau pagulėti lovose. Keliamės, prausiamės rengiamės ir į miestą. Pradžiai keičiam pinigus ir einam pusryčiams ieškoti burekų. Su burekų paieškomis ne taip gerai sekėsi, tačiau radome geriausių mieste čevapių, prisivalgę iki soties kvapnių ir sultingų burekų su šviežia duona ir svogūnais traukiam pažindintis su miestu. Sarajevas – tai Bosnijos ir Hercegovinos sostinė, kurioje gali rasti mečečių, bažnyčių, cerkvių… čia puikiai dera skirtingos kultūros ir tikėjimai. DSC00540DSC00576

DSC00615Miesto apžiūrą nusprendėme pradėti nuo upės ir tilto, prie kurio manoma prasidėjo I-asis pasaulinis karas.DSC00547 DSC00590DSC00591Toliau, mus labiausiai dominusi miesto vieta – baščarčija. Čia verda gyvenimas, kalviai gamina rankų darbo suvenyrus, vietiniai ir svečiai geria kavą, turistai apžiūrinėja suvenyrus, norintys fotografuojasi ar maitina balandžius.DSC00600

DSC00567DSC00599Baščarčijoje esantis fontanas – Sebilj apsuptas pulko balandžių, dėl to ši aikštė dažnai vadinama balandžių aikšte. Atsigeriame vandens iš fontano, pasifotografuojame su balandžiais, renkame suvenyrus artimiesiems.DSC00608DSC00557 Bosnija ir Hercegovina puiki vieta ieškantiems originalių suvenyrų, čia galima rasti daiktų kiekvieno norams, pradedant magnetukais, baigiant arbatos servizais, šviestuvais, kilimais ar papuošalais. Prisipirkę suvenyrų, beje pigių, einame ieškoti bosniško alaus, nes oras lauke jau ganėtinai įkaito ir ragina prisėsti. Atsigaivinę toliau apžiūrinėjame miesto centrinę dalį, mečetes ir traukiame toliau nuo centro, pažiūrėti karo pėdsakų – kulkų suvarpytų namų bei „Sarajevo rožių“ - tai raudonos dėmės ant asfalto, kurios atsirado po to kai toje vietoje nuo sprogimo mirė žmogus. Grindyse atsiradusią skylę užtaisydavo raudona mase, kurias vėliau pradėjo vadinti Sarajevo rožėmis.DSC00626DSC00632DSC00622 Dar kiek pavaikščiojus pradėjo lyti lietus, kuris mus parvijo atgal į centrą, kur pagaliau paragavome ir burekų. Burekai – kepiniai savo išvaizda primenantys pyragą, o skoniu čeburėkus, vieniems patiko, kitiems ne, tačiau visi sočiai ir nebrangiai pavalgę per dar didesnį lietų patraukėme į savo laikinus namus. Ten persirengę šiltais drabužiais ragavome bosnišką vyną bei kumpį. Jau antra diena Bosnijoje ir mums čia tikrai labai patinka, kainos žemos, žmonės draugiški, visi kalba angliškai ir noriai padeda, beje, labai mažai kur galima atsiskaityti kortelėmis. Labiausiai įsiminė atmosfera – čia taip norisi tiesiog vaikštinėti ar sėdėti kavinėje ir niekuo nesirūpinti. Nebuvusiems už Europos ribų Bosnija gali pasirodyti gana egzotiška dėl gatvėse vaikštančių musulmonų, karts nuo karto maldai kviečiančių minaretų ar kitokio požiūrio į balandžius bei benamius šunis, todėl visiems dar svarstantiems tikrai rekomenduoju.

storyLazyload();