Kelionė į Balkanus (1)

Labai mėgstu planuoti keliones. Didžiąją dalį savo laisvo laiko skiriu kitų blogų skaitymui ir savo kelionių planavimui. Taigi ši kelionė nėra išimtis – planuota, perplanuota, liko tik važiuoti.

Šiais metais ir vėl pasirinkome kelionę nuosavu automobiliu. Pirma – taip gali ilgiau pabūti ten kur patiko ir praleisti nepatikusias vietas, antra - taip buvo pigiau ir netgi patogiau. Šių metų kryptis – balkanai. Iš Lietuvos tiesioginių skrydžių nėra, skrydžiai su persėdimais ilgi, nepatogūs, brangūs. Nuskridus problema - reikia nuomotis automobilį, o šalys tai ne Europos sąjungoje – kitos kainos, kiti reikalavimai. Apsvarsčius visus galimus variantus likome su planu kuo greičiau, bet komfortiškai, pasiekti balkanus savu automobiliu. Maršrutas: Vilnius – Lenkija – Slovakija – Vengrija – Slovėnija – Kroatija – Bosnija ir Hercegovina – Juodkalnija – Albanija – Juodkalnija – Kroatija – Slovėnija – Austrija – Čekija – Lenkija – Vilnius. Datos: gegužės 18 – birželio 2. Komanda – dvi poros, transportas – benzininis 2006 Honda Civic.

1 diena:

Taupydami brangų atostogų laiką namus paliekame penktadienį po darbo, apie18h, planas – pasiekti nakvynės vietą Varšuvoje. Bandydami aplenkti susidariusius kamščius - pasiklystame dar prie Vilniaus – ženklas gal ir nėra labai geras, bet likusi kelionė praeina sklandžiai ir su pora sustojimų lenkiškais keliais apie 24 h pasiekiame savo vienos nakties namus. Nakvynę radome per Airbnb, butas naujai ir gana stilingai įrengtas, visai šalia mums reikiamo kelio. Pakeliam taurę už atostogų pradžią ir į lovas – rytoj laukia ilgas kelias.

2 diena:

Keliamės gana anksti (bent mums taip atrodo), pusryčiaujame ir apie 9 h jau sėdime automobilyje. Šios dienos planas – judėti link Bosnijos ir Hercegovinos, būtų gerai pasiekti bent Kroatiją, blogiausiu atveju – nakvynė Vengrijoje. Iš Varšuvos judame Katovicų kryptimi, pasiekiame Slovakiją, susimokame už kelius ir riedame toliau. Po kurio laiko gurgiantys pilvai prašo pertraukėlės, tad stojame Slovakijoje ir pasivaikščioję visai išvaizdžiame miestelyje randame mums tinkamą vietą pavalgymui. Po pietų suprantame, kad dar tik antra diena, o mūsų kondicionierius jau neveikia, kas nėra labai gerai, nes važiuojame į pietus, pasitikti ankstyvos vasaros. Su mintimi, kad viskas dar pasitaisys riedame toliau. Taip begalvojant kas galėjo nutikti kondicionieriui netrukus pasiekiame Vengrijos sieną, nusprendę už kelius nemokėti vis tiek gana greitai kertame ir šią šalį. Bevažiuojant paaiškėja, kad nemokami keliai veda ne tiesiai į Kroatiją, bet per Slovėniją, todėl turime geras 20 minučių pažinčiai su viena iš balkanų šalių. Čia pirmą kartą stovėjome pasienyje, tačiau čia viskas greita ir paprasta, važiuojame toliau. Temstant pasiekiame Kroatiją ir įsikuriame kaimo turizmo sodyboje netoli nuo Zagrebo, kur mus, nors ir nekviestus, šiltai pasitinka sodybos šeimininkas ir jo žavus šuo. Šią nakvynės vietą radome per booking, tačiau ieškoti pradėjome likus valandai iki atvykimo, todėl nerezervavome ir bandėme laimę – pavyko. Paieška atrodė gana keistai, privažiavome iki google nurodytos vietos ir radome ženklą, kad nakvynės vieta už 100m, paėję kokius 200m, radome ženklą, kad nakvynės vieta už 50m, taip einant žvyrkeliu, per mišką ir įlipus į kalną pamatome kaimo turizmo sodybą su keliais namukais. Šeimininko ilgai ieškoti neteko, nes apie mus pranešė bent keli sodybos šunys, kurie atlėkę norėjo apsikabinti. Po neilgų derybų gauname namuką ir einame miegoti.

Tikiuosi labai neatsibosti su savo rašliavomis, nes planuoju pasakojimą tęsti :)

storyLazyload();