Kažkada žlugusi valstybė

Ieškantiems praktinio „žlugusios valstybės“ pavyzdžio, Mozambikas turėtų būti aukštai prioritetų sąraše. Ne itin išvystytoje kaip portugalų kolonija, smarkiai sugriautoje keleto dešimtmečių pilietinio karo, šioje šalyje ir dvidešimt pirmojo amžiaus antro dešimtmečio pabaigoje nereikėjo daug vargintis, norint rasti epinius skurdo purvo ir griuvėsių pavyzdžius. Visgi, kiek geriau įsižiūrėjus, paveikslas pasirodo esantis kiek sudėtingesnis.

DSCN6483

Vienas svarbiausių dalykų keliautojui - šalies vizų politika - yra gana draugiška. Vizą galima gauti ant sienos, trijuose oro uostuose ir keliuose sausumos sienos perėjimo punktuose.

DSCN6411

Mozambikas yra viena tų šalių, kurioms, galima pasakyti, itin nepasisekė. Nepriklausomybę ši šalis gavo 1975 m. po perversmo Portugalijoje ir po gero dešimtmečio ginkluotos kovos prieš kolonizatorius. Turint omenyje, kad jau po dešimtmečio Portugalija, tapusi Europos ekonominės bendrijos nare, sėkmingai įsisavino milžiniškas Sanglaudos politikos lėšas, nesunku atspėti, kad pasirinkimas buvo tarp nepriklausomybės ir Prancūzų Gvianos pavyzdžio.

DSCN7327

Tapus nepriklausomu ir išvijus baltuosius, Mozambike 1975 m. pabaigoje buvo likę tik 5 žmonės su inžineriniu išsilavinimu. Akivaizdu, kad norint išgyventi XX amžiaus Afrikoje tai nebuvo variantas. Problemos sprendimu tapo suartėjimas su postkolonijinėms valstybėms įvairią pagalbusią mėgusia teikti Sovietų Sąjunga. Beje, pažįstu vieną estą, kuris Sovietų Sąjungos pabaigoje Mozambike porą metų dėstė matematiką. Taip pat iš mūsų tautietis A. Čekuolis ten kažką veikė, tiesa, greičiausiai ne tokį humanitarinį darbą.

DSCN6409

Suartėjimas su SSRS baigėsi sovietine parama ir jos būtina išdava - mėginimu kurti afrikinę komunizmo versiją, taip pat 1977 m. prasidėjusiu pilietiniu karu, kilusiu tarp komunistinio Išsilaisvinimo Fronto (FRELIMO) ir kitos antikolonijinės partijos – Nacionalinio pasipriešinimo (RENAMO), kurį dosniai rėmė tuometinė baltųjų valdoma Rodezija (kuri, tapusi Zimbabve, pakeitė savo remiamą konflikto pusę), Pietų Afrika ir JAV.

DSCN6452

Komunistai valdė Maputo, antikomunistai, veikdami daugiau partizaniniais metodais, – teritorijas šiaurėje. Komunistų valdymo palikimo pilnas Maputo – nuo Lenino, Markso, Hošimino ir kitų komunistų klasikų vardais pavadintų gatvių iki niūrių betoninių daugiabučių. Šiaurėje, antikomunistų valdymas tokių ryškių pėdsakų nepaliko, jei neskaičiuoti pačios šiaurės, kurios nepalietė karo veiksmai ar Beiros, kurioje ir dabar atrodo, kad laikas sustojo. Pilietinis karas formaliai baigėsi 1992 m., jau gerokai po to kai baigėsi ir sovietų parama. Tiesa, 2013 m. konfliktas šiek tiek atsinaujino, kai RENAMO šiaurėje įvykdė keletą išpuolių. Smurto proveržių buvo ir 2016 m., todėl keliauti šalies šiaurėje nėra laikoma gera idėja. Išimtis – Mozambiko sala.

DSCN7264

Mozambiko sostinė Maputo yra tai, ką galima vadinti blėstančia portugališko stiliaus šlove. Įsikūręs trikampio pusiasalio gale, iš dvejų pusių skalaujamas pietinio Indijos vandenyno, miestas turi visas galimybes būti egzotiško grožio etalonu. Gal tokiu kažkada ir buvo – greičiausiai pirmoje dvidešimtojo amžiaus pusėje, kai dabar apsilupę ir pelėsiais apaugę kolonijinės vilos ir visuomeniniai pastatai dar buvo nauji ir modernūs.

DSCN6420

Dabar šio grožio reikia gerai paieškoti. Pradėti geriausia nuo baixa – žemutinės miesto dalies, lanku išsidėsčiusios pagal jūros krantinės. Čia, su tam tikromis išlygomis galima rasti ne tik keleto ministerijų pastatus, bet net ir tokius unikalius įrenginius kaip atskiri konteineriai atliekų rūšiavimui. Šis atradimas kažkiek pataiso įspūdį, susiformavusį dar pro lėktuvo langą pamačius, jog Maputo oro uosto pakilimo takas atsiremia į sąvartyną.

DSCN6396

Kiek toliau nuo jūros – savotiškas XX amžiaus architektūros muziejus. Kolonijinės vilos ir gelžbetonio blokai gal ir atrodytų neblogai, jei būtų prižiūrimi. Tiesa, miesto vaizdą keičia bent jau centre sparčiai augantys stikliniai dangoraižiai.

DSCN6461

Paieškojus galima rasti ir tokių unikalių statinių, kaip unikalus geležinis namas, kažkada pastatytas parodai Paryžiuje, ir paskui atsidūręs tuometinio Lorenco Marques centre.

DSCN6534

Du laisvai vaikštantys baltieji Maputo mieste yra dėmesio vertas objektas. Jiems šypsomasi, o kai kam pakanka iniciatyvumo nusifotografuoti. Vietinės atrodo itin įspūdingai – įsisupusios į ryškiaspalvias capulanas šviečia iš tolo, gerokai praskaidrindamos niūroką apsilupusių dažų ir pilko betono fasadų peizažą.

DSCN6391

Maputo, tuo metu kolonizatorių vadintas Lorenzo Marques, pasižymi puikiu išplanavimu. Stačiakampiai kvartalai, skiriami plačių gatvių ir bulvarų, vietomis vis dar šviečia kažkada prabangiomis buvusiomis vilomis. Prie kiekvienos rimtesnės vilos sėdi apsauginiai. Tiksliau – ant plastikinės kėdės sėdi koks nors nusmurgęs seniokas.

DSCN6471

Rytinėje miesto dalyje yra pagrindiniai miesto restoranai. Mozambikas nuo seno garsėja didžiulėmis krevetėmis. Geroji žinia yra tai, kad jos nebrangios. Blogoji – kad padoriai atrodančių vietų, kur galima būtų pasimėgauti šiomis krevetėmis, beveik nėra.

DSCN7246

Netoli nuo visą kvartalą užimančio centrinės ligoninės kvartalo pamatome netikėtą objektą – Lietuvos konsulatą. Tiesa, mūsų užsienio reikalų ministerijos svetainėje apie tai daug informacijos nėra. Kiek pavyko suprasti – tai ne tikras, o tik garbės konsulatas. Daugiau išsiaiškinti nepavyko dėl to, kad šią įstaigą surandame visiškai atsitiktinai, vaikščiodami tuščiomis gatvėmis likus gerai valandai iki vidurnakčio ir dar dėl to, kad šalia važiuodamas motociklininkas man paprasčiausiai iš rankos išplėšia telefoną.

DSCN6514

Maputo centrą puošia tarp dangoraižių ir purvinų turgelių įsispaudęs portugališkas fortas. Fortas nėra įspūdingas ir norintiems susipažinti su regiono istorija duoda tik vaizdinius portugalų karinės minties įrodymus: nuo labai gražių patrankų vamzdžių iki, atrodo, vis dar gerų skeveldrinių sviedinių ar daugiavamzdžių šautuvų. Informaciniai stendai ir informacija ne portugalų kalba vis dar lieka dalykais, kuriuos reikia išrasti.

DSCN8609

Maputo yra keletas didžiulių turgų. Čia jei neskaičiuosi mažų, atsirandančių stichiškai, gatvių sankryžose ar bet kokioje judresnėje vietoje. Sostinės centre yra turistinis, populiariausia prekė kuriame – už ne tokias jau mažas kainas pardavinėjamos tikrai aukšto lygio moteriškos rankinės. Kalbama, kad tai yra bene saugiausia vieta mieste. Labiau demokratiški yra vietiniams skirti turgūs, miestą apsupę iš visų pusių. Esančiuose arčiau jūros yra verta apsilankyti jūros gėrybių mėgėjams. Gražiausias, žinoma yra dar nuo portugalų laikų likęs miesto centre.

DSCN6479

Iš Maputo keletui dienų suvažinėjame į Svazilendą. Kelionė nėra ilga – geros pora valandų iki sienos, Namaacha miestelio. Išvykimo vieta yra verta dėmesio pati savaime: šiukšlynu paversta didžiulė aikštė, kurioje kažkokia tvarka stovi daug suvargusių autobusų. Kažkur egzistuoja tvarkaraštis, pagal kurį autobusai turėtų išvykti. Jie ir išvyksta, kaip įprasta didesnėje Afrikos dalyje – tada, kai užsipildo keleiviais. Dar vienas esminis trūkumas – tai, kad autobusai paprastai išvykta anksti ryte.

DSCN7164

Afrikos viešasis transportas – atskira tema. Paprastai tai yra geresnį gyvenimą ar net kelis gyvenimus geresnių kelių pasaulyje atgyvenę lūženos, į kurias supakuojamas kiek daugiau nei sveiko proto leidžiamas vietų kiekis. Ir, nesėkmės atveju, į kurį prilipa dar kažkiek keleivių. Ir kuriame kondicionierius nustojo veikti dar gerokai iki Lietuvos narystės NATO. Ir kuris dėl nuolatinių stabčiojimu tiek kiekviena ožkų banda, porą šimtų kilometrų važiuoja gerą pusdienį. Keletą kartų išmėginus šį civilizacijos stebuklą, kaina už skrydį lėktuvu nebeatrodo tokia ir baisi.

storyLazyload();