Filipinai savarankškai per 3 savaites

Tikiuosi, kad galbūt mano įspūdžiai padės kitiems keliautojams, planuojantiems aplankyti šią pietryčių Azijos šalį.


Bilietus iki Manilos įsigijome kaip visada, pamatę akcijos reklamą www.holidaypirates.com puslapyje ir pasinaudoję sistema www.skyscanner.net. Bilietas maršrutu Roma – Manila - Milanas žmogui kainavo 1350 lt. Dar 450 lt (su vienu papildomu lagaminu iki 20 kg) išleidome skrydžiams „Ryanair“ avialinijomis iš Vilniaus į Romą ir per Milaną atgal į Vilnių. Taigi, bendra lėktuvo bilietų kaina žmogui - 1800 lt.
Keliavome keturiese (dvi, kaip mūsų vaikai pasakytų, jau pagyvenusių keturiasdešimtmečių poros). Kelionės tikslas – pailsėti, pakeliauti, pamatyti Filipinus. Tačiau šį kartą nespraudėme savęs į griežtus finansinius rėmus, tik suplanavome apytikslį biudžetą ir, kaip visi pataria, prie jo pridėjome 15-20 % nenumatytoms išlaidoms, kas kelionės metu visiškai pasiteisino.
Kelionės planą ir lankytinas vietas susidėliojome iš anksto, su galimais pakeitimais eigoje. Išvykome 2014 m. vasario 1 dieną. Praleidę parą Romoje, kitos dienos popietę pakilome „Saudi Arabia Airlines“ avialinijų lėktuvu skrydžiui Roma – Ryadh - Manila. Su persėdimais iki Manilos skridome beveik parą, be to, tarp Filipinų ir Lietuvos 6 valandų skirtumas.
1 diena. Nusileidę Manilos tarptautiniame oro uoste (Terminalas Nr.1) greitai praėjome pasų kontrolę, gavome leidimą šalyje be vizos būti 21 dieną (kiek girdėjau, nuo naujųjų metų pasilikti galima jau 31 dieną). Dolerius į pesus išsikeitėm oro uosto teritorijoje ir kaip vėliau pasirodė, šioje vietoje santykis geriausias t. y. 1 doleris - 45 pesai arba 1 litas - 17 pesų. Išėjus iš oro uosto prišoko tarpininkai, siūlantys taksi nuvežti iki viešbučio. Aišku, kaina iš fantastikos srities: prašė 1500 pesų, kišo visokias lenteles, atseit čia viskas oficialu. Internete buvom pasiskaitę, jog kaina iki Ermitos rajono neviršija 500 pesų, su sutikta kita lietuvių grupe užlipome į antrą oro uosto aukštą prie išvykimo vartų - ten taksi žymiai pigesnis, bet irgi pilna tarpininkų. Tarpininkas paprašė 700 pesų, pasiūlėme 500, šis sutiko. Susikrovėme lagaminą bei kuprines ir pajudėjom į Ermitos rajoną, „Best Western la Corona Manila“ viešbutuką. Internete sužinojome, kad visada reikia reikalauti įjungti skaitliuką, net jeigu ir susitarei dėl kainos. Tai ne visada pavykdavo, tačiau mūsų atkaklumas kartais duodavo vaisių. Viso kelio metu girdėjome taksisto verkšlenimus, kad 500 pesų čia tik vienam (nors aiškiai sutarėm, jog visai grupei), kad turistams kainos kitokios ir t. t. Nekreipėme dėmesio. Atvažiavome į mūsų viešbutį, padavėme 500 pesų ir nuėjom, nors taksisto žvilgsnis žudė. Ir dar viena taisyklė, kuria naudojomės visos kelionės metu – už taksi mokėdavome tik tada, kai pasiimdavom visus daiktus iš bagažinės, na dėl viso pikto. Vėliau tame pačiame viešbutyje sutikome kitą savarankiškai keliaujančią lietuvių porą, kuri iki to pačio viešbučio atvažiavo už 250 pesų( tiek parodė taksi skaitiklis). Va taip va, gyveni ir mokaisi.
Pirma nakvynė „Best Western la Corona Manila“ viešbutyje. Rezervacija www.booking.com. Kaina už naktį dviviečiame kambaryje su pusryčiais (tikrai gerais pusryčiais) 2700 pesų (160 lt). Kadangi atvykome pavakare, tai spėjome apžiūrėti tik naktinę pakrantę. Praleisti dienos Maniloje neplanavome, bent taip rekomenduojama internete. Miestas tikras šiukšlynas , labai daug benamių ir nekelia gerų emocijų. Nepaisant to, vienam dalykui jis tinkamas ir netgi labai. Aš siūlau( žmona prieštarauja mano nuomonei) visos kelionės metu nepirkti lauktuvių ir suvenyrų, nes tą labai sėkmingai galite padaryti paskutinę kelionės dieną Manilos prekybos centre „Mall of Asia“. Jame yra tokios parduotuvėlės kaip „Kulture Philippines“, kur galite įsigyti įvairių suvenyrų ir lauktuvių už tikrai gerą kainą. Pasirinkimas didelis ir nereikės be reikalo tampyti papildomą svorį lankantis salose, kur kiekvienas gramas turės didelės įtakos. Šis prekybos centras dar naudingas ir tuo, jog galima nusipirkti rūbų kelionei po Filipinus(aukštiems ir stambesniems sunkiau rasti), tokiu būdu vėlgi taupome savo sveikatą, nereikia iš Lietuvos daug vežtis.
Viešbutyje palikome lagaminą su žieminiais rūbais ir kitais nereikalingais daiktais. Grįžimui buvome rezervavę tą patį viešbutį, todėl toks variantas labai patogus ir nieko nekainuoja.
2-3 diena. Skrydis į Bosuangos salą, Coron miestą. Bilietus įsigijome anksčiau internetu per www.cebupacificair.com. Už juos permokėjom - žmogui po 250 lt (manau, jog galima laisvai surasti ir iki 150 lt). Kaip visada, pirmą kartą užsakinėjant prisipirkau visokių kuprinių draudimų ir t.t. Skrydis iš to pačio oro uosto, bet terminalas jau Nr. 3, todėl nesupainiokite, taksisto prašykite į „local airport terminal 3“. Pakeliui į oro uostą užsukome į „Mall of Asia“ nusipirkti būtiniausių daiktų. Skrydis iki Corono miesto Bosuangos saloje truko valandą su trupučiu. Pats skrydis vėlavo ir ,kaip pastebėjome vėliau, taip atsitikdavo gana dažnai. Nusileidome beveik ryžių laukuose, nes praktiškai oro uostas-tai išbetonuotas vienas takas ir pašiūrė, į kurią rankomis sunešamas bagažas (leidžiamas rankinio bagažo svoris 7 kg, todėl už papildomus 5 litus visiems skrydžiams registravau 15 kg bagažą, dėl viso pikto). Išėję iš oro uosto nustebome, pamatę vairuotoją, laikantį lentelę su mano pavarde. Vėliau supratome kodėl: iš oro uosto nevažiuoja joks transportas! Savarankiškai pasiekti Corono miestą beveik be šansų, nebent“ prisiplakti“ prie kitų turistų ar vietinių. Taigi, kaip bendrakeleivis pasakė – mums žiauriai pasisekė. Kelionė iš oro uosto iki miesto truko apie pusvalandį. Kaina žmogui - 150 pesų. Buvome rezervavę (per www.booking.com, toliau nesikartosiu) „Kokosnuus Garden Resort“. Nakvynė dviviečiame kambaryje -2300 pesų (135 lt) , atsiskaitymas tik grynais. Šioje saloje geriau turėti grynųjų pinigų, nes atsiskaitant kortele gali kilti sunkumų. Čia buvom numatę dvi nakvynes ir išvyką laiveliais po apylinkes. Viešbutis siūlo įvairių ekskursijų, bet iš anksto nepuolėme užsisakinėti, o su triciklu (žmogui 10 pesų) nuvažiavome į miestelio centrą pasižvalgyti. Tai pasiteisino, nes miestelyje ir pasiūla, ir kaina geresnės. Užsisakėme ilgiausią dienos turą. Susimokėjome po 1400 pesų (80 lt žmogui) ; pietūs įskaičiuoti į kainą .
Naktį praleidome klausydamiesi gaidžių choro. Jų ten daug, nes Filipinuose labai populiarios gaidžių peštynės. Ryte su bangka (filipiniečių laivai) išplaukėme į ekskursiją. Vaizdai nerealūs, gamtos grožis neapsakomas. Paviršinis nardymas, plaukiojimas, uolos, paplūdimiai - viskas ko širdis geidžia. Viduryje vandenyno, tarp uolų, pasislėpę gėlo vandens ežerai Kayangan ir Baracuda bei daug visokių gamtos stebuklų tiesiog užėmė kvapą. Vakarėjant pilni įspūdžių grįžome namo.
Vakarą paskyrėme Corono miesteliui. Pati Bosuanga su Corono miestu dar nėra labai nutrypta turistų. Važiavimas triciklu žmogui kainuoja 10 pesų, kilogramas nerealaus skonio mangų - 120 pesų (7lt), kilogramas bananų 60 pesų (3,5lt). Kainos kažkuo panašios į lietuviškas, tik mangai tikrai kitokie. Pats miestas skurdokas, gal dėl to, jog neseniai čia praūžė taifūnas: matėme daug sugriautų pastatų bei šiukšlių. Čia paragavom „San Miguel“ ir „Red horse“ alaus bei „Tanduay“ romo. Buteliukas alaus kavinėse 50-60 pesų, o va romas nustebino 0,75 l – 90 pesų arba apie 5 litus . Miestelyje nusipirkome bilietus kelionei laivu iki Palawano salos, El Nido miesto už 1800 pesų (105 lt) žmogui. Gana brangu, tačiau potyris naujas. Iš interneto žinojome, jog tai rizikinga ir varginanti kelionė.
4-6 diena. Ryte prieš 8 mus turėjo paimti iš viešbučio ir nuvežti į prieplauką. Spėkite ar atvažiavo? Kiek palaukę pasigavom triciklą ir nulėkėm iki agentūros, o ten ramūs kaip belgai: neatvažiavo, na ir ...? Nors buvo jau po 8 , į laivą spėjome. Į El Nidą išplaukėme apie 9 val. ryto, nes ,keleiviams jau sėdint laive, įgula pylė degalus, tikrino variklį. Pastarąjį stebėjo visos kelionės metu: tai pridėję ausį prie grindų klausėsi jo kriokimo, tai pakėlę dangtį į jį spoksojo.

El Nido miestelis įsikūręs labai gražioje įlankoje. Išlipus prieplaukoj triciklo vairuotojai iškart pasisiūlė pavėžėti, bet mes nusprendėme paėjėti. Prieš atvykdami manėme, kad miestelis didesnis, tačiau pasirodė, kad tai dvi lygiagrečios gatvelės su čia išsidėsčiusiais pagrindiniais viešbučiais, kavinėm, turizmo agentūrom ir parduotuvėlėm. Kadangi šioje vietoje nebuvome rezervavę nakvynės (tikėjomės ją nesunkiai susirasti), patraukėme į turizmo informacijos centrą pasirinkti informacijos apie miestą, apgyvendinimą ir ekskursijas. Namuose buvome pasižymėję keletą viešbutukų, kuriuose planavome apsistoti, todėl nutarėme jų paieškoti. Pati pradžia nieko gero nežadėjo, kur ėjom - viskas užimta, o jei ir buvo kokia laisva vietelė, tai kainos kosminės - nuo 2000 pesų. Perėjome visus pakrantės viešbučius ir nė viename neradome laisvos vietos. Jau pradėjome nervintis, bet paėjėję tolėliau nuo centro link miesto pakraščio, ant stulpo radome nuomojamų namelių ant kalno reklamą. Kad visi be reikalo nevargtų kopdami į kalną, aš vienas užbėgau, na gerai, užropojau pas šeimininkus paklausti, ar turi laisvų kambarių . Mūsų džiaugsmui visi kambariai buvo laisvi (iš viso buvo 4 nameliai), todėl pasirinkome, mūsų manymu, geriausią variantą. Iš pradžių užsisakėme vienai nakčiai, tačiau , pavaikščioję po miestą ir neradę geresnio varianto, prasitęsėm atostogas šiame nuostabiame kampelyje dar dviem naktim. Vienintelė problema - lipimas į kalną laipteliais, bet vaizdai ir kaina už nakvynę atpirko viską. Viešbučio pavadinimas „Sea & Jungle Panorama Cottages“. Nakvynė namuke 1300 pesų (77 lt).

Kad tai turistų lankomas miestelis, pastebėjome jau vakare išėję pasivaikščioti. Miestas šurmuliavo, skambėjo muzika, buvo siūlomi masažai, prie kai kurių kavinukių rikiavosi žmonių eilės. Neskubėdami visą vakarą skyrėme pasivaikščiojimui pakrante, jūros gėrybių testavimui ir tolimesnės kelionės planavimui. Ant jūros kranto ragavome įvairios žuvies (patiekalų kainos svyruoja kažkur nuo 250 iki 400 pesų už žuvį), užgerdami „San Miguelio“ ar „Red Horse“ alumi. Vienoje iš turizmo firmelių rytojui užsisakėme išvyką laiveliu po aplinkines saleles. Kaip ir Bosuangoje, čia yra keletas turų ( A,B,C...visiems skoniams). Kainos visose vietose daugmaž vienodos ir svyruoja nuo 1200 iki 1800 pesų, priklausomai nuo pasirinkto varianto. Kuo mums išskirtinis pasirodė El Nido miestelis? Čia labai daug jūros gėrybių restoranų, siūlančių šviežią žuvį, krabus, omarus, tigrines krevetes ir t.t. Kitose vietose tokio didelio pasirinkimo, gal išskyrus Puerto Princesą, nematėme.
Kitą dieną keliavome bangkomis po salas. Jūra šį kartą nerami, kartas nuo karto laivelį pakilnodavo. Aplankėme labai daug skirtingų ir įdomių vietovių, kelionė gan intensyvi. Lindome į tarp uolų pasislėpusį paplūdimį, vaikščiojome po buvusius krikščionių misionierių namų griuvėsius, pietavome įlankėlėje, nardėme ,stebėjome plaukiančius vėžlius, buvom nudilginti medūzų, deginomės paplūdimiuose . Taip ir prabėgo visa diena.

Paskutinę dieną El Nide pasilikome „drybsojimui“: aplankėme „Los Kabanos“ paplūdimį (300 pesu su triciklu), vaikštinėjome po miestelį, sulošėme krepšinio partiją su vietiniais. Iš kitų keliauninkų vėliau sužinojome, jog čia yra dar vienas labai gražus paplūdimys ir karštosios versmės. Kaip minėjau, daug rūbų vežtis neverta, nes visose vietose, kuriose lankėmės, yra skalbimo paslauga. 60-80 pesų (3,5-5 lt) už kilogramą ir po dviejų dienų vėl turi švarius rūbus.

Kitas tikslas - Cagnipos sala. Makaliaus puslapyje skaitydami lietuvių keliautojų įspūdžius apie Filipinus, atkreipėme dėmesį į pasiūlymą apsilankyti laukinėje Cagnipos saloje, „Coconut Garden Island Resort“ viešbutuke. Tad buvome numatę važiuoti, jei bus laisvų namukų. Visą informaciją, kaip patekti į šią salą, susirinkome jų internetiniame puslapyje www.coconutgardenislandresort.com. O būdų yra keletas, todėl kiekvieno iš jų neaprašinėsiu, galite patys pasiskaityti jų puslapyje. Mes pasirinkome komfortiškiausią, tačiau brangiausią būdą - plaukti privačiu laivu. Šešiaviečio laivo kaina 7500 pesų (440 litų), bet šią sumą reikia dalinti iš keleivių skaičiaus (mes buvome keturiese). Kelionės trukmė – 5 valandos. Kiek domėjomės, keliauti iš Port Bartono yra pigiau, tačiau trunka dar ilgiau: autobusu tenka važiuoti aplinkkeliu, kalnais ir po to dar valandą plaukti. Visą patekimo operaciją į salą susitvarkėme El Nido mieste esančioje turizmo agentūrėlėje, antrajame „El Nido Boutique and art shop“ aukšte.
7-10 diena. Poilsis Cagnipa saloje, kurią pasiekiame bangka (laiveliu). Su šeimininkais buvome susitarę dėl trijų nakvynių. Kambariukas nakčiai kaštuoja 950 pesų (56 lt). Jei norite atskiro namuko, kaina - 1350 pesų (79 lt). Saloje yra viskas, ko reikia geram poilsiui: restoranėlis, baidarių nuoma (150 pesų valanda), stalo tenisas, paplūdimio tinklinis ir kitos malonios smulkmenos. Tačiau yra ir keli minusai: nėra interneto ir negalima atsiskaityti kortele. Bet iš kitos pusės gal ir gerai, trys dienos poilsio be jokiu trukdžių ir noro kas valandą tikrintis el. paštą. Maisto ir alaus kainos kaip ir visur, šeimininkai nepiktnaudžiauja tuo . Viešbučio savininkai iš kažkur ištraukė Lietuvos trispalvę - kol buvome saloje ji kiekvieną dieną plevėsuodavo. Bibliotekėlėje radome ir keletą lietuviškų knygų (ten buvo ir Čekuolio knyga, tai su ja ir draugavome) su buvusių šioje saloje lietuvaičių palinkėjimais. Porą žodžių palikome ir mes. Čekuolis liko ten toliau džiuginti lietuvių turistus . Šioje saloje jau teko pasinaudoti ir kelioniniu adapteriu, nes ne visose vietose yra europinių rozečių.

11-12 diena. Sabangos miestelis, požeminė upė. Pasiekti šią vietą vėlgi pasirinkome ne pigiausią būdą, tačiau patogiausią – plaukimą su bangka. Šešiaviečio laivo kaina 4800 pesų (280 lt), plaukimo laikas - 2 valandos. Gal pasisekė, o gal taip visada būna, bet tik atplaukus laiveliu mus pasitiko vietinis žmogelis ir pasiūlė viešbutuką. Nakvojome ant jūros kranto esančiuose bambukiniuose nameliuose, kurio nuoma nakčiai - 800 pesų (47 lt). Kaina labai gera, vieta puiki, nameliai normalūs. Pavalgyti eidavome į vietinę užeigėlę : susimoki 200 pesų (12 lt) ir valgai kiek nori. Maistas skanus ir geras. Turėjome galimybę paragauti ir tamiloko (palmių) kirminų, bet neišdrįsom . Kadangi atvykome pirmoje dienos pusėje ir , kaip mums sakė, nebuvo galimybės vykti į požeminės upės ekskursiją, nusprendėme nusileisti virš vandenyno ištemptu lynu (800 metrų). Buvo smagu... Kaina - 550 pesų (32 lt),o jei norit įsiamžinti, už nuotrauką teks paaukoti dar 250 pesų. Geriau viršuje prieš nusileidžiant lynu patiems jas pasidaryti už dyką. Vakare išbandėme masažą. Už 1-1,5 valandos seansą 300-450 pesų( 17-26lt).

Kitas puslapis