Automobiliu iki Austrijos žiemą

Šiais metais buvo ypač ilgos Kalėdų atostogos. Pirmas planas buvo pamatyti Šiaurę. Beveik mėnesį sekiau Gismeteo orų ir šiaurės pašvaisčių prognozes. Artėjant išvykimo dienai sąlyginai nešaltas ir giedras dienas Suomijos Rovaniemyje pakeitė debesys ir minus 30. Lengvą nerimą pradėjo kelti automobilis, kuris prie žemų temperatūrų net ir išbandytas nebuvo. Taip besvarstant (labai jau norėjosi pamatyti poliarines naktis), atsirado rimta objektyvi priežastis, kuri nukėlė kelionės pradžią.
Taigi gruodžio 31 dienos pavakare sėdame į savo Sharaną. Pirmas tikslas -Varšuva, kur ketinam sutikti Naujuosius metus. Pamaitinę antis Augustave
be ypatingų nuotykių pasiekiam Lenkijos sostinę.
Kažkiek tenka paieškoti, kur pagrindinė miesto eglė. Automobilį paliekam požeminėje stovėjimo aikštelėje (1 val-5zlotai), o patys, apsiginklavę fejeverkais, žvalgomės po pasipuošusį miesto centrą. Padirbėta nuoširdžiai, nors eglė ir nusileidžia savo grožiu prieš porą metų matytai Čekijos sostinėje.
Vėlgi jokio koncerto (čia jau nostalgija Berlynui). 23 val lenkišku laiku šauname fejerverkus ir ragaujame šampaną. Aplink trynėsi ir daugiau tautiečių. O jau už valandos trinktelėjo fejeverkais visi, kas netingėjo.
Išskyrus taikius azijieius arba kinus jokių kitų ne europietiškos išvaizdos personų nesimatė. Neskubėdami grįžtame prie automobilio. Nakvynė už Varšuvos, nuvažiavus kokį 100 km. Krokuvos kryptimi.
Ilgai miegame šiltuose miegmaišiuose, nors termometras rodo -12. Kelias Varšuva – Krokuva daug kur autostrada su puikiai įrengtomis poilsio aikštelėmis ir tualetais, tai buities problemų nėra. Šios dienos tikslas – Vrbov miestelis, kuriame yra atviri karšto gruntinio vandens baseinai. Vos spėjame 5 valandai. 4 valandų maudynė žmogui kainuoja apie 9 eurus. Baseine vanduo rusvas, savito kvapo ir, kaip tvirtinama, gydantis. Nakvojame netoliese. Beje, Slovakijoje renkantis nakvynę, būtina atkreipti dėmesį, kad tai nebūtų nac.parkas. Nakvynė tokiose vietose netoleruojama. Ypač tai liečia statant palapinę.
Ryte termometras jau rodo -15. Pirmąją dienos pusę „suėdė“ pardotuvės. Nors iš tiesų ieškantiems gerų sportinių drabužių ir ne tik, verta aplankyti Poprado prekybos centrą“Hypernova“. Dėl kažkokios mistikos ten geriausias pasirinkimas. Tik apie pietus susiruošiame aplankyti mums jau gerai pažįstamas Slovenskij Raj trasas. Prie gražiai užšalusios upės pasigailėjom, kad nepasiėmėm pačiūžų. Lipti pradėjom iš Pila miestelio.
Trasa be sniego, sušalę kriokliai. Pakeliui sutemo.
Beje, Slovenskij Raj herbe puikuojas meška, kas įnešė tam tikro žvalumo.
Rytas jau -16. Visą dieną važiuojam Vienos kryptimi vaizdingais pietinės Slovakijos keliais.

01.04. Oras sąlyginai šyla, bet kyla vėjas, prasideda pūga. Pietų virimas (juos verdame ant dujinės viryklės) tampa tikru iššūkiu.
Kertame Slovakijos-Austrijos sieną. Autostrados kelių lipdukas Austrijoje kainuoja 8.9 euro. Vakarop pasiekiame Vieną. Čia, kaip ir daugelyje sostinių, parkavimo sunkumai. Problema tai, kad gatvėje, jei tai leidžia kelio ženklai, mašiną galima palikti tik 2 valandom. Aišku prieš tai tabako kioskelyje nusipirkus parkavimo bilietą. Po 2 valandų reikia grižti prie mašinos ir pasikeisti bilietą kitu. Atsitiktinai pavyko rasti privačią parkavimo aikštelę (1val- 2eurai), tik savininkas prigrasė grįti iki 8 val., kitaip mašiną galėsim atsiimti tik ryte. Turim 4 val. mieto apžiūrėjimui. Vienoje pirmą kartą šįmet krenta sniegas. Viena marga savo gyventojais. Idomiai atrodė žydų ortodoksai, savo kepures nuo sniego slepiantys po celofano maišeliais
, batų pardavėjai, įsivėrę didžiulius auskarus. keisti vežikų siluetai šalia katedros.
Nors kaip bebūtų keista, kalėdiškai papuošta tik viena pagrindinė gatvė, ta prie Vienos katedros. Kitur, sakyčiau standartiniai papuošimai. Grįžtant prie mašinos, pravertė turistinis GPS. Kelias tapo ypač slidus, bet vietiniai automobilistai stebėtinai greiti ir drąsūs. Vienoje sankryžoje vos išvengiau susidūrimo. Sukame Alpių link.
Ryte aiškaus plano neturim, tiesiog kažkurioje vietoje išvažiuojame iš A2 kelio. Pusvalandis kalnų keliukais ir mes tikrose Alpėse .
Po vakarykštės pūgos viskas padengta baltu sniego kilimu.
Gražiame Šventosios Keterinos vardo miestelyje susižiūrime pėsčiųjų maršrutus.
Pakillus auksčiau išvydom gražų saulėlydį. Kaip dažnai būna, grįžom vėlai, nes bandėm sutrumpinti kelią, o naktinis takas kalnuose turi visai kitas taisykles.

Nors adrodė, kad nakvojom beveik negyvenamoje vietoje, ryte saldų miegą nutraukė mūsų mašiną befotografuojantis austras. Pasirodo „privat“. Kažkaip laužyta kalba pavyko nuraminti žmogų. Čia jau tokia kelionės specifika. Jeigu neturi paketo „viskas įskaičiuota“ ir realiai nežinai kur tave sekantį vakarą nuves kelias, tokios situacijos neišvengiamos.
Šios dienos tikslas - surasti „aukštesnius“ kalnus. Rezultatas – vakare esame Krakau srityje, Krakauebene. Kelias B96. Gera vieta apsistoti. Apie austrišką tvarką liudija vyrų tualete pakabintas rankų darbo paveikslas. Čia įrengtos puikios trasos kalnų turizmui. Tiesa, daugelis jų skirtos vasaros maršrutams, bet mums tai ne kliūtis. Pasiekiam 2100m aukščio perėją.

Vakare oras vėl subiiuro. Sekanti laipiojimo vieta Gerlos. Ten buvom prieš 2 metus vasarą, tad idomu, kaip miestelis atrodo žiemą. Porą šimtų kilometrų įveikiam nesunkiai, kirtimas pagrindinio kalnagūbrio A10 keliu mokamas papildomai, berods 5.5 euro. Likus apie 30 km iki Gerlos B165 kelyje nutinka nemalonus įvykis. Viename kelio ruože pažymėta 17% įkalnė. Iš pradžių atrodė nieko baisaus, kaip sakoma ne to matėm. Kaip minėjau oras buvo prastas,. beveik visą laiką krito šlapias sniegas. Ir toj įkalnėje mašina pradėjo buksuoti. Negana to, pradėjom slysti atgal. Šalia skardis. Kažkaip pavyko išsukti į kelio išplatėjimą, kuriame ir nakvojome. Naktį tvarkingi austrai bent 2 kartus pabarstė druska ir ryte kelionę galėjom tęsti be ekstrymo.

Gerlose tikras žmonių skrusdėlynas. Mašinos vokiškais, čekiškais, itališkais numeriais, tame tarpe ir keletas prabangių LT džipų. Visi skuba į keltuvus. Kitoje kelio pusėje retraku išlyginta trasa lygumų slidėms. Kadangi slidžių neturime einame pėstute. Už kelių kilometrų geras takas dingsta pusnyse. Kas ėjo žiemą morenininiais akmenimis, supras. Labai aukštai nelipom, nes šviežias sniegas kėlė lavinų pavojų.

Taip baigėsi mūsų naujametinė išvyka. Vakare sukame namų link. Pasienyje grūstis, nes vokiečių pareigūnas atidžiai tikrina automobilius. Mūsų europietiški veidai itarimo nesukėlė ir mes per daug neskubėdami (sutrukdė vokiškas prekybos centras), pasiekėme namus. Kelionė truko 10 dienų, pravažiuota apie 3300 km. Išlaidos praktiškai tik transportas (220 eurų) ir asmeniniai pirkiniai.
Skaityti komentarus