Žirona. Lankytinos vietos

  • Patalpinta: 2011-01-21
  • Ispanija (Žirona)

Žirona (angl.k. Girona) – senovinis Katalonijos miestas, Ispanijoje, su gilia, tūkstantmete istorija. Miestas įsitaisęs ant Tero, Onyaro, Galligantso ir Giuelio upių santakos ir iki didžių Romos imperijos laikų jau buvo tapęs svarbiu regiono centru.


Šiuolaikinė Žirona yra gausiai lankoma turistų. Miesto pašonėje yra įsikūręs Žironos-Barselonos oro uostas, kuriame leidžiasi pigių avialinijų lėktuvai, įskaitant ir tiesioginius Ryanair reisus iš Kauno oro uosto.

Vos 100 kilometrų į šiaurės rytus nuo Barselonos įsikūrusi Žirona, yra puiki vieta pradėti pažintinę kelionę po Kataloniją.

Šiuolaikiniame Žironos mieste dabar gyvena apie 100,000 nuolatinių gyventojų. Jau kelis metus iš eilės jis pirmauja apklausose, kaip „labiausiai pageidautinas gyventi miestas Ispanijoje“. 

Žironos architektūra mišri ir joje atsispindi prabėgusių amžių invazijos. Mieste gausu įdomių lankytinų vietų. Tad atskridę į Žironą, neskubėkite į Barseloną. Ir Žironoje rasite daug įdomaus.


PAGRINDINĖS ŽIRONOS LANKYTINOS VIETOS:

Žironos senamiestis
Jaukus Žironos senamiestis yra iškilęs ant stačios Kapučinų kalvos, rytiniame Onyaro upės krante. Siauras ir painias jo gatveles supa senosios miesto sienos. Žymiausia, populiariausia ir žinoma, kad judriausia senamiesčio gatvelė - „La Rambla“, eina lygiagrečiai Onyaro upei. Joje pilna smagių lauko kavinukių ir restoranų. Pietiniame šios gatvės gale rasite įsikūrusį „Turistų informacinis centrą“.

Be galo smagu pasivaikščioti Žironos paupiu. Nors vasaros metu Onyaro upė dažnai išdžiūsta, tačiau jos pakrantė nusagstyta žaviais, spalvotais namais. Jie atrodo labai jaukiai bei gražiai ir džiugina kiekvieno atvykėlio akį.

Per upę veda daug tiltų. Jų čia priskaičiuojama net 11.


Modernus miestas
Modernus Žironos miestas yra įsikūręs vakarinio Onyano upės kranto lygumose. Jo centre gausu modernių parduotuvių, viešbučių ir gražių aikščių, kuriose smagu nukristi ir pailsėti. Čia netgi rasite šiek tiek pigesnius restoranus, nei Žironos senamiestyje.


*   *   *

Žymiausios Žironos aikštės: Nepriklausomybės aikštė, kurioje stovi paminklas kariams kovojusiems už Nepriklausomybę. Ją supa neoklasikiniai pastatai.  Kita, - tai Konstitucijos aikštė, sukurta 1983 – 1993 metais. Jos centre stovi gražus paminklas su mergina ir žuvimis. Šis meno kūrinys 1995 metais buvo nominuotas, kaip sėkmingiausias Ispanijos projektas.

Populiariausia susitikimų vieta Žironoje - Placa del Vi – maloni, tyli miesto aikštė.


Žironos įtvirtinimai ir sienos
Žironos įtvirtinimai ir sienos miesto istorijoje atliko svarbų vaidmenį. Jie ištisus šimtmečius gynė Žironą nuo nuolatinių puldinėtojų ar įsibrovėlių. Siekdami apsiginti nuo užkariautojų, Žironos įtvirtinimus, o vėliau ir sieną pastatė romėnai, I amžiuje pr.Kr bei pavadino juos Gerunda.

Dabar, miestą juosianti siena - populiariausia Žironos lankytina vieta.  Nors ją jau XVI amžiuje prarijo besiplečiantis miestas ir ji pradėjo nykti, iki mūsų dienų yra išlikusios dvi sienos dalys. Viena sienos dalis su bokštais stovi senamiesčio šiaurinėje dalyje, kita – didesnė dalis – pietuose. Visų smagiausia, kad šiomis išlikusiomis dalimis galima pasivaikščioti, o vaizdai atsiveriantys nuo sienų bokštų – tiesiog fantastiški. Maršrutas, miestą juosiančiomis sienomis vadinasi „Sienos keliu“ (Passeig de la Muralla). Juo miesto sienomis galima keliauti tarp 8 ir 22 val., kasdien.

Archeologinis kelias (Passeig Arquelogic)
Tai dar vienas Žironos maršrutas, kuriuo keliaujant aplink miestą, galima aplankyti visas išlikusias miesto įtvirtinimų liekanas. Jos nemenkai apgadintos 1809 metais, prancūzų apgulties metu, bet kai kurios dalys vis dar puikiai išsilaikiusios.


Žironos Šv.Mergelės katedra (
Catedral de Santa María de Gerona)
Žironos katedra įsitaisiusi aukščiausiame senamiesčio taške ir yra vienas pagrindinių miesto simbolių. Šios katedros statyba užtruko ganėtinai ilgai: nuo 1038 metų iki VII amžiaus, todėl joje galima įžvelgti susimaišiusius įvairių epochų stilius.

Dabartinė Žironos katedra iškilo senos katedros vietoje, kurią užkariautojai maurai naudojo kaip mečetę. Po jų išgynimo, nežinia, - ar katedra buvo pertvarkyta ar visiškai perstatyta, bet dabartiniai rūmai yra puikus ispaniškos architektūros pavyzdys ir gali pasigirti viena plačiausių pasaulyje centrine nava. Tik Šv.Petro bažnyčia Romoje didžiuojasi platesne.

Žironos Katedroje gausu reliktinių meno kūrinių, reljefinių skulptūrų. Prie Katedros esančiame muziejuje ir lobyne saugomi vertingi katalikų religiniai gobelenai ir apeiginiai turtai.


Kad aplankyti Katedrą, prieš tai teks įveikti 86 laiptus.  Į katedrą lankytojai įleidžiami nuo 10 iki 20 val. (lapkričio – kovo mėn: iki 19 val). Įėjimo kaina: 5 eurai. Mišių metu galima aplankyti tik lobyną ir navą (3 eurai). Sekmadieniais nemokama, bet lankymo laikas - sutrumpintas.


Popiežiaus rūmai (Bishop palace)

Pirmą kartą apie Popiežiaus rūmus dokumentuose užsiminta X amžiuje. Tuomet jie vadinti “Senaisiais  rūmais”. XIV amžiuje prie rūmų buvo pristatytas kalėjimas ir sosto kamera. XVI amžiuje visas pastatas permodeliuotas renesanso stiliumi. Toks jis išlikęs iki dabartinių dienų. Šiuo metu jame veikia Meno muziejus, kuriame eksponuojami radiniai nuo prieš-romėninių ir dabartinių laikų.


Pious labdaros pastatas (Pious Charity building)

Šis gotikinio stiliaus pastatas buvo pastatytas XIII amžiuje ir yra įsikūręs šalia Žironos katedros. Kadaise jame veikė labdaros institucija, pasivadinusi Pia Almoina. Šiandien jame įsikūręs Žironos miesto Architektų koledžas. Pastato konstrukcija atrodo taip, lyg būtų gynybinė siena.


Žydų kvartalas (The Call)
Pasivaikščiokite Žironoje siauromis „Žydų kvartalo“ gatvelėmis. Čia labai įdomu paslampinėti, nors didžioji dalis turtingos žydų istorijos Žironoje buvo sunaikinta, 1492 metais žydus išvarius iš Ispanijos. Vis dėl to keli pėdsakai iš viduramžių tebėra išlikę.

Carrer de Sant Llorenc gatvėje galima pamatyti senas duris, ant kurių vis dar matyti trikampio formos įspaudas. Čia kažkada kabėjo Mezuza - prie durų prikalama dėžutė su pergamento ritinėliu. Žydai prikala mezuzą prie laukujų namų durų kaip patvirtinimą Dievo tikėjimu. Mezuzos viduje įdedamas soferio ant košerinės odos parašytas tradicinis tekstas. Pergamentą žydai turi tikrinti 2 kartus per septynerius metus. Jeigu palaiminimo tekste atsiranda įbrėžimų ar jo tekstas išblunka, palaiminimas laikomas nekošeriniu ir netinkamu.

Šiame rajone taip pat rasite įsikūrųsį „Žydų muziejų“


Žydų istorijos muziejus (Museu d’Història dels Jueus)

Žydų muziejų rasite įsikūrusį Carrer de la Forca gatvėje. Muziejus supažindina su žydų tautos gyvenimu viduramžių Ispanijoje. Jame pamatysite gausią sarkofagų ir antkapių kolekciją. Kartais muziejuje rengiamos šiuolaikinės fotografijos parodos.

Muziejaus lankymo valandos: nuo birželio iki spalio muziejus dirba tarp 10 ir 20 val. (pirmadieniais šeštadieniais) ir nuo 10 iki 15 val. sekmadieniais ir švenčių dienomis. Nuo lapkričio iki kovo mėn. Žydų muziejus veikia nuo 10 iki 18 val. (pirmadiniais – šeštadieniais) ir nuo 10 iki 15 val. - sekmadieniais ir švenčių dienomis.
Įėjimo kaina 2 Eurai (su nuolaidų kortele 1 Euras).


Arabų pirtys (Els Banys Àrabs)

Arabų pirčių kompleksas Žironoje buvo pastatytas 1194 metais, prabėgus maždaug 400 metams, kai musulmonai neteko valdžios mieste. Arabų pirtys atspindi romaninės architektūros stilių.

Tai vienintelės žinomos viešosios pirtys Ispanijoje, išlikusios nuo viduramžių iki mūsų dienų. Manoma, kad šis pirčių kompleksas buvo pastatytas ant senų, tikrų arabiškų pirčių liekanų.

Arabiškas pirtis galima aplankyti kasdien nuo 10 iki 19 val. (sekmadieniai ir švenčių dienomis iki 14 val.). Įėjimo mokestis 2 Eurai (su nuolaidų kortele 1 Euras).


Liūto ir liūtės kolona (El lleó i la lleona
)
Panašu, kad kolona su „Liūtės skulptūra“ Žironoje yra tokia pat populiari, kaip Šv.Nepomuko Prahoje. Legendoje pasakojama, kad turite pabučiuoti Liūtės subinę, jei norite dar kartą sugrįžti arba laimingai įsikurti Žironoje.


Žironos universitetas

Žironos universitetas yra tipiškas renesansinės architektūros Žironoje pavyzdys. Jis buvo įkurtas 1443 metais. Užėjus 1717 metų represijoms laikinai neveikė, tačiau iš naujo buvo atidarytas 1991 metais ir dabar jame visada šurmuliuoja studentai.

Šv.Dominyko vienuolynas (St. Domenec)
Šv.Dominyko vienuolynas, kartu su Žironos universitetu suformuoja bendrą ansamblį. Vienuolynas šioje vietoje buvo pastatytas XIII amžiuje ir garsėja, kaip pirmasis gotikinio stiliaus pastatas Katalonijoje.

Akademinė Sant Feliu bažnyčia
Sant Feliu bažnyčia dar viena svarbi Žironos lankytina vieta architektūriniu aspektu. Bažnyčia išdygo mieste XIV amžiuje, visai netoli Žironos katedros. Tai gotikinio stiliaus pastatas. Sant Feliu yra viena iš nedaugelio Ispanijos bažnyčių, kuri turi autentišką smailią viršūnę. Jos viduje yra jos globėjo – Sant Feliu - kapas, drąsuolio Alvarezo mauzoliejus ir koplyčia dedikuota Šv. Narcizui – musių globėjui. Pasakojama, kad musės atskridusios iš Šv. Narcizo mauzoliejaus padėjo išgelbėti miestą, kai 1285 metais jį užgulė prancūzai. Nuo to laiko, musių atvaizdai šmėžuoja Žironos suvenyruose.

Sant Feliu bažnyčia atvira lankytojams nuo 10.00 iki 12.30 val. ir nuo 16.00 iki 18.00 val., kasdien.


Šv. Nikalojaus bažnyčia (Church of Sant Nicolau)

Paprasta, bet graži Šv.Nikalojaus bažnyčia, pastatytas lombardų romaninio stiliumi, XI amžiuje. Ji didžiuojasi savo aštuoniakamiu kupolu ir įdomia nava. Bažnyčios rūsiuose išlikę ankstyvųjų krikščionių palaikai (matomai iš IV amžiaus).


Šv.Suzanos bažnyčia (Church of St. Sussana del Mercadal)

Šv. Suzanos bažnyčia Žironos mieste iškilo XIV – XV amžiuje. Ji garsėja istorija apie legendinį Šv.Suzanos varpą, deja, neišlikusį iki mūsų dienų. Pasakojama, kad per Napoleono puolimą (1808-1809) varpas pradėjo pats skambėti, perspėdamas gyventojus apie pavojų. Tas pats įvyko 1683 metais naktį, kai prancūzų kariai paslapčia norėjo įsiveržti į Žironos senamiestį ir jį užgrobti. Bet varpo dūžiai pabudino visus miesto gynėjus ir prancūzų planai žlugo.


Archeologijos muziejus (Museu Arqueològic)

Archeologijos muziejus buvo įkurtas 1846 metais ir nuo 1857 metų yra dabartinėje savo vietoje - Sant Pere de Galligants vienuolyne. Tai puikus romanikos stiliaus pavyzdys, išlikęs nuo 1130 metų. Kadaise vienuolyne gyveno benediktinų vienuoliai. Bet jie jį apleido 1836 metais. Dabar buvusiame vienuolyne įsikūrusiame muziejuje eksponuojami daiktai nuo antikos laikų iki viduramžių.
Archeologijos muziejaus darbo laikas: nuo 10.30 iki 13.30 val. ir nuo 16 iki 19 val., antradieniais - šeštadieniais (birželio – rugsėjo mėn). Nuo 10 – 14 val. ir 16 – 18 val, antradieniais- šeštadieniais (spalio – gegužės mėn.). Nuo 10 iki 14 val., sekmadieniais. Įėjimo kaina 2,30 Eurai (gali kisti).


Miesto istorijos muziejus (Museu d’Història de la Ciutat)

Miesto istorijos muziejuje galima susipažinti su turtinga Žironos miesto istorija ir jo priešistore. Muziejus įsikūręs XVIII amžiaus pastate. Muziejaus darbo laikas: nuo 10 – 14 val. ir 17 - 19 val., antradieniais – šeštadieniais. Sekmadieniais ir švenčių dienomis muziejus dirba nuo 10 iki 14 val. Įėjimo kaina: 2 Eurai.


Kino muziejus (Cinema Museum)

Žironos kino muziejuje lankytojai supažindinami ne tiek su kino istorija, kiek kaip jie buvo kuriami. Jame galite susipažinti su įvaisiais instrumentais ir aparatais naudojamais kuriant filmus.  Muziejuje rengiamos įvairios šiuolaikinės parodos.
Kino muziejus atviras lankytojams: antradieniais – sekmadienisi nuo 10:00 iki 20:00 val.

 

Žironos meno muziejus (Museu d'Art)
Į Žironos meno muziejų dėmesį turėtų atkreipti visi meno mylėtojai. Jame galima pamatyti unikalių Sant Pere de Rodes kilnojamo altoriaus dalių ir didelę kolekciją vietinių menininkų dailės kūrinių.


*   *   *

Žironos mieste gausu įdomių Art Nouveau pastatų, įskaitant ir Farinera Teixidor sukurtą Rafaelio Masó.


Nepamirškite aplankyti jaukių miesto parkų. Labai gražus La Devesa parkas Žironoje – vienas didžiausių Katalonijoje. Garsus didelių medžių plantacijomis, skulptūromis ir fontanais. Pirmą kartą buvo paminėtas dar 1767 metais, tačiau galutinai suformuotas 1859.

Labai patraukliai atrodo Žironos sodai. Aplankykite Jardins d’Alemanys, Jardins de La Francesa ir Jardins de la Muralla. Už Archeologinio muziejaus yra įsikūręs Jardins de John Lennon (liet. k. Džono Lenono sodelis).