Vilniaus pilys ir kalvos

  • Patalpinta: 2010-03-29
  • Lietuva (Vilnius)
Vilniaus pilių teritorija XIV–XVI a. buvo politinis, religinis ir kultūrinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, savarankiškas urbanistinis gynybinės ir reprezentacinės paskirties darinys. XIV a. Vilniaus pilys buvę trys: Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji (pastaroji neišliko). Įsikūrusios viena šalia kitos jos sudarė vientisą įtvirtinimų kompleksą.


1. Paminklas Gediminui (Katedros aikštė)
Už buvusių Pilies vartų iškyla paminklas Vilniaus miesto įkūrėjui kunigaikščiui Gediminui (skulpt. V. Ka-šuba). Legenda pasakoja, kad sykį, atjojęs medžioti ir nespėjęs grįžti į savo pilį Trakuose, kunigaikštis gi-rioje įrengė stovyklą ir čia pernakvojo. Sapne regėjęs geležinį vilką ant kalno, staugiantį galingu balsu. Šį keistą sapną išaiškino žynys Lizdeika, pasakęs, kad šioje vietoje kunigaikštis įkursiąs miestą, o garsas apie jį pasklisiąs po pasaulį.

2. Katedros aikštė
Į Žemutinę pilį buvo patenkama pro sargybų saugomus vartus. Vieni iš jų, pagrindiniai ir reprezentaciniai – Pilies vartai. Jie buvę mūriniai, trijų aukštų, stogas dengtas čerpėmis. XIX a. pirmoje pusėje nugriauti. Katedros aikštėje ir jos pakraštyje galima pastebėti išklotas rausvo granito plokštes. Taip pažymėta buvusi gynybinė siena ir du apvalūs gynybiniai bokštai. Nuo bokštų per Katedros aikštę eina rausvo granito tąsa, žyminti Senųjų vyskupų rūmų vietą. Pastato erdvė buvo padalinta į sales ir kambarius. Rūmai buvo naudojami iki 1536 m., vėliau per gaisrą sudegė ir buvo apleisti. XVII a. nugriovus rūmų likučius ir kitus statinius padidėjo Katedros aikštė. Čia buvo rengiami turgūs, studentų eitynės, vieši spektakliai, procesijos ir kariniai paradai.

3. Varpinė (Katedros aikštė)
Į pietvakarius nuo Katedros stovi aukšta varpinė. Tai seniausias išlikęs Žemutinės pilies gynybinis statinys – keturkampis bokštas, statytas XIV a. pirmoje pusėje, vėliau panaudotas Katedros varpinei. Bokšto sienos mūrytos iš lauko akmenų, įterpiant 2–3 plytų mūro juo-stas. Bokštas buvęs 4 aukštų, juose įrengti mediniai laiptai. XIX a. pradžioje jame įmontuotas laikrodis. Varpinėje kabo dešimt žalvario varpų, nulietų XVI – XVIII a. olandų ir vokiečių meistrų. 2002 m. Kelno arkivyskupas padovanojo Vilniui dar šešis varpus, vie-nas iš jų pavadintas Joachimo vardu.


4. Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo Arkikatedra bazilika (Katedros a. 1)
Netoli varpinės – didingas klasicizmo architektūros paminklas – lietuvių architekto Lauryno Gucevičiaus XVIII a. pabaigoje rekonstruota Vilniaus katedra. Ji iškilusi ant XIII–XIV a. mūro liekanų. Katedros frontoną puošia trys monumentalios figūrinės skulptūros. Jos vaizduoja Šv. Eleną su dideliu paauksuotu kryžiumi viduryje, Šv. Stanislovą kairėje ir Šv. Kazimierą dešinėje. Šv. Kazimiero koplyčia – vienas meniškiausių Vilniaus ankstyvojo baroko paminklų. Koplyčios sienas puošia dvi italų tapytojo Michelangelo Pallonio sukurtos freskos. Šv. Kazimiero koplyčioje yra karalaičio, šventojo Kazimiero palaikai. Karališkajame mauzoliejuje yra palaidoti: Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonos – karalienės Elžbieta Habsburgaitė ir Barbora Radvilaitė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos širdis. Katedros kriptoje yra viena iš seniausių Lietuvoje nutapyta XIV a. pab.–XV a. freska „Nukryžiuotasis su Marija ir Šv. Jonu evangelistu“.

5. Naujasis arsenalas (Arsenalo g. 1)
Tel. +370 5 262 7774, darbo laikas: II–VI 10.00–17.00, VII 10.00–15.00 (gegužė– rugsėjis); III–VII 10.00–17.00 (spalis– balandis)
Naujasis arsenalas, pastatytas ant XIV a. Žemutinės pilies gynybinės sienos liekanų. Šiaurinis muziejaus korpusas pastatytas virš nugriauto keturkampio bokšto liekanų, vadinamo „žibintu“ (turėjo šviesti Ne-rimi plaukiantiems laivams). XVIII a. Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Oginskis pastatą rekonstravo ir jį pradėta vadinti Naujuoju arsenalu. Šiuo metu čia veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus istorijos ir etnografijos ekspozicija. Priešais muziejaus pastatą, atidengtas paminklas vieninteliam Lietuvos karaliui Mindaugui (1253–1263 m.) (skulpt. R. Midvikis), suvienijusiam Lietuvą.

6. Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios pamatai (šalia Arsenalo g. 3)
Už Naujojo arsenalo, Pilies kalno šiaurinėje papėdėje matomi Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios pamatai. Senoji Šv. Onos bažnyčia buvo nugriauta apie 1551 m. Žygimantui Augustui nutarus jos vie-toje statyti naują Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčią ir įrengti joje karališkosios šeimos mauzoliejų. Po valdovo mirties darbai sustojo, o per XVII a. karus bažnyčia nukentėjo ir vėliau buvo leista imti plytas Katedros remontui.

7. Pilininko namas (šalia Arsenalo g. 3)
Pietinėje Pilies kalno papėdėje stovi Pilininko namas (dabar Lietuvos nacionalinio muziejaus administracinės patalpos), statytas XVI a. pirmoje pusėje, kurio viena siena pritaikyta kalno šlaitui prilaikyti. XVI a. pilies prižiūrėtojo pareigas ėjęs Ulrichas Hozijus rūpinosi pilies statybos darbais.

8. Senasis arsenalas (Arsenalo g. 3 A)
Tel. +370 5 262 8080, darbo laikas: II–VI 11.00–18.00, VII 11.00–16.00
Šalia Vilnios ir Neries santakos išsidėstęs Senasis arsenalas – valstybės pabūklų ir amunicijos sandėliavimo centras. Rašytiniuose šaltiniuose jis minimas nuo XVI a. vidurio, statytas ant Žemutinės pilies gynybinės sienos liekanų. Jame buvo saugomos patrankos, mortyros, sviediniai, granatos, šautuvai, parakas, amunicija, vežimai ir kita artilerijai priklausanti įranga. Restauruotame rytiniame arsenalo korpuse šiuo metu įsikūręs Taikomosios dailės muziejus, kuriame eksponuojamas sakralinis lietuvių liaudies menas (XVII–XIX a.) ir profesionalioji lietuvių sakralinė dailė.

9. Aukštutinė pilis. Gedimino pilis (Arsenalo g. 5)
Tel. +370 5 261 7453, darbo laikas: I–VII 10.00–19.00 (gegužė– rugsėjis); II–VII 10.00–17.00 (spalis– ba-landis)
Pilies kalnas, dabar esantis 48 m aukščio, apsuptas upių, buvo patogi vieta tvirtovei statyti. XI–XIII a. čia stovėjo medinė pilis. Aukštutinę pilį supo tvirta apie 320 m gynybinė siena su aukštais bokštais. Yra išlikusios pietinio bokšto liekanos ir vakarinis bokštas, vadinamas Gedimino pilimi. XIV a. antroje pusėje Aukštutinę pilį intensyviai puolė kryžiuočiai, tačiau pilies jiems nepavyko paimti. Po XV a. Vilniuje buvusio didelio gaisro smarkiai nukentėjusią pilį atstatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. XVI a. pab. – XVII a. pilis buvo apleista, vėliau pritaikyta kalėjimui, o XVII a. karuose su Rusija labai nukentėjo. Gedimino bokšto apatinėje dalyje Lietuvos Sąjūdis atminimo ženklu (skulpt. G. Karalius) įamžino vietą, nuo kurios prasidėjo trijų broliškų tautų Gyvasis Baltijos kelias.

10. Valdovų rūmai (Katedros aikštė)
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sudarė netaisyklingą keturkampį su uždaru vidaus kiemu. Tai buvo keturių korpusų kompleksas. XVI a. Žygimantas Senasis, tapęs Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, rekonstravo savo rezidenciją. 1544 m. jo sūnus Žygimantas Augustas kartu su motina Lenkijos karaliene itale Bona Sforza apsigyveno rūmuose. XVI a. buvo rūmų klestėjimo laikotarpis, kai čia lankėsi garsūs dailininkai, buvo kaupiamos meno vertybės, įsigytos gausios šarvų, ginklų, laikrodžių kolekcijos, daugybė paveikslų ir gobelenų, buvo visoje Europoje garsi biblioteka. 1799–1801 m. didžiųjų kunigaikščių rūmai buvo nugriauti, o pilių teritorijoje įrengta karinė tvirtovė. 1987 m. buvo atkastos rūmų liekanos ir pradėti archeologiniai tyrinėjimai, 2002 m. pradėti atstatymo darbai.

11. Kirdiejų rūmai (Barboros Radvilaitės g. 6) ir Botanikos sodas
Gedimino pilies kalno pietinėje papėdėje driekiasi nedidelis parkas, kuriame stovi buvusių Kirdiejų rūmų ansamblis. Rūmai XVIII a. pabaigoje atiteko seniausiam regione Vilniaus universiteto botanikos sodui. Sodo įkūrimas susijęs su gamtininko ir keliautojo Johano Georgo Adamo Forsterio (dalyvavusio Jameso Cooko kelionėje aplink pasaulį, pažinojusio Goethe ir Herderį) vardu. Jo iniciatyva 1787 m. buvo nupirktas buvusių Kirdiejų rūmų sklypas su greta esančiais pastatais. Čia buvo seniausias ir turtingiausias Bota-nikos sodas Rytų Europoje. 1842 m. Botanikos sodas buvo uždarytas.

12. Trijų kryžių kalnas
Trijų kryžių kalno, kadaise vadinto Plikuoju kalnu, viršuje XIV a. stovėjo Kreivoji pilis. 1390 m. kryžiuočiai ją užėmė ir sudegino. Pasak legendos, kalne buvo pastatyti ir trys mediniai kryžiai kadaise nužudytiesiems pranciškonams atminti. 1916 m. pagal architekto A. Vivulskio projektą buvo pastatyti masyvūs betoniniai kryžiai, kuriuos 1950 m. sovietinė valdžia išsprogdino. 1989 m. Trys kryžiai (archit. H. Šilgalis) vėl buvo atstatyti.

13. Bekešo kalnas
Bekešo kalnas vardą gavęs nuo ten palaidoto vengrų karvedžio Kasparo Bekešo (1520–1579 m.).

14. Stalo kalnas
Nuo Stalo kalno (dėl savo formos gavęs tokį pavadinimą) ir Altanos (XX a. statytas betoninis pastatas) atsiveria nuostabios Vilniaus panoramos.

15. Altana
XX a. statytas betoninis pastatas. Nuo kalno atsi-veria nuostabi Vilniaus panorama.

16. Gedimino kapo kalnas
Pasakojama, kad ant šio kalno buvo palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas.


Vilniaus turizmo informacijos centras
Adresas: Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius
Telefonas: +370 5 262 9660,
Faksas: +370 5 262 8169
El. paštas: [email protected]
Svetainė: http://www.vilnius-tourism.lt