Vilniaus rūmų istorija

  • Patalpinta: 2010-03-29
  • Lietuva (Vilnius)
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus ir garsias Pacų, Radvilų, Sapiegų, Chodkevičių gimines bei jų darbus mena senamiestyje išlikę rūmai. Čia buvo įsikūręs Lietuvos didikų elitas.


1. Radvilų rūmai (Vilniaus g. 22)
Tel. +370 5 262 0981, darbo laikas: II–VI 12.00–18.00, VII 12.00–17.00
Vietoj XVI a. čia stovėjusių Mikalojaus Radvilos Juodojo medinių rūmų Vilniaus vaivada Jonušas Radvila pastatydino pirmąją ankstyvojo baroko rezidenciją. Palazzo tipo rūmai buvo pastatyti pagal Liuksemburgo rūmų (Palais Luxemburg) Paryžiuje pavyzdį, su penkiais triaukščiais paviljonais ir nuos-tabiomis salėmis. Garsi buvo ir čia sukaupta dailės kolekcija – flamandų ir olandų dailininkų darbai. 1984 m. restauruotas rūmų vakarinis paviljonas, kuriame šiuo metu parodas rengia Lietuvos dailės muziejus.

2. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (Vilniaus g. 41/9)
Tel. +370 5 2622406, darbo laikas: II–V 12.00–18.00, VI 11.00–16.00
Tai XVI a. Radvilų giminės rūmai, kurie rekonstrukcijos metu iš trijų pastatų sujungti į vieną. Rūmus paeiliui valdė katalikiškos Radvilų atšakos. Mykolas Kazimieras Radvila, įtakingas magnatas ir LDK maršalka, aktyviai dalyvavęs vidaus politikoje ir gebėjęs deramai demonstruoti savo politines ambicijas, mėgo prabangą ir gyvendavo gana ištaiginguose dvaruose. Manoma, kad būtent šis didikas ypač prisidėjo prie rūmų rekonstravimo renesanso stiliumi. Rūmų architektūra turi renesanso ir baroko požymių, o kiemo fasadas išsiskiria unikalia dviaukšte galerija. Rūmuose 1796–1810 m. veikė Vilniaus miesto teat-ras. Šiuo metu čia įsikūręs teatro, muzikos ir kino muziejus.

3. Tyzenhauzų rūmai (Vokiečių g. 28/17)
XVIII a. antroje pusėje šioje vietoje buvusį pastatą rekonstravo LDK didikas Antanas Tyzenhauzas. Vėliau rūmų savininkai tapo kunigaikščiai Fitinhofai ir juos rekonstravo architektas M. Knakfusas. Sidabrinė rūmų salė buvo vienas iš XIX a. pradžios Vilniaus, kaip universitetinio miesto ir saloninės kultūros, centrų.

4. Pociejų, Zavišų ir Gureckių rūmai (Dominikonų g. 11, 13, 15)
Dominikonų gatvė – viena seniausių ir puošniausių Vilniaus gatvių, nes savo rezidencijas čia turėjo garsios LDK giminės: Pociejai, Gureckai, Zavišos, Sapiegos. Jau XVI a. ši gatvė buvo visiškai užstatyta mūriniais pastatais, kurių dalis jau gaudavo vandenį mediniu vamzdynu iš Vingrių šaltinio. Pociejų rūmai (Dominikonų g. 11) išplėsti po 1748 m. gaisro. Rūmų fasaduose yra ankstyvojo baroko elementų – raitelių bareljefai, dviaukštė arkų galerija ir ankstyvajam barokui būdinga spalvinė konfigūracija. Zavišų rūmai (Dominikonų g. 13) perstatyti XVIII a. pabaigoje. Čia dominuoja ankstyvojo klasicizmo stilius su griežtai simetrišku fasadu. Išlikę renesansiniai rūsiai. Gureckių rūmai (Dominikonų g. 15). XV–XVI a. čia stovėjęs dviejų aukštų gotikinis pastatas, XVIII a. pabaigoje rekonstruotas ankstyvojo klasicizmo stiliumi.

5. Pacų rūmai (Šv. Jono g. 3)
Pastato istorija siekia XVI a., tačiau rūmai išgarsėjo XVII a., kai juos įsigijo Pacų giminė. Ypatingą vizualinę vertę rūmai įgavo XVIII a. pabaigoje, kai jie priklausė LDK kancleriui Aleksandrui Mykolui Sapiegai. 1831 m., numalšinus sukilimą, carinė valdžia rūmus konfiskavo ir juose įkurdino gubernatoriaus valdybą.

6. Bžostauskų rūmai (Universiteto g. 2/18)
Čia XVI a. stovėję namai minėtini dėl išlikusių gotikinių sienų. XVII a. pabaigoje Trakų vaivada, diplomatas K. P. Bžostauskas namus sujungė į vientisą rūmų kompleksą, kurį dekoravo M. Knakfusas.
7. Prezidento rūmai (S. Daukanto a. 3)
XIV a. rūmai minimi kaip didikų Goštautų rezidencija. Lietuvai atsidūrus Rusijos sudėtyje rūmai tapo laikina rusų imperatoriaus, kunigaikščių ir kitų didikų buveine. Ano meto puošniausiuose ir solidžiausiuose rūmuose gyveno caras Pavelas I, viešėjo būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII. XIX amžiuje rūmai tapo oficialia Rusijos generalgubernatoriaus buveine. 1812-aisiais rūmuose buvo apsistoję rusų caras Aleksandras I ir prancūzų imperatorius Napoleonas. Nuo 1997 m. rūmai pritaikyti Prezidento rezidencijai.

8. De Reusų rūmai (S. Daukanto a. 2)
Rūmai rekonstruoti XVIII a. pabaigoje. Keturių kolonų portiką, manoma, pristatė architektas M. Knakfusas. Rūmų savininkai buvo grafai de Reusai, Plateriai ir kiti.

9. Lopacinskių rūmai (S. Skapo g. 4)
Rūmai klasicizmo stiliumi pagal M. Knakfuso projektą perstatyti XVIII a. pabaigoje ir priklausė Lopacinskių bei Sulistrovskių giminėms.

10. Olizarų rūmai (Bernardinų g. 8/8)
XVIII a. antroje pusėje namą įsigijo M. Lopacinskis, kurio užsakymu architektas Jonas Kristupas Glaubicas perstatė jį į puošnius rūmus. Vėliau rūmus valdė grafo Olizaro šeima.

11. Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4)
Tel. +370 5 212 4258, darbo laikas: II–VI 12.00–18.00, VII 12.00–17.00
Rūmų istorija prasidėjo XVII a. pradžioje, kai didikai Chodkevičiai įsigijo čia buvusius pastatus ir pavertė juos savo rezidencija. Šiuo metu čia veikia Vilniaus paveikslų galerija, vyksta įvairūs renginiai.

12. Pacų rūmai (Didžioji g. 7)
XVII a. antroje pusėje etmonas Mykolas Kazimieras Pacas pastatė puošnius rūmus, kuriuose lankėsi karalius J. Sobieskis, caras Aleksandras I, imperatorius Napoleonas.

13. Rotušė (Didžioji g. 31)
Rotušė įkurta karaliaus Jogailos privilegija miestui XIV a. pabaigoje kaip savivaldos teisių (Magdeburgo) suteikimo simbolis. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje Rotušė buvo gotikinė. XVIII a. viduryje pastatą rekonstravo Jonas Kristupas Glaubicas ir Tomas Ruselis. Vėliau Rotušė perstatyta klasicistiniu stiliumi pagal architekto Lauryno Gucevičiaus projektą. Jame buvo laikomi ginklai, rūsiuose buvo kalėjimas. Rotušės viduje išlikusios Didžioji ir kitos salės, gotikiniai bei vėlesnio laikotarpio rūsiai. Šiuo metu Rotušėje vyksta reprezentaciniai renginiai, koncertai ir parodos. Nuo Rotušės portiko į vilniečius yra kreipęsi Lietuvoje viešėję garbingi svečiai – JAV prezidentas Džordžas Bušas, Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II.

14. Tiškevičių rūmai (Trakų g. 1/26)
XV a. statytą namą rekonstravo architektas Laurynas Gucevičius, vėliau – T. Tišeckis. XIX a. viduryje N. Čaginas pristatė portalą su atlantų statulomis. Carinei valdžiai uždarius Vilniaus universitetą tai buvo savotiškas švietimo židinys.

15. Umiastovskių rūmai (Trakų g. 2)
Rūmai stovi priešais Tiškevičių rūmus, kartu for-muodami žavų kompleksą. Rūmai statyti XVIII a. antroje pusėje. Šioje vietoje buvo miesto sienos Trakų vartai (sienos atkarpa matoma iš kiemo pusės). Į Pylimo gatvę žvelgiančioje nišoje, kur iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo Vilniaus globėjo Šv. Kristoforo statula, 1973 m. pastatyta „Sargybinio“ statula (skulpt. S. Kuzma).

16. Kęsgailos rūmai (Šv. Ignoto g. 7)
Stanislovo Jonaičio Kęsgailos namas yra vienas seniausių didikų rūmų Vilniuje. Atidengus gotikines sienas Kęsgailos namas atgavo pirmykštį pavidalą.

17. Vileišių rūmai (Antakalnio g. 4)
XX a. pradžioje rūmus pasistatydino žymus Lie-tuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, inžinierius Petras Vileišis. Rūmų statyboje panaudotos tada dar retos Lietuvoje statybinės medžiagos – betonas, cementas, gelžbetonio perdangos. Pamatams akmenys užsakyti Suomijoje, kokliai krosnims parsisiųsdinti iš Olandijos. Stogas buvo padengtas švino plokštelėmis, panašiomis į žvynus. Visuose trijuose pastatuose yra elektros šviesos įrenginiai, vandens įvadas ir kana-lizacija su biologiniu filtru.


Vilniaus turizmo informacijos centras
Adresas: Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius
Telefonas: +370 5 262 9660,
Faksas: +370 5 262 8169
El. paštas: [email protected]
Svetainė: http://www.vilnius-tourism.lt