Turistinis maršrutas: Lašiniai - Dovainonys - Rumšiškės

  • Patalpinta: 2010-12-15
  • Lietuva (Kaišiadorys)
Lašiniai - Dovainonys - Rumšiškės

Maršrutą galima pradėti nuo Kaišiadorių ar atvykti automagistrale Kaunas-Vilnius ir sukti sankryžoje ties Antakalniu (nuoroda „Antakalnis“) link Dovainonių. Maršruto ilgis – apie 35 km. Jei pradedame ir baigiame ties posūkiu į Antakalnį – 47 km. Galima keliauti automobiliu, dviračiais. Pavažiavus keliu (Nr. 129) 6,6 km, sukti į dešinę (rodyklė į Kruonio HAE). Pavažiavus 1,3 km, dešinėje pusėje matomas Maisiejūnų piliakalnis. 



Maisiejūnai

1. Maisiejūnų piliakalnis
Piliakalnis yra kairiajame Strėvos krante. Tai keturkampė pailga kalva. 2008 m. prie Maisiejūnų piliakalnio pastatytas paminklas, skirtas Strėvos mūšiui atminti. Šalia piliakalnio vyksta šventės – Baltų kultūros šventės, Joninės, kt. Pavažiavus dar 0,3 km, sukti į dešinę siauru keliuku (medinė rodyklė į Maisiejūnų-Surgantiškių pilkapius).  Pavažiavus 0,2 km, kairėje pusėje - Keistenybių sodyba. Sodyboje yra Lietuvos rekordų ir keistenybių muziejus. Čia galima pamatyti neįprastų eksponatų, apsistoti sodyboje su palapinėmis. Tel. 8 640 21136. Važiuoti toliau keliuku 0,7 km. Kairėje - Maisiejūnų-Surgantiškių pilkapiai.

2. Maisiejūnų-Surgantiškių pilkapiai
Pilkapiai driekiasi 150 m ilgio ir 50 m pločio plote. Yra apie 40 pilkapių, išsidėsčiusių vienas arti kito, didžioji dalis apardyti. Dar pavažiavus 0,5 km, atsiremiama į senąjį kelią Antakalnis-Kruonis-Alytus.  

3. Senojo kelio Antakalnis – Kruonis – Alytus ruožas

Statant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę buvo nutiestas naujas kelias. Kairėje senojo kelio pusėje yra I-ojo pasaulio karo karių kapai.


Tadarava

4. I-ojo pasaulinio karo Tadaravos kapai
Tadaravos kapinės skiriasi nuo kitų karių kapinių - jose nėra tipinių kryžių. Pastatytas tik vienas paminklas. Užrašas ant paminklo reiškia, jog čia palaidoti vokiečių kariai.

Važiuoti į kairę senuoju keliu 0,2 km ir sukti sankryžoje į kairę. Pravažiuojama Strėvos upė tiltu, kuris buvo vienas pirmųjų gelžbetoninių tiltų. Dešinėje pusėje kadaise buvo Tadaravos malūnas. 

5. Buvęs Tadaravos malūnas

1997 m. gaisras sunaikino puikiai išlikusį XXa. vandens malūną, stovėjusį vaizdingame Strėvos slėnyje, Tadaravos kaime. Malūnas turėjo net trejas girnas.  Pavažiavus keliu (Nr. 188) 1,8 km, sukti į kairę (rodyklė “Lašinių piliakalnis“). Prie Kauno marių regioninio parko lentelės sukti kairiau. Pavažiavus 1,7 km, matyti medinė rodyklė, rodanti į kairę. Dar pavažiavus 0,5 km, palikti automobilį ir keliauti pėsčiomis pagal medines rodykles.  


Lašiniai

6. Lašinių piliakalnis (vad. Napoleono kalnu)

Piliakalnis yra Strėvos dešiniajame krante. Beveik iš visų pusių jį juosia Strėva ir jos slėnio daubos. Piliakalnis gynybinio pobūdžio. Spėjama, jog ant šio piliakalnio stovėjo Strėvos pilis, greta kurios 1348 m. vyko garsusis Strėvos mūšis. Tačiau kai kurie tyrinėtojai mano, jog ši pilis galėjo stovėti ir ant Mūro Strėvininkų piliakalnio. 

7. Lašinių akmuo
Tai didžiausias akmuo Rumšiškių apylinkėse. Jo ilgis – 4 m. Iš dviejų pusių yra atplaišų, matyti skaldymo ir sprogdinimo žymių. 

8. Lašinių konglomeratų atodanga

Atodanga susidarė kalkingame gargždo sluoksnyje. Pasklidus požeminiams vandenims, susidarė sąlygos konglomeratui susidaryti. Atodangos susidarymo pradžia siejama su paskutiniuoju apledėjimo ledynu. Atodangoje išlikę konglomeratų dariniai. Yra liekanų pasidengusių kalcito kristalais. Gausu konglomeratų nuolaužų. Didžiausia nuolauža – 8 m, gulinti šlaite.


Dovainonys


Toliau grįžti iki pagrindinio kelio (Nr. 188) ženklo ir sukti į kairę. (Jei norite aplankyti Bublių HE ir tvenkinį, sankryžoje reikia važiuoti tiesiai). Už 2 km pasiekiami Dovainonys. Sukti į kairę (rodyklė „Dovainonių piliakalnis). Prie bibliotekos - vėl į kairę (bus medinė rodyklė), pavažiavus 0,1 km, yra automobilių stovėjimo aikštelė ir informacinis stendas. Galima dar toliau važiuoti keliuku į mišką (tiesiai – į Mergakalnio regyklą iki aikštelės, į dešinę – į pilkapius).

9. Mergakalnio apžvalgos aikštelė
Atsiveria gražus vaizdas į Kauno marias. Matosi paukščių sala. Įrengta atokvėpio vieta, laužavietė. Apie Mergakalnį yra pasakojama daug padavimų. Vienas iš jų mena, kad nuo skardžio nulėkusi turtingo pono dukra, kuriai tėvas uždraudė mylėti neturtingą arklininką. Sakoma, jog ir šiandien, kai būna pilnatis ir Nemune atsiranda mėnulio takas, žmonės mato plaukus šukuojančią ir dainuojančią paną. Mergakalnis – tai aukščiausia atodanga, esanti prie Kauno marių. Galima pasivaikščioti stačiu šlaitu miško takeliais. Tai puiki poilsiavietė ir regykla. Sugrįžus iki asfaltuotos automobilių stovėjimo aikštelės ir pasukus dešinėn, nukeliaujama prie Dovainonių – Kapitoniškių pilkapių.

10. Dovainonių – Kapitoniškių pilkapiai

Pilkapiuose palaidoti sudeginti mirusieji. Iš viso šiame miške yra 38 pilkapiai. Tačiau geriau išlikę yra 7. 

Parduotuvė: Dovainonių k. centre.
Internetas: Dovainonių biblioteka.


Grįžti į pagrindinį kelią (Nr. 188), juo važiuoti į kairę. Pavažiavus apie 0,4 km, pasukus į kairę (rodyklė „Kapitoniškės“), galima pailsėti prie Kauno marių, pasistatyti palapinę, susikurti laužą. Tęsti kelionę pagrindiniu keliu. Pavažiavus apie 0,6 km, sukti į kairę. Prie „Šilo“ sodų vartų prasideda Senojo kelio atkarpa. Pavažiavus 0,1 km, kairėje pusėje matomas burbulo formos pastatas. 

Pramogos: “Girinio parkas”, esantis Kapitoniškių kaime. Tel. 8 685 64334. Teikiamos įvairios pramogų ir poilsio paslaugos vaikams, t. y. vaikai supažindinami su gamtos pasauliu, ekologinėmis ir etnokultūrinėmis temomis, organizuojami renginiai tautinių švenčių progomis.


11. Senojo kelio atkarpa

„Seniai, labai seniai, drauge su Nemunu sukria vaga vingiavo vieškelis iš Kauno į Trakus. Į Vilnių, į Gardiną“ – taip rašė poetas J. Aistis apie Senąjį kelią. Išlikęs gal kilometras senojo kelio yra paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Senasis kelias „atsiremia“ į Kauno marias. Kairėje – Kapitoniškių etnokultūrinis draustinis. 

Grįžti į pagrindinį kelią. Pavažiavus juo į kairę 0,8 km, yra rodyklė į dešinę - į J.Aisčio tėviškę.  

12. Poeto Jono Aisčio tėviškė

Jonas Aleksandravičius (J.Aistis) gimė 1904 m. liepos 7 d. Kampiškėse, Kauno rajone. Vėliau gyveno Dovainonių k., kuris laikomas jo tėviške. 1988 m. lapkričio 6 dieną Dovainonyse pastatytas stogastulpis, kurio autorius - tautodailininkas Leonas Juozonis. Taip pat stovi poeto atminimui pastatytas kryžius. Grįžti į pagrindinį kelią. Maždaug už 2 km - Rumšiškės.


Rumšiškės

Senąsias Rumšiškes 1959 m. užliejo Kauno marios. Į aukštumoje kuriamą naują gyvenvietę buvo perkelta senoji bažnyčia, varpinė ir šv. Onos koplyčia. Rumšiškės garsėja čia gyvenusiais literatais – J. Aisčiu ir A. Baranausku. 

13. Jono Aisčio muziejus ir paminklas J.Aisčiui

Jono Aisčio muziejus įkurtas 1997 m. liepos 12 dieną. Muziejuje kaupiama daiktinė, vaizdinė ir pasakojamoji medžiaga apie Joną Aistį, jo gyvenimą įvairiais laikotarpiais, kūrybą, jo draugus, gimines, pažįstamus ir Rumšiškių miestelį. J. Aisčio g. 1, Rumšiškės, Tel. 8 346 47611, el. p. [email protected]. Ekskursijos užsakomos iš anksto. Darbo laikas: pirmad. – penktad., 8-17 val. Paminklas J. Aisčiui pastatytas 1994 m., kurį suprojektavo Vladas Žuklys.    

14. Rumšiškių bažnyčia ir varpinė

Pirmoji bažnyčia Rumšiškėse pastatyta XV a. pradžioje. Lietuvos kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila 1637 m. bažnyčiai dovanojo 8 valakus žemės, pievų. 1677 m. minima šiaudais dengta medinė bažnyčia, statyta klebono Aleksandro Giedraičio rūpesčiu. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1859–1860 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Kunigas Povilas Šilinskas 1890 m. pamaldas pradėjo laikyti lietuvių kalba, parapijiečius mokė lietuviškai melstis, giedoti, platino draudžiamą spaudą. Kauno marioms užliejus senąsias Rumšiškes, bažnyčia ir varpinė 1958 – 1959 m. perkeltos į naują vietą – viršutinę Nemuno terasą. Bažnyčia stačiakampio plano, su šoninėmis zakristijomis ir bokšteliu. Varpinė – 3 aukštų. 

15. Paminklas Antanui Baranauskui

1967 m. sukurtas ir Rumšiškėse pastatytas Antano Baranausko paminklas. Iš užlieto slėnio jis perkeltas netoli bažnyčios. Jį sukūrė skulptorius Vladas Žuklys. 

16. Kauno marių prieplauka

Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. Jos išsiliejo 1959 m. rugpjūčio mėn., užtvenkus Nemuną. 

17. Lietuvos liaudies buities muziejus

Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse įkurtas 1966 m., o lankymui atidarytas 1974 m. Ekspozicinis maršrutas - 6 km. Tai muziejus po atviru dangumi. Jis eksponuoja gyvenamuosius namus, ūkinius trobesius, technikos paminklus, kurie stūkso ten, atgabenti iš visos Lietuvos sričių: Žemaitijos, Dzūkijos, Aukštaitijos ir Suvalkijos, ir vėl pastatyti 175 ha plote prie Kauno marių ir Pravienos upelio. Kai kurių pastatų amžius - daugiau kaip 200 metų. Žvelgiant į pastatus pamatai, kaip įvairiais laikotarpiais gyvendavo žmonės. 140 pastatų sugrupuoti į sodybas, kaimelius. Sodybose – tvoros, šuliniai, sodai ir gėlių darželiai. Pastatuose atkurta vidaus įranga su vieno ar kito laikotarpio baldais, įrankiais, virtuvės rakandais. Veikia parodos ir ekspozicijos, kuriuose žiedžiama, audžiama, drožinėjama ir kt. Kontaktai: L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės. Tel. 8 346 47392, el.p. [email protected]

Parduotuvės: Nemuno g. 1; Topolių g. 13; Rumšos g. 33; A. Baranausko g. 4; Marių g. 39.
Internetas: J.Aisčio g. 2.
Kaimo turizmas, maitinimas, apgyvendinimas Rumšiškėse:
Albino Stasiukyno sodyba, kavinė: Rumšos g. 33, Rumšiškių mstl. Tel. 8 346 47339, 8 686 72163.
RUMŠIŠKĖS, viešbutis, kaimo turizmo sodyba: Rumšos g. 9a, Rumšiškių mstl. Tel. 8 346 47568, 8 614 07777.
ĮLANKA, motelis, kavinė: Marių g. 70, Rumšiškių mstl. Tel. 8 655 42641.
Jolantos-Rasos Ketrienės kaimo turizmo sodyba: Maironio g. 12, Rumšiškių mstl., Tel. 8 346 47379.
Romo Laurušonio kaimo turizmo sodyba: Marių g.74,  Rumšiškių mstl. Tel. 8 699 36047.


Grįžti į automagistralę Kaunas – Vilnius.


Informacijos šaltinis: Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras