Pajūrio dviračių trasa: 4 dalis - nuo Juodkrantės iki Nidos

  • Patalpinta: 2010-03-30
  • Lietuva (Neringa)
Maršruto ilgis − 31 km.

Juodkrantė (dviračių takų sankryža pajūryje) – 3 – dviračių tako pradžia – 4 – posūkis į mišką – 5,5 – Pilkosios kopos (12,5 km)


Nuo Juodkrantės toliau keliaujate į pietus dviračių taku palei jūrą Nidos link. Pravažiavę Mėlynąja vėliava paženklintą paplūdimį minate dviračių juosta, atskirta nuo kelio balta ištisine linija. Ties informacijos stendu įsukate į autonominį dviračių taką ir riedate juo toliau per Naglių gamtos rezervatą. Pradžioje važiuojate pajūriu tarp miško ir apsauginės kopos, tada sukate gilyn į mišką ir už 400 m pasiekę pagrindinį kelią Klaipėda−Nida (167 nr.), važiuojate šalia jo. Kertate šį kelią ties poilsio aikštele, nuo kurios į Pilkąsias kopas veda pažintinis pėsčiųjų takas (29).


Lankytinos vietos:

(29) Pažintinis takas Naglių gamtos rezervate – tai lentomis išklotas pėsčiųjų takas, vingiuojantis per gamtos rezervatą, kuris tęsiasi apie 9 km tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Čia galima pamatyti Pilkąsias kopas (dar vadinamas Mirusiomis) ir nuo jų viršaus atsiveriančią įspūdingą panoramą į Baltijos jūrą, Kuršių marias ir Nemuno upės deltą. Šią vietą lietuviai dažnai vadina Lietuvos Sachara.

Pilkosios kopos – 2,7 – Pervalkos kelias – 1,3 – Pervalka (4 km)

Nuo pažintinio tako į Mirusias kopas važiuojate toliau per pušynus iki Pervalkos, pakeliui kertate kelią, vedantį į šį miestelį. Dviračių takas išlenda į pagrindinę Pervalkos gatvę pietinėje miestelio dalyje. Todėl, norėdami apžiūrėti miestelį ir pamatyti Žirgų švyturį, o taip pat pavalgyti arba pernakvoti, pasuksite kairėn į miestelio centrą. Norėdami tęsti kelionę į Nidą, pasuksite dešinėn ir važiuosite dviračių taku link Preilos.

Pervalka

Kraustydamiesi iš smėliu užpustyto kaimo, kuršiai namų nepalikdavo, o juos išardydavo, perveždavo ir vėl surinkdavo naujoje vietoje. Taip darė ir Naujųjų Naglių gyventojai, kai kurie iš jų 1843 m. įkūrė Pervalkos gyvenvietę (seniau Perwelk). Pervalkos pavadinimas kaip tik ir sietinas su pastatų pervilkimu iš vienos vietos į kitą.

Kita Pervalkos vardo kilmė − iš žodžio „pervalkas“, kuris reiškia sausumą tarp dviejų vandenų, per kurią velkami laivai. Būtent taip, keičiantis metų laikams, Kuršių nerijos žvejai vilkdavo savo žvejybinius laivus nuo jūros prie marių ir atvirkščiai. XIX a. vid. Pervalkoje buvo 5 sodybos ir 45 gyventojai, kurie daugiausia vertėsi žvejyba. Per šimtą metų nuolatinių gyventojų skaičius išaugo keturkart (176). 1900 m. Pervalkoje įsteigta mokykla ir perstatytas švyturys. XX a. pr. kaimą pastebėjo pavieniai, nuo kurortų šurmulio bėgantys poilsiautojai.

Tokia ramybe Pervalka alsuoja ir dabar, gal todėl taip traukia tylos išsiilgusius vasarotojus. Dabar Pervalka yra mažiausia Kuršių nerijos gyvenvietė, čia nuolat gyvena tik apie 20 žmonių.

Lankytinos vietos:

(30) Žirgų švyturys (1900 m.) Kuršių mariose už Agilos įlankos, prieš Birštvyno iškyšulio Žirgų ragą. Perstatytas jau 2 kartus, šiuo metu veikia, iki jo galima priplaukti laivu arba pamatyti nuo Kuršių nerijos kranto.

Pervalka – 3 – paminklas L. Rėzai – 0,5 – Karvaičių kopa – 2 – Preilos centras (5,5 km)


Nuo Pervalkos iki Preilos važiuojate dviračių taku, kuris ties Karvaičių įlanka priartėja prie pat Kuršių marių. Preiloje galima pailsėti, apžiūrėti senąsias kapinaites, žvejų namus, nusipirkti šviežios rūkytos žuvies, nuvažiuoti prie jūros naujai įrengtu dviračių taku (apie 2 km). Pervažiavę Preilą išilgai Kuršių marių einančia vienintele šio miestelio gatve, keliaujate toliau į pietus link Nidos pro 53,3 m aukščio Preilos kalną ir naują botelį.

Preila

Informacijos centras: terminalas Preilos seniūnijoje, Preilos g. 27.

XIX a. vid. gyvenvietę įkūrė užpustyto Naujųjų Naglių kaimo gyventojai, kurie iš savo buvusio kaimo perkėlė netgi mokyklą. Nors gyvenimas Preiloje nebuvo lengvas, gyventojų daugėjo ir XX a. pr. čia jau gyveno apie 250 žmonių. Tada buvo pastatyta nauja mokykla, pradėjo veikti viešbutis.

Šiuo metu Preiloje gyvena 205 žmonės, yra apie 20 poilsio namų ir vasarnamių.

Lankytinos vietos Preiloje ir apylinkėse:

(31) Senoji Preilos mokykla.

(32) XIX−XX a. Preilos etnografinės kapinaitės.

(33) Karvaičių kalnas, kurio vietoje iki XVIII a. pab. buvo Karvaičių kaimas. Jo gyventojai traukdamiesi nuo pustomo
smėlio net kelis kartus kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Po ilgos ir nesėkmingos kovos su smėliu, kai buvo užpustyta Karvaičių bažnyčia, žmonės paliko kaimą.

(34) Medinis paminklas vienam iš žymiausių XIX a. pradžios tautosakininkų ir poetų, Karaliaučiaus universiteto profesoriui Liudvikui Gediminui Rėzai (1776−1840 m.), kuris kilęs iš Karvaičių kaimo.

(35) Vecekrugo kalnas (Senosios smuklės kopa) – tai aukščiausia Kuršių nerijos kopa (67,2 m). Jos pavadinimas kilęs nuo kuršiško „vece“ – senas ir „kruogs“ – smuklė, primenanti kopos papėdėje buvusią užeigą. Visa kopa apaugusi kalnų pušimis. Nuo kopos viršūnės galima pamatyti į Kuršių marias nusitęsusius Bulvikio, Didįjį ir Mažąjį Preilos, Ožkos, Pervalkos, Žirgų ir Grobšto ragus.

Bulvikio ragas – 0,5 – tako pabaiga ties oro uostu – 2 – Tomo Manno muziejus – 1,3 – Nidos centras (9 km)


Ties naujai pastatytu Preilos boteliu šalia Mažosios Preilos įlankos vėl prasideda asfaltuotas dviračių takas, kurį nuo nedrausmingų automobilių vairuotojų iš abiejų pusių saugo pakeliami užtvarai. Pakeliui į Nidą galite sustoti poilsio aikštelėje su įspūdingu vaizdu į Vecekrugo kopą, o dviračių takui pasibaigus, ties posūkiu į daug prieštaringų diskusijų sukėlusį neįrengtą Nidos oro uostą, toliau važiuojate Purvynės gatve iki Kuršių marių krantinės. Sukate kairėn į pamarį ir važiuojate Nidos krantine iki pat centro. Pakeliui pravažiuojate Tomo Manno muziejų, viešbutį „Nidos smiltė“ ir K. Mizgirio gintaro galerijąmuziejų.

Nida

Telefono kodas: 8~469,

Informacijos centrai:
1. „Agila“, Taikos g. 4, tel. 52 345, el. paštas [email protected], www.neringainfo.lt.
2. Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras, Naglių g. 8, tel. 51 256.
3. TIC terminalas Neringos miesto viešojoje bibliotekoje, Pamario g. 53.

Nida minima jau nuo 1429 m. Kaimas buvo įsikūręs netoli jūros, apie 2 km į pietus nuo dabartinės Nidos. XVI a. vid. Nidoje gyveno smuklininko, 18 žvejų, 3 pusiau žvejų ir 1 kampininko šeimos. Tuo metu Nidą pustė smėlis, kuris pasiglemžė visą dirbamą žemę. Dėl prastėjančių gyvenimo sąlygų ir XVII a. pr. maro gyvenvietėje ėmė mažėti žmonių. XVII a. pab. pirmoji Nida buvo užpustyta, o jos gyventojai persikėlė marių link, bet ir šią vietą po šimto metų užpustė smėlis. Tik XVIII a. pr. nidiškiai persikėlė į dabartinę vietą, kur ėmė veikti pašto stotis (perkelta iš užpustytų Kuncų), mokykla (1743 m.). Gyventojų skaičius pradėjo augti. Tačiau nepaliaujamai kertamas miškas, gyvulių ganymas leido smėliui plisti. Jis vėl tapo pagrindinis Nidos priešas. Tuo metu kai kurie nuo smėlio bėgantys nidiškiai įkūrė Skruzdynės kaimą.

XIX a. pr. su smėliu pradėjo kovoti 2 Nidos pašto stoties savininkai: tėvas Dovydas Gotlybas ir sūnus Georgas Gotlybas Kuvertai. Jie statė užtvaras, mišku apsodino pašto kelią ir kaimo prieigas. Kuvertų pradėtas darbas išgelbėjo Nidą nuo dar vieno persikraustymo.

Iki 1945 m. Nidos gyvenvietė buvo skirstoma į Skruzdynę, Purvynę, uostą (Haken oder Ancker) ir Nidos kaimą Hauptdorf), nuo „Jūratės“ viešbučio komplekso iki bažnyčios. Buvusių kaimų pėdsakai ir šiandien pastebimi
išsiraizgiusiose Nidos gatvėse.

Šiuo metu Nidoje gyvena apie 1 650 žmonių. Tai administracinis Neringos miesto centras, kurio daugelis namų – senosios architektūros paminklai.

Lankytinos vietos:

Daugumos muziejų darbo laikas: birželį – rugsėjo vid. I−VII 10.00−18.00 val.; rugsėjo vid.−gegužę II−VI 10.00−17.00 val.

(36) Tomo Manno memorialinis muziejus, Skruzdynės g. 17, tel. 52 260, www.mann.lt.
Tai įžymaus vokiečių rašytojo T. Manno, kuris mėgo poilsiauti ir dirbti Nidoje, vasarnamis.

(37) Neringos istorijos muziejus, Pamario g. 53, tel. 51 162.
Čia eksponuojami senųjų Kuršių nerijos gyventojų verslai, Nidos gyvenvietės ir sklandymo mokyklos istorija. Čia sužinosite apie poledinę žūklę ir originalų kuršių užsiėmimą – varnų gaudymą.

(38) Žvejo etnografinė sodyba-muziejus, Naglių g. 4, tel. 52 372.
Tai XIX a. pab.−XX a. pr. statyta žvejo sodyba, kurioje eksponuojama tuo laikotarpiu buvusi įranga, baldai, audiniai, namų apyvokos daiktai, darbo įrankiai ir kt.

(39) Kazimiero Mizgirio gintaro galerijamuziejus, Pamario g. 20, tel. 52 573, www.ambergallery.lt.
Čia galima pamatyti unikalią Klebso kolekciją (dar vadinamą Juodkrantės lobiu), pasiklausyti pasakojimų apie įvairias gintaro rūšis, pasigrožėti unikaliais lietuvių juvelyrų ir gintaro meistrų darbais.

(40) Hermano Blodės muziejus, Skruzdynės g. 2, tel. 52 221.

(41) Katalikų Marijos Krikščionių Globėjos bažnyčia ir bendruomenės namai (2003 m.), kuriuose vyksta koncertai,
poezijos vakarai, rengiamos parodos.

(42) Neogotikinė evangelikų liuteronų bažnyčia (1888 m.), kurioje 1966−1988 m. veikė Kuršių nerijos istorijos
muziejus. Nuo 1988 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, čia vyksta pamaldos, vargonų muzikos ir kameriniai
koncertai. Šalia bažnyčios yra Nidos etnografinės kapinės su krikštais (XIX−XX a. pr.), kurie yra viena iš senoviškiausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje, būdinga tik pamario kraštui. Krikštai būdavo drožiami iš medžio ir statomi mirusiojo kojūgalyje.

(43) Parnidžio kopa (52 m aukščio) ir Saulės laikrodis-kalendorius (1995), kurio granitinis obeliskas (13,8 m), išmargintas pagoniškų švenčių simboliais iš XVII a. medinių runų kalendoriaus, buvo sudaužytas žaibo uragano Anatolijaus metu 1999 m.


(44) Švyturys, kuris yra vienas iš didžiausių (29,3 m) ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje (pastatytas 1874 m.,
atstatytas 1956 m.), iškilęs ant Urbo kalno (51 m).