Latgalė automobiliu. 1 maršrutas

  • Patalpinta: 2010-12-29
  • Latvija (Daugpilis)

ZARASAI – MEDUMĖ – BIRKINELI – DAUGPILIS – NAUJENE – JUZEPOVA – MARKOVA – SLUTIŠKI – KRASLAVA – VELNEŽERIS – AGLUONA – REZEKNĖ – EŽ. RAZNAS – KRASLAVA – DAUGPILIS – ZARASAI

Šis maršrutas siūlomas neatsitiktinai, nes tikime, kad jus žadins primirštų anapus Lietuvos sienos vietovių žavesys ir kultūrinis palikimas. Pažinkite Latgalę, atraskite tai, kas čia pat - šalia jūsų. Be abejo, negalima aplenkti Zarasų - miesto virš septynių ežerų, prie Sankt Peterburgo - Varšuvos kelio: pailsėjus ir aplankius miesto lankytinas vietas beliks kirsti Lietuvos - Latvijos sieną Smėlynės kaime ir iš naujo atrasti tokią artimą LATVIJĄ. Tikime, kad apsilankymas viename iš Latvijos etnografinių regionų – Latgaloje, jums bus ir malonus, ir atraktyvus, nes Latgala - žydrųjų ežerų kraštas ir jų čia priskaičiuojama net 927. Neretai dėl to ji dar vadinama “Latvijos Aukštaitija”. 

194 ežerus priskaičiuojantis Daugpilio rajonas – kaimyninis Zarasams kraštas. Per visą jo teritoriją iki Dunavos Jakobpilio rajone teka latvių pasididžiavimas – Dauguvos upė. Mėlyna juosta ji vingiuoja nuo Kraslavos iki Kraunų prie Daugpilio, susipina į dešimt žiedų, o žemiau Daugpilio, per Liksną ir Nicgalę, tekina savo vandenis iki Baltijos jūros. Dauguva rajoną padalijo į dvi dalis – ant kairiojo kranto Augšzemė arba Sėlija, o dešiniajame – Latgalė.

Malonina akį ir krašto reljefas: pietryčiuose – Augšzemės aukštuma su pačiu aukščiausiu Egliukalniu, šiaurės rytuose – Latgalės aukštuma, o tarp jų – rytų Latvijos žemuma. Tad ar pakilsite ant kalnelio Medumėje, ar bet kurioje kitoje rajono aukštumoje – žvilgsnis nukryps į baltuojančius beržynus arba mėlynuojančių ežerų plotus. 

Medumė – pirmasis jūsų sustojimas Latvijoje. Čia galite apžiūrėti 1933 – 1935 m. statytą katalikų bažnyčią.
„Medumu ezeraine“ („Medumės ežerai“) - pats tipiškiausias ežerų ir kalvų kompleksas Augšzemės aukštumoje, kurį, sukurdami įsimintiną kraštovaizdį, sudaro Medumės, Ilgas (Ilzės), Škirtenio ir švariausias bei vienas giliausių (38 m) Latvijoje Sventės ežerai. „Medumu ezeraine“ – kompleksinė gamtinė zona su patraukliu kraštovaizdžiu ir sveiku mikroklimatu. 

Daugpiliečiai didžiuojasi, kad Randenė, Vilkumiestė, Vasilevas, mokykla Grivoje – tai vietos, kuriose praėjo garsaus latvių tautos poeto Janio Rainio vaikystė ir jaunystė. Maršrute esantis Birkinelė (Berkenelė) kaimas – taip pat ta vieta, kurioje prabėgo poeto vaikystė. Dabar čia įsteigtas J. Rainio namas – muziejus. Jo ekspozicija skirta ne tik garsiam poetui, bet ir keramikų, jaunų dailininkų darbų bei tautodailininkų kūrybai pristatyti. 

*   *   *

Daugpilis - antrasis pagal dydį Latvijos miestas, kadaise vaidinęs svarbų vaidmenį kaip Rusijos armijos tvirtovė. Miestas kelis kartus keitė savo pavadinimą: Dinaburgas (1275 - 1893, su pertraukomis), Borisoglebskas (1656 - 1667), Dvinskas (1893 - 1920), o nuo 1920 - ųjų vadinamas Daugpiliu. Istoriniuose šaltiniuose miestas pirmą kartą paminėtas 1275 m., kada Livonijos ordinas jo magistro Ernsto fon Ratceburgo įsakymu medinės Latgalės pilies vietoje Vecpilsėje pradėjo statyti akmeninę pilį – Dinaburgą. Pažintį su Daugpiliu, siūlome pradėti nuo Vienybės namų (Rigas g. 22a). Tai pats didžiausias miesto pastatas, kuris pastatytas 1937 m. kaip tautos santarvės ir vienybės simbolis. Pradžią šio pastato statybai davė tuometinis šalies prezidentas K. Ulmanis, padėdamas pirmąjį statybos akmenį. Dabar šiame pastate įsikūrė dramos teatras, centrinė Latgalės biblioteka, krašto turizmo informacijos centras ir kitos įstaigos.
Kraštotyros ir meno muziejuje
(Rigas g. 8, www.dnmm.lv) sužinosite ne tik Daugpilio miesto istoriją, bet pažinsite meno pasaulį ir Latgalės gamtą bei galėsite apžiūrėti nuolatinę garsaus dailininko M. Rotko darbų parodą.  Vandentiekio muziejus – retas lankytinas objektas, bet tokį Daugpilyje galite rasti Ūdensvada g. 3, www.daugavpils.udens.lv.
Šventyklų kalva
– unikali vieta, kurioje nedideliu atstumu viena nuo kitos stovi keturių konfesijų maldos namai: stačiatikių, katalikų, sentikių ir liuteronų. Būdami čia pajusite Daugpilio, daugianacionalinio miesto, kultūrų įvairovę.
1905 m. pastatyto Šv. Kankinių Boriso ir Glebo stačiatikių sobor (Tautas g. 2) stogą puošia dešimt didesnių ir mažesnių kupolų. Visos jame esančios ikonos ir freskos yra Kijevo Sofijos soboro ikonų ir freskų kopijos. 2005 – aisiais, jubiliejiniais soboro metais, artėjant Didžiajam pasnikui, maldos namuose pastebėtas paslaptingas reiškinys – verkianti Sarovsko Serafimo ikona. Apie 1905 m. pastatytą Šv. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo katalikų bažnyčią (A. Pumpura g. 11a) byloja senas pasakojimas, kuriame teigiama, kad kadaise jos vietoje buvo ežeras, kuriame nuskendo dvi labai dievobaimingos turtingo pirklio dukros. Sielvarto prislėgtas tėvas išleido visus savo pinigus šiam ežerui nusausinti ir dvibokštei bažnyčiai pastatyti. Pagal architekto V. Neimeno projektą neogotikos stiliuje pastatyta Martyno Liuterio liuteronų bažnyčia (18 Novembra g. 68) 1966 m. buvo paversta sandėliu, o bažnytinėms apeigoms buvo išskirtos kitos patalpos. Tik vėliau šventykla gražinta tikintiesiems. Apsilankę prie Šv. Petro katalikų bažnyčios (Rigas g. 39), negalėsite nepastebėti jos architektūros panašumų su Šv. Petro bazilika Vatikane.
Jeigu domitės žydų kultūra, turite galimybę aplankyti sinagogą (Cietokšnia g. 30), kuri yra vienintelė išlikusi po II pasaulinio karo iš daugiau nei 40-ties anksčiau mieste buvusių žydų maldos namų. Sunaikintos stačiatikių Šv. Kunigaikščio cerkvės vietoje dabar stovi 2004 m. pašventinta stačiatikių Šv. Aleksandro Nevskio koplyčia (Saules g. 20). Medinės architektūros tradicijas pristato stačiatikių Šv. Aleksandro Nevskio cerkvė Garnizono kapinės, kurios baroko stiliaus ikonostasas sukurtas Sankt  Peterburgo meno mokykloje.
Sakralinį Daugpilio miesto palikimą papildo ir pirmosios Daugpilio sentikių bendruomenės maldos namai (A. Puškino g. 15 a.)
XIX a. pagal A. Štaubergo projektą statyta Daugpilio tvirtovė (www.dinaburgascietoksnis.lv) yra vienintelis Rytų Europoje be didesnių pakitimų išlikęs tvirtovės pavyzdys. Jos ansamblį sudaro pagrindinė tvirtovė (citadelė) ir pylimai, 8 bastionai, vidinis gynybinis pylimas su uždaru keltu dešiniajame Dauguvos krante, atskiri tilto sutvirtinimai kairiajame upės krante. Tvirtovės teritorijos planas turi ovalo formą, yra suskirstytas kvartalais, kurių viduryje – kvadratinė paradų aikštė. Aplink tvirtovę grupuojasi kvartalai su administracinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis, kurių fasadai turi rusiškojo ampiro stilių. Joje 1737 – 1757 m. veikė baroko stiliaus jėzuitų bažnyčia, kuri 1944 m. buvo sunaikinta, o per tvirtovės vartus ėjo kelias Vilnius – Peterburgas. Nors latviai jugendo stiliaus metropoliu šalia šio stiliaus perlų Prahos ir Vienos įvardija savo sostinę Rygą, jis ryškiu architektūros paveldu pristatomas ir Daugpilio mieste, Rigas ir Saules gatvių pastatuose.
Jugendas
(vok. Jugendstil – jaunystės stilius) yra moderno atmaina architektūroje, taikomojoje dekoratyvinėje dailėje ir grafikoje. Stilius plito XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Vokietijoje. Jugendo stiliaus pastatai atspindi daugelio architektų individualų stilių, jie įkūnija ir vietinius, ir Europos architektūros bruožus. Neretas žavimės Latvijos keramikų darbais. Jeigu tam nesate abejingas ir jūs, siūlome užsukti į parodų salę „Latgale" (Alejas g. 7) ir taikomojo liaudies meno studiją „Latgale“ (18 Novembra g. 8), kurioje įrengta didžiausia puodų dirbtuvė Latgalėje.

Apžiūrėjus miestą, siūlome pamatyti ir tas vietas, kuriose galėsite pailsėti prieš tolimesnę kelionę. Mėgstamiausia miestelėnų poilsio vieta – Dubrovino parkas, kurį rasite tarp Rigas ir Parades gatvių. Parkas pasodintas 1882 m., o jo kūrime aktyviai dalyvavo ir P. Dubrovinas, 1876 – 1890 m. buvęs miesto meru.
Poilsis prie Stropų ežero (www.stropi.org.lv, www.stropuvilnis.lv) padės pažinti Latgalos gamtą ir suteiks jėgų tolimesnei kelionei. O jeigu nutarsite pailsėti aktyviai – siūlome apsilankyti poilsio centre „City center“ (Viesturo g. 8, www.citycenter.lv), kuriame pajusite ne tik draugišką atmosferą, bet galėsite atsipūsti bare „Arabika“, pavalgyti restorane „Europa“, sužaisti boulingą bei bilijardą arba ledo rūmuose (Stacijas g.45a, www.dlh.lv), kuriuose be ledo arenos, įrengta kavinė, sportinių prekių parduotuvė ir sauna.
Įdomius ir egzotinius gyvūnus galite pamatyti Latgalės zoologijos sode (Vienybas g. 27, www.zoo.dpunet.lv)

Daugpilio kraštas turtingas unikaliomis gamtinėmis vertybėmis. Vykdami į Kraslavą, turėsite galimybę pažinti svarbiausios Latvijos upės slėnyje 1990 m. įrengtą gamtinį parką „Dauguvas loki“(„Dauguvos vingiai“) bei jame esančius lankytinus objektus. Parkui būdingas savitumas ir kultūros paveldo objektų gausa, o jo unikalumas – net 10 didelių įlankų nuo Naujenės iki Kraslavos, tarp kurių tik 2 – 3 km atstumas ir „Dauguvos vartai“ – upės susiaurėjimai iki 0,4 – 0,6 km. Pastarieji įtraukti į labiausiai žinomų Latvijos gamtos objektų dešimtuką. Parko plotas 129,9 km2, iš jų 76 km2 priklauso Daugpilio, o 53,9 km2 – Kraslavos rajonams.
Pažintį su unikaliuoju gamtiniu parku „Dauguvas loki“ siūlome pradėti Naujenės kraštotyros muziejuje (Naujenė, Skolas g. 1), kuriame galėsite susipažinti su valsčiaus istorija, jo gamta, tradicijomis ir apžiūrėti vienintelę Latvijoje diaramą „Povandeninis Dauguvos gyvenimas“. Juzefovo Šv. Petro ir Povilo bažnyčią pradėjo statyti 1934 m. Vėliau joje įkurta kultūros įstaiga, o tikintiesiems vėl gražinta 1989 m.

Keliaudami toliau, turite dar vieną galimybę pažinti gamtinę parko aplinką ir pakeliauti 6 ha plotą užimančiu Juzefovos parku (Vecpilio kaimas), kuris įkurtas 1890 m. grafo B. Šachno pastangomis ir atspindi Olandijos sodininkystės tradicijas. Jame – išraiškingas prūdas, augantys pas mus ir egzotiški medžiai ir krūmai: ąžuolai, liepos, europinės kedro pušys, visuomet žaliuojantys Totorijos klevai, Krymo liepos, tik čia Latvijoje ir, ko gero, visame Pabaltijyje, rasta viena iš rečiausių sraigių rūšių.

Keliaudami kiek toliau esančiu 1,6 km Markovo pažintiniu taku, galėsite gėrėtis savotišku Dauguvos upės slėnio reljefu ir gražiu peizažu, kurį papildo reti bei saugomi augalai. Gamtiniame take esanti Slutiškių etnografinės sodybos yra dešiniajame Dauguvos upės krante, nuo 1785 m. minimame Slutiškių kaime, Markovo piliakalnio papėdėje. Pagal seną tradiciją užkopę ant kalno būtinai turėsite dainuoti, nes tautosakoje jis vadinamas „Dainų piliakalniu“.
Daugiau informacijos Naujenės kraštotyros muziejuje ir turizmo biure *Skolas g. 1, www.naujene.lv

*   *   *

Yra manoma, kad kiekvienas pabuvojęs Kraslavos rajone nors vieną kartą – būtinai čia dar grįš, nes keliavusį lydės mintis, kad jis dar ne viską pamatė. Sugrįžti kraštas vilios 273 ežerais, gamtos parko „Dauguvas loki“ objektais, Saulės kalnu, grafų Pliaterių pilimi… Teigiama, kad nuo Kraslavos rajono prasideda Latvija…

Įvažiuodami į Kraslavos miestą, sustokite dešinėje pusėje esančioje apžvalgos aikštelėje nuo kurios atsivers įsimintina Dauguvos upės ir miesto panorama. Kraslavoje aplankykite vieną iš gražiausių Latvijoje katalikų bažnyčią (Šv. Liudviko a.), kuri statyta 1755 – 1767 m. pagal italų architekto A. Parokko projektą. Joje įrengta net 12 altorių. Bažnyčioje saugomos Šv. Donato relikvijos, kurios į ją atvežtos 1778 m. Šventajam Tėvui Pijui VI sutikus. Bažnyčios šventoriuje stovi paminklas Šv. Mergelei Marijai. Prie bažnyčios XVIII a. viduryje buvo pastatytas kunigų seminarija, kuri yra pirmoji aukštojo mokslo įstaiga Latvijoje. Dar vieni maldos namai, veikiantys mieste – Aleksandro Nevskio ortodoksų bažnyčia, kuri pastatyta 1778 m. Kraslavos istorijos ir meno muziejuje (Pils g. 8) galėsite apžiūrėti temines parodas, skirtas krašto istorijai ir kolekciją, kuri sudaryta vykdant archeologinius kasinėjimus. Kraslavos pilies kompleksas – įdomus istorinis palikimas. Jame yra pilis, kurią 1750 – 1791 m. statė grafas Pliateris. Ji vienintelė Latgaloje turi tokį dekorą. XIX a. pilis buvo perstatyta klasicizmo stiliaus tradicijomis. 1759 m. pagal architekto A. Parokko projektą Konstantinas Liudvikas Pliateris pastatė didelį triaukštį baroko stiliaus pastatą: pirmame aukšte buvo Pliaterių giminės rezidencija, antrame ir trečiame – biblioteka. Iš trijų pusių pilies kompleksą juosia XVIII a. viduryje įkurtas įspūdingas savo dydžiu 22 ha parkas, kuris kurtas trimis planais: viršuje, prie pilies prieigų – prancūzų stiliumi (neaukšta žaluma), šlaitai – italų stiliumi (įvairios medžių grupės), o likusi dalis – anglų stiliumi (alėjos, takai, tvenkiniai). Parke labai įvairi augmenija, auga beveik 50 retų medžių ir krūmų. Nepraleiskite progos pasižvalgyti po Kraslavos turgaus aikštę (18 Novembra a.), kuri susiformavo XVIII a. viduryje. Pagrindiniai pastatai joje – 1752 m. pastatyta miesto rotušė ir 1810 m. pradėta statyti vaistinė, kuri tebeveikia iki šiol.
Kraslava – miestas prie Dauguvos upės. Įdomu tai, kad upė padalina miestą į dvi dalis: Priedaine (Sėlijos pusė) ir Kraslava (Latgalės pusė). Prie miesto esantis Dauguvos posūkis – nuostabus! Pasinaudokite galimybe žvilgtelėti į Dauguvą keliaujant 1,8 km ilgio Adamova taku, suformuotu dešiniajame jos krante ir pamatysite įsimintiną gamtos įvairovę kraštovaizdžiuose, paslaptingose daibose, gamtos paminkluose...
Keliaudami apsilankykite ir prie Adamova piliakalnio, kuris išsidėstęs palei Dauguvos upę. Joje matomi geologinių formacijų pėdsakai, kuriems daugiau nei 300 milijonų metų. 1838 m. Kraslavoje vystėsi uždegantys romantiniai įvykiai, deja, su tragiška baigtimi. Jaunas lenkų armijos kariškis Josifas Karnickis pamilo nepaprasto grožio grafo Pliaterio dukterį Emiliją. Kariškis nebuvo turtingas ir dėl to buvo grafo atstumtas. Mylimieji sumanė slapta susituokti ir išvažiuoti iš Kraslavos, bet tai įvykdyti nepavyko. Apimti nevilties, jaunuoliai nutarė nusižudyti: sutarė, kad mergina uždegs žvakę ir šoks žemyn pro langą, o jaunuolis tuo metu nusišaus. Sutartu laiku žvakę užpūtė ne Emilija, o ją sauganti apsauga. Josifas palaikė tai ženklu ir nusišovė… Ant kapavietės paminklo buvo užrašyta: „Neteiskite ir jūs būsite neteisiami“. Sekantį rytą po jaunuolio laidotuvių vietiniai gyventojai aptiko šaltinėlį. Ir nors po kelių metų kariškio palaikus perlaidojo, paminklas taip ir liko ant Karnicka  kalvos šalia Meilės šaltinėlio.

Pakeliui į Agluoną yra mažas, švarus, nepaprastos spalvos, paslaptingas 1 ha plotą užimantis Velnežeris (Velnezers). Pro nepaprastai skaidrų jo vandenį dugnas matomas ir 12 m gylyje, o kadangi vandenyje yra labai mažai druskų, augmenija ir gyvūnija jame negausi.
Daugiau informacijos Kraslavos turizmo informacijos centre, Brivibas iela 13, www.kraslava.lv

*   *   *

Latgalai būdingos katalikybės tradicijos iki šiol gyvos puošniuose maldos namuose, pakelės kryžiuose ir bažnyčių švenčių procesijose. Agluona - garsiausia šventvietė, Latgalos katalikybės centras ir jos siela. Čia galite aplankyti baziliką. Agluonos garsenybė, statyta 1768 - 1800 m., puikuojasi ant legendomis apipinto Egles ežero kranto. Tai vienas žymiausių baroko architektūros pavyzdžių Latvijoje. XVII a. bizantiškuoju stiliumi tapytas, sidabru apkaltas Agluonos Dievo Motinos Stebukladarės paveikslas, daugelio manymu, yra garsus savo gydomosiomis savybėmis. Kasmet čia renkasi tūkstančiai maldininkų, o ypač rugpjūčio 15 - ąją - Mergelės Marijos dangun žengimo dieną, kad išvystų vienintelį kartą metuose atidengtą garsųjį centrinio altoriaus paveikslą.
Sudėtinga ir Agluonos vienuolyno istorija, kuris aktyviausiai veikė 1699 – 1840 m. Egles ežero krante 1824 m. buvo surastas stebuklingas ir gydomųjų galių turėjęs šaltinis.
Daugiau informacijos Agluonos krašto turizmo informacijos centre, Somersetas g. 34, www.aglona.lv

*   *   *

Rezeknės miestas pirmą kartą istorinėse kronikose paminėtas 1285 m. Miesto simboliu laikoma bronzinė skulptūrė kompozicija „Vienoti Latvijai“ arba “Latgališkoji Mara”. Pirmą kartą kompozicija atidengta 1939 m. rugsėjo 8 d. (autoriai: skulptoriai L. Tomašickij ir K. Janson). Bet 1940 m. lapkritį kūrinys buvo suniokotas. Vėl atstatytas 1943 m. vasarą, bet 1950 – aisiais vėl nugriautas ir jo likimas nežinomas. Pagal išlikusius projektus atstatytas 1992 m. vasarą (autorius A. Janson).
Latgalės kultūriniame – istoriniame muziejuje (Atbrivošanas alėja 102) veikia pastovios ekspozicijos „Rezeknė amžių sandūroje“ ir „Latgalės keramika“, kuriose daugiau nei 2 tūkst. eksponatų.
Viešėdami miesto centrinėje dalyje, dešinėje Rezeknės upės krante, galite apžiūrėti Rezeknės pilies kalną ir XIII a. Livonijos ordino statytos galingos pilies griuvėsius bei jos maketą. Rezeknėje galite apsilankyti Šv. Jėzaus širdies katedrą (Latgalės g. 88b), kuri yra patys didžiausi maldos namai mieste, pastatyti 1888 -1902 m. Be šios katedros yra:
provoslavų Šv. Dievo Motinos Gimimo bažnyčia (Atbrovošanas alėja 87/89), evangelikų – liuteronų Šv. Trejybės bažnyčia (Raina g. 4), sentikių maldos namai (Sinicina g. 4). Tikime, kad įsiminsite ir apsilankymą Rezeknės meno mokykloje (18 Novembra g. 26).
Daugiau informacijos Rezeknės rajono turizmo informacijos centre, Atbrivošanas al. 98. www.rezekne.lv

*   *   *

Tolimesnė kelionės kryptis Dagda, o tikslas –  ežeras Raznas, kuris pagal vandens tūrį yra pats didžiausias vandens telkinys Latvijoje, o pagal plotą – antras šalyje. Jis išsidėstęs Latgalės aukštumose 163,8 m virš jūros lygio, giliausia vieta 17 m, vidutinė – 7 m.   

Daugiau informacijos: www.latviatourism.lv

Informacijos šaltinis: www.zarasai.lt