Druskininkų istorinis maršrutas

  • Patalpinta: 2010-12-12
  • Lietuva (Druskininkai)
Druskininkų "Istorinis maršrutas"

Maršruto ilgis: 2-3 km.

Senosios miesto kapinės – Druskonio ež. – Vila „Linksma“ (Druskininkų miesto muziejus) – Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia – M.K. Čiurlionio muziejus – Ž.Lipšico viešbutis (Best Western viešbutis Central) - Druskininkų Džiaugsmo visiems liūdintiems stačiatikių cerkvė – „Belorus“ sanatorijos ir „Dainavos“ centro istoriniai pastatai – Senosios („caro“) gydyklos (viešbutis „Europa Royale Druskininkai“) – Istorinė mineralinio vandens biuvetė – Dr. Bujakovskio vila (savivaldybės administracijos pastatas) – Kolonada (restoranas–muzikinis klubas „Kolonada“ - Ratnyčios ir Nemuno upių santaka („lenktas“ tiltelis)


Senosios Druskininkų miesto kapinės turi unikalią XIX a. aurą. Surasti jas nesunku, nes jos čia pat – už  ežero „Druskonis“. Senosiose kurorto kapinėse vienoje pusėje buvo laidojami katalikai, kitoje miestelio stačiatikiai. Centrinėje dalyje galima surasti ir vietinių protestantų tikėjimą išpažinusių miestelėnų kapų. Katalikų pusėje jau nebeveikianti vietinių turtuolių Kiersnovskių statyta neogotikinio stiliaus koplytėlė. Senūjų kapų antkapiniai paminklai stebina savo didingumu ir originaliais, graudžiais įrašais. Vienas skelbia : „Brangiai auklei Mavrai Bekiševai, gimusiai Siberijoje, mirusiai 1908 m.“ Kitame: „Mano mažasis angele, ilsėkis ramybėje. Iki džiaugsmingo susitikimo“.

Kurorto turtuoliai, tiek katalikai, tiek stačiatikiai buvo įsirengę didesnius šeimų ir net giminių kapus. Stačiatikių pusėje turtuolių Erbštein Džulianių šeimos kriptą, katalikų pusėje: O‘Brien De Lacy, De‘ Nizo, Kiersnovskių, Grudzinskių ir kitų. Šalia Kiersnovskių koplyčios seniausieji išlikę. Beveik neįskaitomas įrašas ant 1864 metais palaidoto Ksavero Volfgango kapo. Tai žymiojo „Druskininkų šaltinių undinės“ redaktoriaus, istoriko Teodoro Narbuto bičiulio ir bendradarbio kapas. Kurorto populiarintojo daktaro Jono Pileckio kapas šiek tiek paėjus, čia pat ir M.K.Čiurlionio tėvų: Konstantino ir Adelės Čiurlionių kapai.

Pažymėtina, kad pirmasis miestelio gyventojas čia buvo palaidotas 1858 metais. Tai buvo iš Lenkijos karalystės kilęs, Druskininkų bažnyčios elgeta. Šiuo metu kapinės jau neveikiančios.

Šnekama, kad senosiose Druskininkų kapinėse palaidoti New York‘o mero Rudolfo Džiulijanio protėviai.

Senosios Druskininkų miesto kapinės yra paveldo objektas.

Druskonių ežeras – tai ežeras pietų Lietuvoje, apie 1 km į vakarus nuo Druskininkų.

Vila "Linksma" statyta XX a. pradžioje kaip reprezentacinis kurorto pastatas. 1996 m. čia įsikūrė Druskininkų miesto muziejus, kuriame saugomi ir eksponuojami dailės kūriniai, knygos, miesto ir apylinkių istorijos eksponatai, vyksta parodos, kamerinės muzikos koncertai, seminarai, edukacinės programos, oficialūs susitikimai, svarbiausių miesto gyvenimo įvykių pristatymai ir kita kultūrinė bei švietėjiška veikla.

Objektas statytas: XIX a. pabaigoje. Iki II-ojo Pasaulinio karo jį valdė Kiersnovskių giminė.

Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią supančios erdvės leidžia laisvai gėrėtis neogotikinio stiliaus statiniu. Vieno žymiausių lenkų architekto Stefano Šilerio kurinys šiek tiek primena Šv. Onos bažnyčią  Vilniuje. Ši Druskininkų bažnyčia buvo pradėta statyti 1912 metais. Pagrindinė statybų fundatorė buvo „Undinės“ leidėjo K. Volfgango žmona Henrika. Įdomu, kad vietinis turtuolis Kiersnovskis taip pat žadėjo paremti naujos bažnyčios statybą su sąlyga, kad maldos namų altorius bus orientuotas į rytus. Tuomet jis iš savo vilos būtų galėjęs stebėti iš bažnyčios išeinančius žmones. Kunigui B. Voleiko pasipriešinus turtuolio norams, Kiersnovskis atsisakė savo sumanymo. Pirmo pasaulinio karo metais statoma bažnyčia buvo apgriauta. Jos statyba atsinaujino tik 1924, o pabaigta 1930 metais.

Bažnyčios viduje spindi kun. F. Valaičio vitražai, nuostabūs vitražai prie altoriaus, „Marija“ (1862), „Šv. Antanas“ (XVIII), įspūdingas darbas - „Kristus ant kryžiaus“ (dovanojo vietinis turtuolis Kiersnovskis),  „Piligrimas dalijantis vargšams išmaldą“ (XIX a., Niderlandų mokykla), „Nuplaktas Kristus“ (P. Smuglevičius), „Rūpintojėjis“ (A. Česnulis), „Kryžiaus keliai“ (1966).

Kaip jau buvo minėta naujoji bažnyčia stovi senosios jau nugriautos bažnyčios vietoje. Pastaroji pradėta statyti 1844 metais, o jau 1845 m. lapkričio 4 d. Druskininkų koplytėle vadinamuose maldos namuose Druskininkų kapelionas Albinas Šimanskis sutuokė vietinius gyventojus. Tačiau, galutinai pastatyta pirmoji Druskininkų neogotikinė bažnyčia ir Vilniaus vyskupo Vaclovo Žilinskio pašventinta tik 1852 m. liepos 13 dieną. Įdomu, kad naujoji ir šiuo metu tebestovinti Druskininkų bažnyčia buvo statoma aplink senąją. Senoji atsidūrė naujosios viduje ir buvo nugriauta tik pastačius naująją.

Senojoje Druskininkų bažnyčioje susituokė, neužilgo žuvęs, sukilėlių vadas Liudvikas Narbutas. Tais metais čia aktyviai prieš carizmą kovojo kunigas Juzefas Majevskis vėliau už savo veiklą ištremtas į Tobolską. Iki 1906 metų senojoje Druskininkų bažnyčioje vargoninkavo M. K. Čiurlionio tėvas K. Čiurlionis. Jaunąjį menininką kerėdavo bažnyčios varpininkės Jokūbienės skambinimas varpais,  kuriuos jis įamžino preliude „Vakariniai varpai“. Pasakojama kad naująją Druskininkų bažnyčią buvo pamėgęs Lenkijos maršalka J.Pilsudskis. Kitokia aura Druskininkų bažnyčioje pasklido pokaryje, kai čia iš Vilniaus atvyko kunigas Juozas Vaičiūnas. Ne savo noru į Druskininkus paskirtas kunigas „atsivežė“ ir visas vilnietiško gyvenimo pažintis. Klebonijos svetainėje dažnai užsisėdėdavo: kalbininkas Juozas Balčikonis, Vincas Mykolaitis – Putinas, bibliografas Vladas Abramavičius, skulptorius Rapolas Jakimavičius ir daugelis kitų  žinomų Lietuvos žmonių.

M.K.Čiurlionio muziejus įkurtas 1963 m. dailininko ir kompozitoriaus tėvų namuose, kuriuose jis gyveno ir kūrė 1896 – 1910 metais. Dvejuose šeimos nameliuose atkurta autentiška buitis, kituose dviejuose pastatuose – menininko kūrybą, biografiją ir šeimos istoriją atspindinčios ekspozicijos. Muziejuje veikia skaitykla, kurioje sukaupta literatūra apie M.K. Čiurlionį, vyksta koncertai, renginiai, rengiamos vakaronės, rodomi filmai. Vienoje iš salių rengiamos keičiamos parodos.

Muziejuje organizuojami tradiciniai renginiai: Lietuvos muzikų akademijos fortepijono katedros studentų koncertai, Nacionalinės filharmonijos fortepijono muzikos koncertai, „Baltų lankų“ studijų savaitė, paskaitos apie dailę, Lietuvos muzikų rėmimo fondo ir Druskininkų savivaldybės projekto „Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu“ renginiai, Tarptautinio festivalio „Muzika be sienų“ dalyvių koncertas, muzikos mokyklų kancertai ir kt.

Druskininkų stačiatikių cerkvė pastatyta 1865 metais už Gardino vicegubernatoriaus I. Rožanovo paaukotus 10000 rub. sidabru. Tik po 1861-1863 metų  sukilimo stačiatikių religiją išpažystančių miestelyje daugėjo, kaip ir poilsiautojų iš Centrinių Rusijos Imperijos gubernijų. 1895 metais prie cerkvės pradėjo veikti parapijinė mokykla. Praeityje skvere, šalia cerkvės, buvo ir varpinė su keturiais varpais. Vienas iš jų svėrė kone pusę tonos. Šie varpai prapuolė  I Pasaulinio karo metu. Po Antro pasaulinio karo iš Druskininkų cerkvės dingo ir Vladimiro Dievo Motinos ikona (1766) kurią cerkvei dovanojo feldmaršalo M. Kutūzovo anūkė Jekaterina Vasiljevna Kutūzova. Ši ikona iki šiol yra ieškoma.

Postsovietiniais laikais stačiatikių Druskininkuose sumažėjo tačiau cerkvė vis dar lankoma negausių parapijiečių.

Cerkvę rasite adresu: Laisvės al. 2. Cerkvės pastatas yra paveldo objektas.

Viešbutis „Europa Royale Druskininkai“ - buvęs Druskininkų gydyklų vonių korpusas, arba tiesiog Senosios gydyklos. Buvo pastatytos XIX a. pabaigoje, kai sudegė medinės. Jų architektas - Vaclovas Michnevičius. Mūrinės tiko tam laikmečiui, jų architektūra paprastesnė, tačiau labai gerai prisitaikė prie aplinkos ir atitiko statinio paskirtį. Šiuo metu, kaip jau buvo minėta, pastate veikia reprezentacinis keturių žvaigždučių viešbutis su tiesoginiu išėjimu į kurorto gydyklą bei su restoranu ir kavine.

Jei pasakytume, kad Druskininkų mineraliniai šaltiniai sukūrė Druskininkų kurortą, tai būtų  tiesa. Ir mūsų dienomis mes galime gėrėtis iš akmeninio bareljefo ramiai ištekančiu “Grožio” šaltiniu panemunėj, o šaltinių “Dzūkija” ir “Druskininkai” mineralinį vandenį ragauti Druskininkų gydykloje. Kadaise Druskininkų kaimelio mineraliniai vandenys tekėjo šaltiniais į Nemuną vandeninguose pievuose ir krūmynuose, kur šiuo metu įsikūręs Gydyklų parkas.

Kiek yra žinoma, jau XVIII a. buvo tiriamos šių šaltinių savybės, tačiau įtakingiausi kurorto plėtrai ir miestelio atsiradimui buvo profesoriaus I. Fonbergo tiriamieji darbai. 1835 metais savo pranešime jis pažymėjo kad net 5 Druskininkų mineralinių šaltinių vanduo tinkamas gerti. 1840 m. Druskininkų šaltiniai buvo pavadinti raidėmis, pradedant nuo A iki M.

1861 m. Druskininkuose užfiksuoti 9 mineraliniai šaltiniai. 1884 m. buvo net 16 mineralinių šaltinių, o dar vienas buvo jų visų rezervuaru – jungtiniu šaltiniu. 1908 metais veikė net 19 šaltinių, tačiau tik kelių mineralinis vanduo buvo tinkamas gydymo tikslams. Vėliau, vieni šaltiniai išnyko, kiti atsiverdavo savaime arba atlikus gręžinius. Keitėsi jų vieta ir pavadinimai. Stipresnės sudėties mineralinis vanduo atsirado tik po I Pasaulinio karo atlikus sudėtingesnius  gręžinius. Tuo metu keli šių gręžinių šaltiniai buvo pavadinti : “Maršalas” ir “Vytautas”. 1937 metais žymiausi kurorto šaltiniai buvo pavadinti: “Birutės”, “Undinės”, "Aušros vartų”, “Vytauto”, “J. Pilsudskio” vardais. Sovietmečiu buvo 5 mineraliai šaltiniai.

Šiuo metu kaip minėta, plačiau naudojamas dviejų stipresnės koncentracijos šaltinių vanduo.

Šiuo metu Druskininkų savivaldybės pastatas yra vienas įdomiausių kurorto pastatų. Jo istorinis pavadinimas – daktaro Bujakovskio namas, dar kitaip vadinamas Dr. Bujakovskio vila.

Dr. Bujakovskis priklausė kurorto turtingiausiųjų dešimtukui. Manoma, kad mūrinė Bujakovskio vila buvo pastatyta XIX a., pabaigoje - XX a., pradžioje. Tuo metu tai buvo vienaaukštis pastatas ir tik vėliau, išlaikant visas originalias stogo - kupolo formas buvo pastatytas viršutinis namo aukštas.

Druskininkų kurorto kurhauz‘as buvo vienas pirmų visuomeninės paskirties miestelio statinių. Kurortą aplankęs daktaras Teodoras Triplinas savo kūrinyje „Kelionės po Lietuvą ir Žemaitiją dienoraštis“ užsiminė apie šį pastatą : „Gražūs, nors mediniai rūmai su didele sale, naudojami klubui ir resursui, kuris čia įvyksta keturis kartus per savaitę“. Labai didelis namas - Kurorto salė ("kurzal") su galerija pokyliams, buvo inžinieriaus Gaselman‘o kurinys. Pastatyta 1856 metais, atliko į kurortą atvykstančių poilsiautojų susirinkimo, pažinties ir poilsio vietą. Buvo savotišku Druskininkų poilsio centru, tačiau sudegė I Pasaulinio karo metais (spėjama, kad 1914-08-14,15 dienomos). Šiuo metu, jo vietoje veikiantis restoranas „Kolonada“ taip pat turi originalią istoriją. Šis pastatas buvo pastatytas Lenkijos laikais ir kaip ir Kurhauz‘as atliko savotiškos poilsiautojų suėjimo vietą. Čia, parke, sezono metu grodavo orkestrai, vykdavo koncertai. Nepriklausomybės metais pastatas iš esmės buvo perstatytas, tačiau visos senovinės formos buvo išlaikytos.


Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras
Adresas: Gardino g. 3, Druskininkai
Telefonas: +37031360800
Internetinė svetainė: info.druskininkai.lt