Didžiokai - Zarasai

  • Patalpinta: 2011-01-03
  • Lietuva (Utena)
DIDŽIOKAI – MOLĖTAI – KULIONYS – UTENA – SUDEIKIAI – UŽPALIAI – PAŽIEGĖ – KALBUTIŠKIS - DUSETOS – DUSETŲ VIENKIEMIS - GIPĖNAI – ROKĖNAI – ANTAZAVĖ – KUKLIAI - KVINTIŠKĖS – IMBRADAS – STELMUŽĖ – ZARASAI

Šis maršrutas – kelionė dalimi Utenos apskrities teritorijos tiems, kurie į ją keliauja iš Vilniaus. Siūlome į ežerų sostinę, Zarasus, atvykti per...Sudeikius, Užpalius, Dusetas. Tegul pailgėjusį atstumą kompensuos, galbūt, iki šiol nelankytos vietovės ir gausybė lankomų objektų Molėtų, Utenos ir Zarasų rajonuose. Gero kelio ir naujų atradimų!


Pažintį su Utenos apskritimi pradėkite Molėtų rajone, šio maršruto pradžioje – Didžiokuose, kuriuose XIX a. pab. grafas K. Jelenskis pastatė didžiulį dvarą, koplyčią – mauzoliejų ir suformavo įspūdingą parką. Sovietmečiu dvaro pastatai susprogdinti, koplyčioje buvę grafų Jelenskių palaikai išniekinti. Iš naujo koplyčią 1965 m. „atrado“ skulp. A. Smilingis, ją sutvarkęs, čia kūręs ir iki 1991 m. su šeima gyvenęs.

Nuo 2001 m. fotoklubo „Ekspozicija“ pastangomis Didžiokų koplyčia (1) atgimė įrengus meno galeriją. Dabar čia organizuojamos dailės parodos, rengiami plenerai, vyksta koncertai, organizuojamos ekskursijos po praeityje garsųjį parką, dvarvietę ir koplyčią, vyksta užsakomos 40 min. trukmės paskaitos pagal atskiras temas: apie paslaptingus Molėtų krašto praeities ženklus, didžiąsias mūsų planetos paslaptis, lietuvių tautos kilmę ir praeitį.
Išankstiniai užsakymai priimami tel. 8 613 54020.

Molėtai – miestas, įsikūręs judrioje šešių kelių sankryžoje. Per miestą teka Siesartis, prie kurio galite apžiūrėti atstatytą Šv. Nepomuko skulptūrą (2). Tvirtinama, kad Molėtų apylinkėse žmonės gyveno jau prieš Kristų, o istoriniuose šaltiniuose vietovė pirmą kartą paminėta 1387 m. Mieste galite aplankyti 1905 m. statytą neobarokinę Šv. Petro ir Povilo bažnyčią (3), apžiūrėti Europos skulptorių darbus įkurtame Skulptūrų parke (4), prie Pastavio ežero. Apie krašto istoriją jums papasakos 1997 m. atidarytame Molėtų krašto muziejuje (5) (Inturkės g. 4, tel. 8 383 51138, http://muziejus.moletai.lt).

Molėtiškiai tiki, kad apsilankymas miesto kultūros namuose įsteigtoje meno klubo „AKCIJA M“ galerijoje (6) bus maloni staigmena (Inturkės 4, tel. 8 383 51138).

Kulionyse, ežerų apsuptyje ant Kaldinių kalvos įsikūrusi Astronomijos observatorija (7) ir Etnokosmologijos muziejus (8). Tai, objektai, apie kuriuos girdėjo dauguma šalies gyventojų. Observatorija iškilusi 200 m virš jūros lygio. Joje didžiausias šiaurės Europoje 165 cm skersmens teleskopas reflektorius. Ant observatorijos pietinės sienos įrengtas Saulės laikrodis, konferencijų salės langus puošia B.Bružo sukurti vitražai astronomine tematika.
(Kulionių kaimas, tel. 8 383 45444, www.itpa.lt/mao).

Etnokosmologijos muziejus įsteigtas 1990 m. kovo 15 d., įsikūręs originaliame, specialiai suprojektuotame pastatų komplekse, kurių architektūra atkartoja Pasaulio medžio įvaizdį. Pradėję kelionę požemine galerija, ją užbaigsite padangėje, iš kur atsiveria vaizdinga Molėtų krašto žemė ar nakties dangaus gelmė. Muziejuje susipažinsite su mūsų protėvių kosmologine simbolika, kalendorinėmis sistemomis, šiuolaikiniais astronomijos  ir  kosmonautikos laimėjimais, moksliniais ir netradiciniais Visatos pažinimo metodais, nežemiško proto paieškomis, kosmojauta mene. Muziejuje demonstruojamos skaidrės ir videomedžiaga. Tolimų kosminių pasaulių vaizdai, muzika ir filosofiniai apmąstymai pakylės jus žvaigždžių link…
(Kulionių kaimas, tel. 8 - 383 - 45423, 8 - 383 – 45424, www.cosmos.lt. Registruokitės iš anksto!)

Į pietus nuo Molėtų observatorijos vaizdingas Lenktinio ežeras ir išlikusios senos etnografinės sodybos liekanos - rūsys, tvartas, pirtis, kurios teritorijoje įrengta senovinė Dangaus šviesulių Stebykla - šventvietė (9). Stebykloje rato iš dešimties medinių stulpų su kalendoriniais ženklais viduje yra Saulės - ugnies aukuras, stulpai žymi šešias pasaulio šalis ir saulės tekėjimo bei laidos azimutus svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis. Stulpavietę juosiančiuose akmenyse iškalti dangaus šviesulių simboliai, senieji lietuvių  zodiako  ženklai.  Etnografinėje  sodyboje galite užsisakyti paskaitą apie mūsų protėvių pasaulėžiūrą, jų paslaptingas žinias apie dangaus šviesulius bei jų įtaką žmogui, susipažinti su senovės lietuvių Visatos įsivaizdavimu, senuoju lietuvių zodiaku, sužinoti kaip mūsų protėviai stebėjo šviesulius, pamatyti senovės dangaus šviesulių stebyklos - šventvietės modelį. Kasmet, apie balandžio 23 d. čia švenčiamos senovės lietuvių pirmosios pavasarinės žalumos šventė Jorė.
Kulionių kaimas, tel. 8 682 14559.
Daugiau informacijos Molėtų rajono turizmo ir verslo informacijos centre, Inturkės g. 4, tel. 8 - 383 - 51187, 51023 arba www.infomoletai.lt

Utena - vienas iš seniausių Lietuvos miestų, istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1261 m. Mindaugo laiške kalavijuočių ordinui. Pagal padavimą, miestą įkūręs legendinis kunigaikštis Utenis, kuris pasistatydinęs pilį prie Utenėlės upelio. Narkūnų piliakalnių archeologiniai tyrinėjimai patvirtino mokslininkų prielaidas, kad senoji Utena buvusi apie 3 km į pietvakarius nuo dabartinio miesto. Gyvenvietė ten atsiradusi dar II tūkst. prieš mūsų erą pabaigoje. XIII - XIV a. didžiajame piliakalnyje buvusi galinga pilis, anot istorikės R. Kulikauskienės, turėjusi „ankstyvojo miesto bruožų”. XV a. pilis buvusi priešų sunaikinta, ir piliakalniai netekę gynybinės reikšmės. Tada gyvenvietė ir buvusi perkelta į dabartinę, ūkiniu požiūriu patogesnę vietą.

Mieste galite aplankyti Utenos kraštotyros muziejų (10), kurio įkūrėjas A. Namikas (1887 - 1980). Muziejuje sukaupti archeologinių radinių, numizmatikos, raštijos, senųjų leidinių, etnografijos eksponatų ir liaudies meno rinkiniai, veikia gamtos, archeologijos, XIX - XX a. kaimo buities ir etnografijos, liaudies meno ir amatų ekspozicijos (Utenio a. 1, tel. 8 389 55393, 54524).

Utenoje galite apžiūrėti 1882 - 1884 m. įvairių formų (vyrauja neobarokas) Kristaus  žengimo  į  dangų  bažnyčią  (11) ir  greta stovinčią apie 1876 m. statytą varpinę. Centre stovi kapų koplyčia, yra daug gražių paminklų, iš kurių seniausias siekia 1854 m. (Vytauto g. 4.)

J. Basanavičius (1851 - 1927) buvo vienas žymiausių XIX a. antros pusės ir XX a. pradžios lietuvių visuomenės veikėjų, tautinio atgimimo sąjūdžio vadovų. 1934 m. garsiam Lietuvos veikėjui J. Basanavičiui atminti pastatytas paminklas (12), stovi Basanavičiaus g. 1990 m. kovo 11 d. atminti Utenio a. pastatytas paminklas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybei (13).

Kertinis Marijos - Kankinių Karalienės koplyčios (14),
skirtos Aukštaitijos partizanams atminti, akmuo buvo padėtas 1992 m. gegužės 14 d. (Aušros g. 78). 

Dabar Utenos senuosiuose pašto rūmuose (15) įkurta Dailės mokykla. Nutiesus Sankt Peterburgo - Varšuvos traktą ir buvo pastatyta ši svarbi pašto stotis - seniausias iki šiol išlikęs mūro pastatas, vienintelis Utenoje architektūros paminklas. Vietą šiam kompleksui parinko ir perprojektavo stoties pastatų išorės meninę išraišką Lenkijos karalystės generalinis statybininkas, architektas, profesorius V. Ričelis. Stotyje lankėsi Nikolajus I su sūnumi Aleksandru, 1843 m. čia arklius keitė garsus prancūzų rašytojas H. de Balzakas, iš čia į Sankt Peterburgo Dvasinę akademiją išvyko poetas A. Baranauskas. Senuosiuose pašto rūmuose be Dailės mokyklos veikia dailės galerija „Rūsys” ir ekspozicija, skirta Sankt Peterburgo - Varšuvos trakto istorijai (J. Basanavičiaus g. 36, tel. 8 389 61598).

Sudeikių miestelio atsiradimo istorija nukelia į tuos laikus, kai Deksnio ponas Kazioll - Paklevski prie Alaušo ežero, netoli kapinių, pastatė karčiamą. O seni žmonės sakydavo: „Kur karčiama, ten žydas. Kur žydas, ten ir miestelis.” Karčiama Sudeikiuose, manoma, atsirado XVIII a. vidury ir antroje pusėje. Sudeikių miestelio atsiradimas yra glaudžiai susijęs su XVII a. įkurtu Bikuškio dvaru (16), kuris išlikęs iki mūsų dienų.

Šv. Mergelės
Marijos mūrinė, neorenesanso bruožų turinti bažnyčia (17)
Sudeikiuose pastatyta XVIII a. pabaigoje (jos statyba baigta apie 1835 m.). Bažnyčios šventoriuje palaidotas filosofas J. Girnius (1915 - 1994). Sudeikių puošmena - apie 1070 ha Alaušo ežeras. Skaidrūs vandenys, smėlėti krantai ir ilgi atabradai žavi miestelio svečius, nes gera čia atsipūsti saulėtą ir šiltą dieną.

Prie Alaušo įsikūrusiame seniūnijos pastate aplankykite dailės galeriją (18). O atvykę į netoli Sudeikių esantį Salų viensėdį, galėsite susipažinti su kulinarinio paveldo tradicijomis Utenos rajone.

Kavinėje „Alaušynė” (18)
galėsite paragauti pagal aukštaitiškas tradicijas ruošiamų valgių,  čia laikomąsi pagrindinio principo - sveikas maistas paruošiamas dirbant su meilę (tel. 8 389 66044, 75724).

Užpaliai garsūs savo praeitimi, Užpalių pilimi, stovėjusia apie 3 km į šiaurę nuo dabartinės gyvenvietės, rašytiniuose šaltiniuose minima jau XIII a. Kartu su Sėlos, Tauragnų, Utenos ir kitomis pilimis ji gynė šiaurines Lietuvos sienas nuo Livonijos ordino. Istorikai teigia, kad pilis stovėjusi ant vieno įspūdingiausių rajono piliakalnių - Šeimyniškių (19). Vertėtų užkopti į jį, aplankyti netoliese esantį konglomeratą (20).

Kitapus Šventosios V. Jovarienė įkūrė važiuoklių bei pakinktų muziejų (21). Ką gali žinoti, gal šeimininkė įsodins jus į bričką, pavežios Bajorų vieškeliu ir dar pavaišins namine duona su šviežiu pienu.

Vėl grįžę į miestelį sustokite pasigrožėti XIX a. statytais Dvaro rūmais (22), 1892 - 1894 m. neogotikinio stiliaus Šv. Trejybės bažnyčia ir varpine (23), be dėmesio nepalikite šalia bažnyčios atstatytą Šv. Florijono paminklą (24), vieną Užpalių simbolių - stebuklingą Krokulės šaltinį (25) prie kurio, pasakojama, yra regėtas stovintis Kristus ir šalia bažnyčios įsikūrusį „Dausuvos” muziejėlį (26) - dar kartą pasidžiaugti regėta Užpalių šiandiena ir praeitimi. 
Daugiau informacijos Utenos turizmo informacijos centre, Utenio a. 5, tel. 8 389 54346, www.utenainfo.lt

Pažiegės kaime aplankykite kalbininko K. Būgos memorialinį muziejų (27), kuris jo tėviškėje įkurtas 1973 m. Jis yra kaimo šiaurinėje dalyje, apie 1,5 km į šiaurę nuo Dusetų - Užpalių kelio ir Pažiegės kaimo keliuko sankryžos, keliuko vakarinėje pusėje, pamiškėje. Neesant gausių memorialinių daiktų, muziejaus ekspozicijai panaudotos K. Būgos gyvenimą atspindinčios nuotraukos, rankraščių ir laiškų fotokopijos, knygos. Eksponatai išdėstyti pagal tris temas: profesoriaus mokslo metai, profesoriavimas ir mokslo darbai ir mirtis bei atminties įamžinimas. Lankydamiesi muziejuje, atkreipkite dėmesį į kieme dusetiškio liaudies meistro J. Verzos atstatytą kryžių Būgų šeimai atminti. Praeityje prie jo pirmabūvio rinkdavosi Būgų giminės gegužinėms pamaldoms, vadinamoms „mojinėmis”.     

Kalbutiškio kaime siūlome apsilankyti bitininkės M. Močiškytės sodyboje (28) (būtina susitarti iš anksto tel. 8-698 05595). Būsite nustebinti gražiai prižiūrima sodybos aplinka, pasakojimais apie bites, įsteigtu „Bitelių muziejumi“, gėrėtis gausybe čia auginamų jurginų, galėsite įsigyti bičių produktų. Ir dar - lankysitės pačios karalienės sodyboje, nes 2004 m. už nuoširdų darbą M. Močiškytei buvo suteiktas Bičių karalienės titulas.     

O kas Lietuvoje nežino Dusetų? Sustok, mielas keleivi, prie kaip veidrodis spindinčių Sartų, įsiklausyk į jo bangų teliuškavimą, meldų šnarėjimą… Pabūk čia tyloje ir ajerų kvepėjime, pabūk su tais, kurių dainos ir eilės čia aidėjo, gimdavo nuostabių spalvų pasaulis. Pabūk laisvas ir kuriantis… Graži jų praeitis -  legendomis apipintas miesto vardo aiškinimas, garsios per 200 metų čia kiekvieną vasario pirmąjį šeštadienį organizuojamos tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės. Dusetų praeitis, ko gero, prasidėjo nuo čia buvusio dvaro. Seniausios žinios mus pasiekia iš tų laikų, kai čia, vadinamame Didžiadvaryje, XV a. pab. iškilo Užpalių  Radvilų valda. Dvaro istorija įmažina matematiko J. Rudaminos Dusetiškio, kompozitoriaus K. S. Rudaminos Dusetiškio, Pliaterių pavardes. Čia, Dusetose, E. Pliaterytė su savo pusbroliu Cezariu prasidėjus 1831 m. sukilimui sutelkė kovotojų būrį. Sukilimą malšinant, dvaras iš Pliaterių buvo atimtas, rūmai suniokoti, net plytos sumėtytos į ežerą…

Dabar Dusetos garsios 1995 m. čia įkurta dailės galerija (29), kuri tapo originaliu rajono dailės ir kultūros centru, buriančiu daile besidominančią visuomenę (K. Būgos g. 31a, tel. 8 385 56878).

Nepraeikite ir pro Dusetų K. Būgos gimnazijos muziejų (30), kuris dabarinėse patalpose įkurtas 1975 m. Kraštotyrinis jo profilis atspindi Dusetų krašto politinį, ekonominį gyvenimą. Istoriją, kultūrą, buitį ir gamtos įvairovę, viena iš gausiausių eksponatais yra etnografinė muziejaus dalis (Vytauto g., tel. 8 385 56531, 56534).

Miesto centre aplankykite paminklus K. Būgai (31), Lietuvos Nepriklausomybei (32), kiek tolėliau stovintį paminklą poetui P. Širviui (33). Dabartinė neoromantiško stiliaus su eklektiškais nukrypimais Dusetų Šv. Trejybės bažnyčia (34) statyta 1886 - 1888 m. Jos centrinis altorius - XIX a. pab. vietinės reikšmės dailės paminklas, nežinomo liaudies meistro gabumus atskleidžia XIX a. pab. įrengta sakykla. Ta pačia data datuojami bažnyčios vargonai yra romantiniai, įrengti nežinomo vokiečių meistro. Bažnyčioje yra 1746 m. grafų Pliaterių dovanotas jai „Marijos su kūdikiu” paveikslas.     
Padustėlis - žinomo poeto P. Širvio gimtinė (35). Apsilankę prie jo gimtojo namo, pajusite maištingojo kūrėjo dvasią, pažinsite jo pradžią.     

Keliaujant į Gipėnus, siūlome užsukti į Dusetų vienkiemyje esančią R. Čižo alaus daryklą (36) ir senovinių alaus gamybos įrankių ekspoziciją (37). Aludaris - ketvirtasis šeimos kartos atstovas, gaminantis alų, kurio receptūra šeimoje žinoma… nuo 1863 m. R. Čižo alus nuo kitų šio gėrimo rūšių skiriasi tuo, kad rūgimo metu į jį dedamas…medus. R. Čižas - kulinarinio paveldo pradininkas Zarasų krašte (tel. 8 686 48890, 8 385 56653).

Gipėnai…Sodžius, kokių nemaža Aukštaitijoje, o ypač Sartų ežero pakrantėje - su šimtametėmis liepomis, dar menančiomis poeto A. Vienažindžio vaikystę. Čia, Sartų pakrantėse, prabėgo ne viena poeto vasara, palydėta pirmųjų jo dainų, čia driekiasi takeliai, kuriais vaikščiojant, poetui gimė tos dainingos eilės, nuskabėjusios po visą Lietuvą. Aplankykite čia 1972 m. įsteigtą poeto visuomeninį muziejų (38) (būtina iš anksto susitarti tel. 8 686 17327).

Rokėnuose kompozitoriaus, pedagogo, dirigento, muzikos visuomeninko buvusią sodybą dabar žymi paminklinis akmuo (39), kurio skulp. L.Žuklys. Prie keliuko, vedančio į J. Gruodžio gimtinę, pastatytas R. Matulionio stogastulpis.

Ne kiekvienas miestelis gali pasigirti turįs savo muziejų. Antazaviškiai jį turi! Senuose dvaro rūmuose gana erdvios patalpos paskirtos šio krašto visuomeniniam istorijos muziejui (40), kurio tikslas įamžinti žymių antazaviškių vardus. Iš muziejaus ekspozicijų žvelgia grafai Pliateriai ir gausūs jų palikuonys - Antazavės dvaro paveldėtojai. Regis, tuoj skambtels skydai su grafų herbais, suskambės valdingos Kunigundos Vilovič balsas, laisvės vėjas nuvilnys Emilijos Pliaterytės plaukais, o dvaro koridoriais praslinks išprotėjusi Bagumila Ropienė, pavydžiu žvilgsniu gerokai už save jaunesnį vyrą nuseks Elžbieta Voinarovskaja… Tai muziejus, iš kurio negreitai išeisi, o išėjęs ilgai nepamirši ką matei ir girdėjai (tel. 8 385 41316).

Antazavėje 1794 m. buvo pastatyta medinė, kryžminė bažnyčia, gavusi Dievo Apvaizdos (41) vardą. Bažnyčia stačiakampio plano, 33 x 17 m. dydžio, apie 24 m. aukščio, trinavė. Jos išorė - sudėtingų formų. pastogės ir bokštų konstrukcijos, net ir kirčių susikirtimai, atlikti tik kirviu. Šventoriuje įrengtos Kryžiaus kelių stotys.     

Jeigu ieškote susitkimų ir pokalbio su įdomiais žmonėmis, siūlome užsukti į Kuklių kaimą, į  L. ir J. Denafų tėviškės namus (42) (būtina susitarti iš anksto tel. 8 385 39168). Stebins viskas – šeimininkų darbštumas ir nuoširdumas, klėtelėje sukaupti senoviniai aukštaičių buities reikmenys ir nuo seno sodžiuje auginami žolynai, bene šimtas bijūnų ir senas Kuklių kaimo kryžius, žymėjęs paskutinę jo sodybą.    

…Tai atsitiko prie bevardžio upeliūkščio, jungiančio Ilgio ir Pakaušio ežerus - dviems jaunuoliams apsireiškė Šv. Mergelė Marija. Apie tai jaunuoliai papasakojo artimiesiems ir netrukus apie nepaprastą atsitikimą kalbėjo toli už Zarasų rajono ribų. Pradėjo žmonės važiuoti čia - savo akimis išvysti stebuklingą vietą, suklupti prie ežero, išsakyti ar išraudoti tai, kas slegia ar skaudina. Ilgio ežero pakrantėje atsirado altoriai, kryžiai, o pakrantė pražydo gėlėmis. 2002 m. šioje vietoje pašventinti Mergelės Mergelės koplyčios pamatai. Atvažiuokite čia, į Kvintiškes, Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą (43) ir raskite sau ir artimiems ramybę, palaimą, gyvą bažnyčią savo širdyse…     

Imbrado bažnytkaimis išsidėstęs šiauriniame Imbrado ežero krante. Vietovė sena, minima nuo LDK laikų. Čia aplankykite vietinės reikšmės architektūros paminklą - 1891 m. brolių Prūsokų restauruotą 1787 m. statytą Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčią. Tai vienintelis darnių proporcijų, tektoniškos kompozicijos pavyzdys Zarasų rajone.

Keliaudami šiuo maršrutu galite užsukti į senąją Stelmužę: prie seniausio Lietuvoje ąžuolo (44), į Bažnytinio meno muziejų (45), „Vergų bokšto“ (46) ir Puntuko brolio Lygumų akmens (dar vadinamo Velnio akmeniu) (47).


Informacijos šaltinis: www.zarasai.lt