Ąžuolijos mokomasis gamtos takas

  • Patalpinta: 2010-12-28
  • Lietuva (Utena)
Ąžuolijos miškas yra Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje. Bendras Ąžuolijos miško plotas 305 ha. Šio ąžuolyno dalis (68,2 ha) 2001 metų Utenos rajono tarybos sprendimu paskelbta Ąžuolijos botaniniu zoologiniu savivaldybės draustiniu. Draustinyje įrengtas Ąžuolijos draustinio mokomasis gamtos takas. Tako lankytojai supažindinami su seno lapuočių miško ir natūralaus upelio gamtine įvairove.

Yra mažasis ir didysis takas. Pasukus mažuoju taku galima aplankyti dešimt iš penkiolikos stotelių, o žingsniuojant didžiuoju taku - visas stoteles.

TAKO STOTELIŲ PAVADINIMAI IR TRUMPAS APRAŠAS:

1. Ąžuolynas
Plačialapių medžių (ąžuolų, uosių, liepų, guobų) miškas yra ūksmingas, pro tankias medžių lajas prasiskverbia mažai saulės šviesos. Todėl čia auga paunksnę mėgstantys žoliniai augalai: paprastoji garšva, miškinė notra, didžiažiedis katilėlis. Daugelis lapuočių miško augalų prisitaikę žydėti anksti pavasarį, kol medžiai dar nesulapoję. Iki vasaros pradžios, kol medžių lajos nesutankėję jie jau spėja subrandinti sėklas. Vasarą daugelio šių augalų lapai nunyksta. Tokie augalai vadinami efemeroidais. Tai rūteniai, baltažiedės ir geltonžiedės plukės, plautės, vištapienės. Anksti pavasarį žydi ir žibuoklės, kašubiniai vėdrynai, pavasariniai pelėžirniai.

Užduotis: Išmokti pažinti 5-6 lapuočių miško žolinių augalų rūšis.

2. Kirtavietė
Senovėje lietuviai didžiai gerbė ąžuolus ir šventais juos laikė. Kirsti ąžuolus kunigai šventais kirviais tegalėję. Medžius, tarp jų ąžuolus, lietuviai gerbė dėl kelių priežasčių: medis ir jo gyvenimas buvo gretinamas su žmogumi ir jo gyvenimu; medžiai buvę dvasių ir dievų buveinės; dėl medžių gydomųjų savybių; medžiuose gyvenę protėvių vėlės.

Tačiau dabar vis daugiau miškų iškertama. Pagrindinė kirtimų priežastis – medienos gavyba.

Užduotis: Suskaičiuoti nukirsto medžio metines rieves ir nustatyti jo amžių.

3. Senvagė
Kadaise šiais vingiais tekėjo Viešos upelis. Vėliau upė, ardydama krantą, prasigraužė tiesesnį kelią, palikusi stovinčio vandens senvages. Dabar čia – varlių, rupūžių ir tritonų nerštavietė, daugybės vandens vabzdžių buveinė.

Užduotis: stebėti senvagės vandens gyvūnijos (buožgalvių, vabzdžių ir jų lervų) gyvenimą.

4. Nuošliauža ir bebrų užtvanka
Nuošliauža – uolienų masės nuslinkimas šlaitu žemyn dėl sunkio jėgos; slenkančių uolienų masė.

Bebrą pamatyti nelengva, nes šis žvėrelis labai budrus, o veiklus tiktai vakare ir naktį. Lapuočių medžių žievė – bene svarbiausias bebro maistas. Žvėrelis slapstosi ir ilsisi urvuose, o kadangi čia vandens nedaug, bebras padarė užtvanką ir pakėlė jos lygį. Mat įėjimas į urvą paprastai būna po vandeniu.

Užduotis: stebėti išilgai upelio abiejų pusių pažeistus augalus.

5. Raguva
· Raguva tai dauba, klonis, loma su stačiais krantais;
· Pailgas sausas arba su laikina vandens tėkme klonis lėkštai įdubusiu dugnu, šlaitai dažnai apaugę krūmais, medžiais. Lietuvoje raguvos yra reliktinės formos, susidariusios tirpstant ir traukiantis ledynams;
· Gilus išneštas griovys ar giliai išvažinėtas kelias;
· Defliacinis klonis tarp kopų.

6. Grybai
Ąžuolijoje jau aptikta 10 grybų rūšių, įrašytų į Raudonąją knygą ir kasmet vis atrandama naujų retenybių.

Užduotis: Ąžuolijos miške surasti kuo daugiau grybų.

7. Geniai
Ąžuolijoje galima aptikti 7 iš 9 Lietuvos geninių paukščių rūšių. Čia peri visos 4 margųjų genių rūšys, tarp jų retas baltnugaris genys, apyretis vidutinysis genys. Gyvena juodoji ir pilkoji meletos. Kiti Ąžuolijos miškui labai būdingi ir saviti uoksiniai paukščiai: grąžiagalvė, varnėnas (peri drevėse), bukutis, mėlynoji zylė.

Užduotis: surasti iškaltą genio uoksą.

8. Upelis
Upelio plotį nesunkiai išmatuosite rulete arvirve, gylį – kartimi arba meškere, o vidutinį srovės greitį pakankamai tiksliai nustatysite stebėdami plaukiančius pasroviui daiktus.

Užduotis: išmatuoti upės gylį, plotį bei tėkmės greitį.

9. Pusiasalis
Sausuma, iš trijų pusių supama vandens.

10. Drevėtas ąžuolas. Pelėdos
Drevės atsiranda medienos grybams (kempinėms) suardžius medieną. Dažnai medžiuose uoksus iškala geniai, meletos. Naminės pelėdos peri didelėse, plačiose drevėse.

Užduotis: Apžiūrėti iš drevėto ąžuolo byrančius trūnėsius ir ieškoti gyvūnų veiklos pėdsakų, pvz. gilių ir riešutų liekanų, pelėdų išvamų.

11. Urvų kalnelis
Kai kurie žvėrys gyvena urvuose. Tai barsukai, lapės, mangutai, įvairiausi graužikai.

Užduotis: stebėti, ar gyvenami žvėrių urvai: ar yra urvų valymo žymės, kaip paskleistas iškastas gruntas, ar yra pėdsakų, plaukų, grobio liekanų.

12. Kinivarpų židinys
Kinivarpa – tamsiai rudas arba juodas vabaliukas, graužiantis medieną.

Užduotis: po atlupta sausos eglės žieve stebėti kinivarpų takus.

13. Gumbuotas ąžuolas
Aplink šį ąžuolą miškas jau kartą buvo iškirstas, tačiau jis išliko ir dabar yra senesnis už daugelį aplinkui augančių medžių.

Užduotis: išmatuoti ąžuolo apimtį.

14. Geležinkelis
Čia žmogaus pakeista aplinka, tačiau ir joje galima aptikti daug įdomybių…

Užduotis: stebėkite “sėklų banką” sankasoje ir suskaičiuokite pastebėtas gegūnes.

15. Šlapias juodalksnynas
Stebėkite šlapią juodalksnių mišką – čia taip pat jūsų laukia augalų įvairovė.


Informaciją parengė Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius.