Žuvų lietus

Vietiniai Yoro gyventojai pasakoja, jog “Lluvia de Peces” arba “Žuvų lietus” pasitaiko jų mieste vieną, o retkarčiais net du kartus per metus. Ir visa tai vyksta nuo 1800-ųjų. Dažniausiai tarp gegužės ir birželio mėnesių apylinkėmis nusirita didžiulė audra su stipriais lietumis ir tada miesto gatvelėse pliukši šimtai gyvų, mažų, sidabrinių žuvyčių. Kad šis reiškinys nėra prasimanytas patvirtina National Geographic komanda, kuriai 1970 metais pavyko regėti visą šį stebuklą.


Ištisais šimtmečiais įvairiose pasaulio vietose pasitaikydavo pranešimų apie tariamą „gyvūnų lietų“. Bet moksliniai paaiškinimai šiam paslaptingam reiškiniui iki šiol lieka labai migloti. Paprasčiausiu paaiškinimu iki šiol laikomi vandens viesulai. Tai tarytum maži tornado sūkuriai, susiformuojantys virš vandens telkinių ir gebantys į orą įsukti nestambius gyvūnus. Yra žinoma, kad  kai kurie tornadai turi galios sutraukti ištisus telkinius ir, pakėlę į orą nedidelius gyvūnus, juos transportuoti kartais gan tolimais atstumais. Ši hipotezė yra gan prasminga, atsižvelgiant vien į tai, jog didžiąją dalį pranešimų apie „gyvūnų lietų“ sudaro vandens būtybės - įprastai žuvys arba varlės, nors egzistuoja ir nepatvirtintų pasakojimų apie paukščių, gyvačių, medūzų, pelių ar net vorų lietų. National Geographic taip pat iškėlė prielaidą, kad žuvys gali gyventi požeminėse upės, o audros metu, užplūdęs vanduo, jas tiesiog išstumia į paviršių. Šią hipotezę iškėlė pastebėję, jog gatvėse plekšinčios žuvys yra visiškai aklos.

Tuo tarpu, Yoro gyventojai jam suteikia religinę prasmę ir kiekvienais metais prapliumpantis “žuvų lietus” duoda pagrindą originaliai religinei šventei. Miestelėnai pasakoja, jog šioje vietovėje gyvenęs katalikų kunigas Jose Manuelis Subirana, meldėsi Dievui, kad šis pamaitintų alkanuosius. Ir štai kartą, po karštos jo maldos, iš dangaus pasipylė mažų žuvų lietus. Nuo to laiko miestelyje kasmet rengiama „žuvų lietaus“ šventė, vyksta paradas, o procesijos metu nešami kunigą garbinantys atvaizdai.