Tiberinos sala ir Fabricijaus tiltas Romoje

Tiberina, tai 270 m. ilgio ir 67 m . pločio sala sraunioje Tibro upėje, kuri teka per Romą.


Yra keletas legendų, kaip ši sala atsirado. Viena teigia, jog čia yra įstrigęs graikų laivas, kita - jog pikti romiečiai čia paskandino tironą Tarquinius Superbus aplink kurį susikaupė upės sąnašos ir žemės, dar kita - kad nurinktą valdovo derlių pikti kaimiečiai suvertė į upę.


Bet kuriuo atveju, sala ilgą laiką buvo apleista ir joje dėl blogos auros lankėsi tik apleisti žmonės arba nusikaltėliai.

Viskas pasikeitė X a.pastačius San Bartolomeo bažnyčią, kuri iškilo III a. pr. Kr. stovėjusios gydymo dievo Eskulapo šventyklos vietoje. O salos sąsaja su sveikata buvo pratęsta, iškilus Fatebenefratelli ligoninei, kuri dabar užima beveik visą jos teritoriją.


Šalia stovi ir ir vieniša sugriuvusio Rotto tilto arka.Tai buvo pirmasis akmeninis Romos tiltas ( 142 m. pr. Kr. ). Tačiau didžiausia šios vietos įžymybė - Fabricijaus tiltas, seniausias tebestovintis Romos tiltas, kuris yra puikus romėnų inžinierių meistriškumo pavyzdys. Jis išliko beveik nepakeistas nuo 62m. pr, Kr., kada buvo pastatytas, kad sujungtų
Tiberinos salą su rytiniame krante vis augančiu Romos miestu.


Ant abiejų vienos arkos pusių iškalti lotyniški užrašai, įvardijantys tilto autorių. Ir neskaitant nedidelių pakeitimų, bei 21 m. pr. Kr. po didžiulio potvynio prireikusios rekonstrukcijos, tiltas išlaikė originalią formą ir funkcionuoja taip pat kaip prieš 2000 metų - juo vyksta susisiekimas per Tibro upę. Tiesa, mūsų dienomis naudotis tiltu leidžiama tik pėstiesiems.