Maču Pikču

Maču Pikču (isp.k. Machu Picchu) – tai senovės inkų tvirtovė, įsitaisiusi galinguose Andų kalnuose ir todėl dažnai paskendusi tankiuose debesyse. Manoma, kad ši tvirtovė buvo pastatyta inkų valdovui Pačakučiui (Pachacuti  Inca), maždaug tarp 1450 ir 1470 metų. Čia buvo įkurta jo karališkoji rezidencija. Vėliau, apie 440 metus, ši vietovė buvo apleista ir pasislėpusi nuo žmogaus akių, kol, galiausiai, 1911 metais ją atrado archeologas Hiramas Bingamas iš Jeilio universiteto, vadovavęs ekspedicijai.


Pažodžiui išvertus iš kečujų kalbos Maču Pikču reiškia „Senos viršukalnės“. Retkarčiais ji dar yra vadinama „Prarastuoju inkų miestu“ arba „Dievų miestu“.

Maču Pikču stūkso 2430 metrų aukštyje ant tokio paties pavadinimo kalno šlaito ir čia užima 8 km ² plotą. Maču Pikču kompleksą sudaro: diduomenės rūmai, pirtys, šventyklos ir šventovės, pastatytos iš granito luitų, o taip pat maždaug apie 150 gyvenamųjų namų ir sandėlių griuvėsių. Didžiojoje aikštėje, esančioje centre, vykdavo įvairios šventės ir kiti susibūrimai. Čia pat įrengtose terasose miesto gyventojai kadaise augindavo daržoves bei kitas kultūras. Buvo įrengę parkus. Dirbama žemė buvo drėkinama visur išvedžiota drėkinimo sistema, kuri surinkdavo lietaus vandenį.


Bet tyrinėtojus labiausiai stebina akmeniniai Maču Pikču pastatai, kurie net ir šiandien laikomi architektūros stebuklais. Kai kurie akmens luitai sveria net 50 tonų. Visi yra taip tiksliai nutašyti ir suguldyti vienas ant kito, kad tarp jų neįmanoma įsprausti net ploniausio peilio ašmenų krašto. Manoma, kad luitus, naudotus pastatų statyboms, inkai pirma iškirsdavo bronziniais įrankiais, vėliau juos nugludindavę smėliu ir tada užkeldavę į statomą vietą.


Maču Pikču garsėja architektūriniu grožiu, gamta ir kilme, kuri iš ties yra įdomi, paslaptinga ir galima sakyti – stebuklinga. Tyrinėtojai daug metų ginčijasi, stengdamiesi įminti šios vietovės pradinę paskirtį. Aiškindamiesi senovės inkų kultūros paliktus mitus ir simbolius, vieni mano, kad tai buvo Pačakučio karališkoji rezidencija, kitų teigimu - Maču Pikču buvo suprojektuota ir pastatyta kaip piligrimų vieta, kurioje tikintieji galėjo simboliškai pakartoti protėvių kelionę. Manoma, kad šioje vietoje inkai garbino saulės dievą Intį. Visi kulto objektai, šventyklos yra susiję su saule ir kitais astrologiniais dangaus kūnais. Maču Pikču vietovėje stovi nepaliestas Intihuatana, dar vadinamas Sukhankos akmeniu – šventasis inkų akmuo, kaip tikėta, „pririšantis saulę“. Šamanų legendos pasakoja, kad žmogui, prilietusiam prie šio akmens kaktą, atsiveria vizijos į dvasių pasaulį. Todėl šalia jo senovėje vykdavo įvairios ceremonijos.


Manoma, kad Maču Pikču miestas gyvavo iki 1532 m., kuomet į inkų gyvenamą teritoriją įsiveržė ispanų konkistadorai. Ir nors konkistadorai apie Maču Pikču egzistavimą įtarė, bet miesto niekada taip ir nerado. Bet Maču Pikču gyventojų likimą iki šiol gaubia paslaptis.  Jie 1532 metais paslaptingai išnyko ir dėl to Maču Pikču daugybę metų buvo užmirštas istorijoje.

Dauguma patyrusių keliautojų sutinka su nuomone, kad Maču Pikču griuvėsiai Peru - tai įspūdingiausia Pasaulio lankytina vieta. Šiuo metu ji gausiai lankoma turistų ir kiekvienais metais sutraukia nuo 1500 iki 2000 lankytojų kas dieną.


Traukinys – vienintelė transporto priemonė, gabenanti iki Maču Pikču. Tačiau turistai į ją gali keliauti ir pėsčiomis, akmenimis grįstu senu inkų keliu.

Norint aplankyti Maču Pikču patogiausia keliauti traukiniu iš Kusko miesto į Akvas Kaljentes (isp.k. Aguas Calientes - karštieji vandenys) miestelį,  esantį Machu Picchu papėdėje. Ši kelionė trunka apie 3 valandas. Važiuodami turistai gali pasimėgauti vaizdingu slėniu ir  kalnais, apaugusiais gausia žaluma. O, iš Akveas Kaljentes į Maču Pikču, ištisą dieną kursuoja autobusai. Į viršų galima užkopti ir savarankiškai – akmeniniais laiptais, vedančiais apie 500 m. į kalno viršūnę.

Nuo 2010 metų gruodžio mėnesio bilietus į Maču Pikču galima nusipirkti internetu. Internetinės svetainės adresas: boletajevirtual.drc-cusco.gob.pe (ispanų kalba). Be abejo, bilietus taip pat vis dar galima įsigyti prie įėjimo į tvirtovę, Akvas Kaljentes kaimelyje bei turizmo biure, esančiame greta San Bernardo bažnyčios, Kusko mieste.

Verta atkreipti dėmesį, kad 2011 liepą bus švenčiamos 100-osios Maču Pikču atradimo metinės ir į vietovę turėtų sugūžėti nemažai smalsuolių.


Dar vienas svarbus momentas: turbūt visi pastebėjote, kad nuotraukose su Maču Pikču visur puikuojasi dailus kalnas, vadinamas Wayna Piccu (liet.k. Šventasis kalnas). Jis įeina į Maču Pikču kompleksą, bet kasdien į jį įleidžiama vos 400 žmonių. Norėdami jį pamatyti, į vietovę privalote atvykti labai anksti ryte ir iš karto atsistoti į eilę. Valanda iki Maču Pikču atidarymo – jau gali būti per vėlu - limitas baigiasi ir likę turistai į tą kalną nebeįleidžiami. Nuo Šventojo kalno atsiveria gražiausi vaizdai į Maču Pikču kompleksą, puikiausiai matyti, kur ir kaip jis pastatytas. Daug prarasite, jei ten neužkilsite.