Lenos greitkelis – Rusijos kelias į pragarą

Kiekviena šalis gali pasigirti turinti bent po vieną legendinį kelią. Kai kurie tie keliai yra keisti, kai kurie gražūs, o kiti tiesiog pavojingi. Rusijoje tokiu, įvairiais keistais pasakojimais apipintu keliu yra Lenos greitkelis, kuris dar dažniau yra vadinamas Rusijos greitkeliu į pragarą.

Lenos greitkelis driekiasi maždaug 1235 km. palei Lenos upės krantus ir sujungia Skovorodino miestą, Amūro srityje su Jakutsku, o dar tiksliau Žemutiniu Bestiachu, kadangi vis dar trūksta tilto, kad pasiekti Jakutsko miestą, kitame upės krante.

Tai labai neįprastas greitkelis. Didžioji jo dalis neasfaltuota, nebetonuota ir net negrįstas jokia tinkama skalda. Bet kadangi tai amžino įšalo žemė, tai šiuo įšąlusiu keliu ganėtinai saugu ir patogu keliauti didžiąją metų dalį. Bet pavasarį, kai ledas tirpsta, kelias pažliunga ir jo paviršių padengia bent 1 metro purvo sluoksnis. Trumpą vasarą, prasidėjus lietingam sezonui, kelias virsta į klampaus purvo nepravažiuojamą košmarą, o pakelėje stovintys greičio ribojimo ženklai, draudžiantys važiuoti greičiau kaip 70 km/h, tampa tik įžūliu pasityčiojimu, strigusiems ir iš vietos negalintiems pajudėti vairuotojams.

Liūdniausia, kad šis greitkelis yra vienintelė žemyninė arterija jungianti Jakutską su šalies pietumis ir drėgnuoju sezonu, miesto gyventojai tampa šio nepravažiuojančio kelio įkaitais. Jakutsko miestas, kol kas nėra sujungtas geležinkeliu, todėl vienintelis realus būdas keliauti tarp miestų tuo metų laiku - skrydis lėktuvu arba plaukimas laivu. Vasarą, Lenos upe netgi kursuoja keltas. Tačiau Jakutsko gyventojai dažnai gyvena skurdžiai ir neturi pinigų netgi kelionei laivu. O tai reiškia, kad nors ir suvokia visas skaudžias to pasekmes, - prispyrus reikalui jie bando keliauti purvinuoju Lenos greitkeliu.

Nemanykite, kad vyriausybė nebandė taisyti šios situacijos. Ji netgi bandė padengti kelią asfaltu. Bet žiemą to padaryti buvo neįmanoma, kadangi asfaltas tuoj pat suskilinėdavo, o vos atšilus orams, kelias tuoj pat pavista į nepravažiuojamą purvo pragarą, o bandyti pilti asfaltą ant skysto purvo – būtų absurdiška. Vienok kelios asfaltuotos atkarpos šiame kelyje gali būti sutiktos.

Vis dėl to bandantys įveikti Lenos greitkelį vasaros metu, iki šiol dažnai pakliūna į spūstis, sukeltas mašinų įstrigusių purve. Žmonės įstrigę šiame pragare dažnai yra priversti praleisti čia net kelias dienas. Kamštis išskirstomas labai lėtai - po vieną mašiną, vienu metu.


Nors šiame kelyje dar niekas nemirė, jame yra kilę riaušių ir netgi ligų protrūkių. Viena moteris užstrigusi jame, netgi sėkmingai pagimdė. Ir jei Jūs vis dėl to būsite toks nelaimingas ir jums, kada nors teks keliauti Lenos greitkeliu, vasaros metu, tai bent jau tinkamai pasiruoškite tam: pasiimkite su savimi pakankamai maisto atsargų, vandens, degalų, traukimo lyną, šiltų rūbų ir užklotų, o gal net ir šaunamąjį ginklą.

Bet jei galite išvengti kelionės juo – venkite. Ši vietovė įdomesnė žvelgiant į ją iš šalies, nei atsidūrus joje.