Kryžių kalnas

Vos 12 kilometrų į šiaurės rytus nuo Šiaulių, šalia Šiaulių-Rygos plento stovi Domantų piliakalnis, dažniau vadinamas Kryžių kalnu. Pailgas, 8-10 m aukščio piliakalnis plyti lygumoje, apsuptas Kulpės upelio ir jo bevardžio intako slėnio. Manoma, kad kadaise čia buvus pilis, Livonijos kronikose vadinta Kule, kurią 1348 metais užpuolę kalavijuočiai sudegino.

Dabar visi Domantų piliakalnio šlaitai yra nusėtas įvairiausių dydžių, formų ir spalvų kryžiais, todėl jis dažniau ir vadinamas – Kryžių kalnu. O kryžiai į šią nuostabią vietą atkeliauja ne tik iš įvairiausių Lietuvos kampelių, bet ir tolimiausiojo užsienio. Tai paslaptinga, graži ir šventa vieta - lietuvių tautiškumo ir tikėjimo simbolis.

Kryžiai ant Domantų piliakalnio pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1850 m., nors jų atsiradimas siejamas jau su 1831 m. sukilimo numalšinimu ir caro valdžios represijomis. Tuo metu pradėjo formuotis savitos šio kalno lankymo ir kryžių statymo tradicijos. Kryžių kalnas tapo įžadų darymo vieta, o XIX a. pradžioje jau buvo sakraline vieta, į kurią plaukė vis didesnės tikinčiųjų minios. Žmonės kalne ėmė statyti kryžius tikėdamiesi malonės, čia vykdavo pamaldos ir atlaidai.

Sovietų valdžiai kalnas ir čia esantys kryžiai liudijo apie lietuvių religingumą, o tai prieštaravo tuo metu skleistai sovietinei ideologijai. Todėl nuo 1961 m. prasidėjo net 20 metų trukęs Kryžių kalno naikinimas: net keturis kartus jis buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus su buldozeriais, mediniai kryžiai sulaužyti ir sudeginti, metaliniai – nuvežti į metalo laužą, akmeniniai ir betoniniai – sudaužyti ir užkasti ar nuskandinti Kulpės upelyje. Kasmet buvo sunaikinama po pusę tūkstančio kryžių.

Bet po kiekvieno tokio griovimo Kryžių kalnas vis atgimdavo ir kryžių skaičius tik didėdavo, nepaisant to, kad jį akylai saugojo rusų kariuomenė, milicija ir KGB. Buvo skelbiamos kiaulių maro ir pasiutligės „epidemijos", draudžiama įvažiuoti į teritoriją. Netgi buvo planuojama šią teritoriją užtvindyti, kad kalnas taptų sunkiai prieinamas. Bet viskas klostėsi priešingai okupacinės valdžios lūkesčiams: juo smarkiau buvo naikinamas kalnas, juo galingiau jis atsinaujindavo. Maldingi žmonės nė neketino atsisakyti statyti kryžius ir jų skaičius ant kalno parčiai augo. Žmonės statydavo kryžius nakčia, juos nešdavo nepaisydami pavojaus, draudimų ir persekiojimų. Ir taip Kryžių kalnas tapo lietuvių didvyriško pasipriešinimo tikėjimo laisvės užgniaužimui simboliu.

Atgimimo metais Kryžių kalno reikšmingumas dar labiau išaugo – jis tapo ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio savastimi. Manoma, kad šiuo metu ant kalno stovi kiek daugiau nei 50 tūkst. įvairiausių kryžių, rožinių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslėlių ar fotografijų. Ir kiekvienas kryželis turi ką papasakoti, nes kiekvieną jį gaubia sava atsiradimo istorija. Juos atneša įvairių tautų, kartų ir net skirtingų konfesijų žmonės, ieškantys ramybės, maldingo susikaupimo, trokštantys Dangaus išklausymo.

Krikščionių pasaulyje ir taip garsų kalną dar labiau išgarsino 1993 metais čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II. Po jo apsilankymo Kryžių kalnas tapo ne tik lietuvių visas kliūtis įveikiančios tikėjimo stiprybės ženklas, bet ir viso pasaulio piligrimų saktaline vieta. Kryžių kalnas laikomas Katalikų Bažnyčios tikinčiųjų tikėjimo paminklu. O Lietuvai tai tikras, tylus karų, okupacijų, trėmimų, represijų ir kitokių negandų liudininkas. Ir nesvarbu, kada aplankysite Kryžių kalne: vasarą ar žiemą, saulėtą ar darganotą dieną, - jis palieka nepaprastą įspūdį tiek mažiems, tiek dideliems.

Kryžių kalnas – tai istorijos ir architektūros paminklas, unikalus liaudies meno ansamblis, kurį privalo pamatyti kiekvienas.

Rengiantis Šv. Tėvo apaštališkajai kelionei, 1993 m. priešais Kryžių kalną pastatyta koplyčia, kurioje Jonas Paulius II aukojo šv. Mišias ir kuriose dalyvavo 100 tūkstančiai maldininkų. Iki šiol paskutinį liepos savaitgalį čia vykdavo Kryžių kalno atlaidai. Tik nebežinia ar šiemet įvysk. Koplyčia yra avarinės būklės ir baigia sugriūti.

Netoli Kryžiaus kalno taip pat stovi vienuolynas, pastatytas 2000 metais pranciškonų.Vienuolyne įrengta keliolika celių, biblioteka ir koplyčia, kurią puošia Algirdo Dovydėno vitražai pranciškonų vienuolijos istorijos tema.

Koplyčia atidaryta maldininkams nuo 8 iki 21 val., kasdien.

Kryžių kalnas stovi šalia judraus Šiauliai – Ryga kelio, todėl yra lengvai pasiekiamas visiems norintiems jį aplankyti. Maždaug 10 kilometre nuo Šiaulų yra kelio nuoroda į dešinę. Nuo šios sankryžos iki Kryžio kalno beliks įveikti tik 2 km.

Vietinė rinkliava prie Kryžių kalno už automobilių stovėjimą aikštelėje: motociklams ir motoroleriams – 2 Lt; automobiliams – 3 Lt; kemperiams – 10 Lt;