2009-10-09 20:47

Gruodžio mėnesį Vokietija vilioja į Kalėdines muges

Vokietijos sena tradicija - kalėdiniai turgūs – labai praskaidrina niūrų žiemos laiką, o miestams ir įvairioms organizacijoms suteikia galimybę užsidirbti pinigų. Jie šurmuliuoja nuo lapkričio pabaigos iki šv. Kalėdų, pritraukdami gausybę užsienio turistų.



“Ditmos projektų” kelionių organizatoriai tikina, kad Kalėdiniai turgūs pamėgti ir Lietuvos turistų. Mat Lietuvoje panašių tradicijų neturime, ir tai, matyt, nesenos okupacijos rezultatas, nes viskas, kas susiję su šventomis Kalėdomis bei kitomis religinėmis šventėmis, buvo ignoruojama...

Pervažiavę Lenkiją, aplankysime Regensburgą, seną ir labai jaukų Vokietijos miestą. Paklaidžioję viduramžiškų gatvelių labirintais ir pasigrožėję senamiesčiu, kitą rytą jau pajudėsime link vieno iš kelionės tikslų – Miuncheno.



Miunchene, o po to ir Niurnberge, senojoje Šventosios Romos imperijos sostinėje, susipažinsime ne tik su miestų architektūra, pasidomėsime įžymybių buveinėmis, bet, svarbiausia, pasidžiaugsime galimybe pavaikštinėti po nuostabius, mums neįprastus, Kalėdinius turgus.



Pasirodo, Vokietijoje net ir mažiausias miesteliūkštis turi savąją kalėdinę mugę. Retas vokietis per adventą aplenkia kalėdinę mugę. Išgerti puodelį karšto vyno ar punšo, suvalgyti dešrelę, paskanauti tradicinių čia pat kepamų kalėdinių mielinių spurgelių, gausiai apibarstytų cukrumi ir, žinoma, pabendrauti – neatskiriama besiartinančių Kalėdų dalis.



Patys seniausi Vokietijoje – Niurnbergo (pietuose) ir Drezdeno (rytuose) kalėdiniai turgūs. Miunchenas, į kurį kviečia keliauti Ditma, neatsilieka nuo jų savo kalėdiniu maratonu.

Pagrindinis šurmulys – senamiestyje: čia išpuoštuose mediniuose namukuose – puota skrandžiui. Žmonės užkandžiauja ir bendrauja tiesiog stovėdami gatvėje.
Tradicijos, kad ir paprastos, vis tik tvirtos: dešrelės ir alus (šiuo metu – dažniau karštas vynas). Ir, aišku, liaudiška muzika.

Greta galima patekti ir į viduramžių turgų su senaisiais amatais, su to meto rūbus vilkinčiais žmonėmis bei koncertais. Čia gausu atrakcionų – šaudymas iš lanko arba, tarkim, žongliravimas liepsnojančiais fakelais.

Prie tautodailininkų spiečiasi išrankesni vokiečiai ir turistai (dažniausiai iš Skandinavijos šalių), ieškodami to, kas savita ir reta. Lietuviai čia atveža gintarinių papuošalų, latviai – žalvario dirbinių, o estai – raštuotų tradicinių mezginių.

Viena labiausiai perkamų prekių – kalėdiniai rankų darbo mediniai žaisliukai, kurių gamybos tradicija susiformavo Rytų Vokietijoje. Jie skirti eglutėms puošti ir, žinoma, vaikams.
Vokiečiai nepamiršta vaikų. Labai dažnai jiems skiria ištisą pasakų miestelį. Juda tikriausios pasakų herojų figūros, stovi “namai”, teka „upės“, auga „medžiai“, o balsas iš magnetofono seka pasakas…



Apsipirkę, prisiragavę skanėstų, pasuksime namų link – per Čekiją, Lenkiją į Lietuvą.