Kelionės pasakojimai nuotraukos
mytrips.lt
Užsiregistruokite    |    Prisijunkite

Svečiuose pas Dievus (arba apie Graikiją ir graikus be tabu). 7 dalis – Mano Sparta


Komentarai:
Komentuoti
Puslapis 1 iš 3 Atgal 1 2 3 Pirmyn
Antigraikiška kampanija tęsiasi (juokauju, žinoma) gerai, kad ta šalis nėra jokiuose mano planuose, nors pažįstu žmonių dievinančių Graikiją, kitu atveju galima būtų ir piktintis pradėti, nors iš kitos pusės, pilnai Jus suprantu...
:)))))))) Nebūtum pirmas ir turbūt ne paskutinis pasipiktinęs. Esu gavusi nemenkų strėlių nuo road'o ir supermamų graikofilų, kai įkėliau trumpesnę Graikijos kelionės ataskaitą. Oi buvo piktų... oi... oi.... O čia keliautojai patyrę, kantrūs.... nesinervuoja ir plaukų nedažo pilkai dėl svetimų ispūdžių... :)))))

Bet jau baiginėju. Liko maksimum dvi dalys. Tikrai daugiau iš savęs nebeišspausiu. Prie linksmesnių kelionių pačiai jau norisi pereiti, ale, kad nepratusi nebaigtą darbą taip imti ir numesti. Tai ir kankinuosi su ta nemylima Graikija.

O jei rimtai, tai į salas kada nuvykti rekomenduočiau. Santoriny tikrai labai patiko. Dar, be abejonės - Olimpas turėtų būt privalomas vykstant į Graikiją. O dėl viso kito, - galima ramiai gyvenimą nugyventi ir nepamačius.

Man labiau būtų įdomu sužinoti, ką tie žmonės toje Graikijoje taip dievina???? Jei taip nuoširdžiai ir be pagražinimų, a???

Arūnai lygtais panašus maršrutas patiko. Arūna, išduok paslaptį, kas ten taip gerai buvo? Kuom Graikija Jus sužavėjo? :o)
Aušra, o mane visos mūsų kelionės žavi. Tiesiog džiaugiuosi tuo, ką matau, girdžiu, jaučiu. Neigiamus dalykus atmetu, nes jie laikini, neįpareigojantys ir tuo metu visai nereikšmingi.
Graikijoje radome tikrai nuostabių vietų, , kaip pvz Meteorai, Metsovas, pajūrio keliai, Tolos kurorto ramybė ir salos, Santorinis, sėdėjimas pačiame viršuje Epidauro svajojant pamatyti čia vaidinamą spektaklį, nepaprastai nuostabus saulėlydis Poseidono šventykloje. Net Atėnai - kaip pavyzdžiui vėlai vakarinis klaidžiojimas po juos.Galiu labai daug dalykų išvardinti, o iš jų ir susideda visuma. Mums patiko maistas (jums kaip supratau nelabai0, nes mėgstame žuvį, o jos pasirinkimas ten tikrai didelis. Plius gera kompanija.
Buvo ir nelabai smagių dalykų, bet tiesiog tuo metu yra mūsų atostogos, tad pasidarome iš to nedidelį juoką , kuris vėliau apipinamas ir vėliau tampa dideliu juoku, kurį ir daug vėliau prisimename ir pažvengiame iki soties.
Aišku... O man net ir kelionėse - ne taip paprasta įtikt. Pvz. negaliu savęs apgauti, kad man gera maudytis jūroje, kurios paplūdimiai prišnerkšti ar kad yra tam tikri dalykai, nors jų iš tikrųjų nėra... Prieš kelionę labai daug skaitau apie tą šalį, viską analizuoju, aiškinuosi ir jei visa tai pasirodo fuflo, natūrali būna priešinė reakcija.

Nesakau, kad nepatyrėme gražių akimirkų Graikijoje. Jų buvo. Apie jas irgi rašiau. Ką norejau pasakyti yra tai, kad mūsuose Graikija yra gerokai pervertinama. Jai yra suteiktas kažkoks nematomas dievybės ir neliečiamybės statusas. Išpūstas burbulas. Apie ją įprasta rašyti gerai arba nieko. Prieš išvykstant nė vieno blogo lietuviško atsiliepimo neradau. Viskas buvo nupiešta tiesiog puikiai. Ji įvyniota į nuostabiausią saldainiuko popierėlį. Atrodė, kad vykstame vos ne į Rojų, tiesiai pas nuostabiausius dievus į glėbį. O iš tiesų kabinėtis, tai yra prie ko... Žinau, sakysite visur yra. Bet Graikijai priekabių mes radome ypač daug (dažniau netgi jos mus rado) ir visiškai nenorėjome prieš jas užsimerkti :) Todėl ir pavadinimas "apie Graikiją ir graikus BE TABU" :)))))) Norėjau atidengti tą keistą uždangą ir parodyti, kad Graikijai nesvetimas ir kitoks veidas.
Mano požiūris šiuo atveju labai panašus į Aušros, jeigu kur važiuoji, tai norisi, kad būtų gerai, nes be kelionės, tai dar yra ir atostogos, kurių oi kaip nėra per daug, todėl nusibeldus tūkstančius km visai nežavi šiukšlių kalnai ar nešvarios lėkštės, šito mes ir pas save turim pakankamai.
Iš kitos pusės, rašydami apie seniau buvusius dalykus, mes nesąmoningai sutirštinam spalvas, kad net ir dabar jau atrodantys juokingi įvykiai skaitytojui pasirodytų didžiausiom tragedijom, o bent kiek gražesnis vaizdelis- dieviška panorama. O šiaip, tai pamatuota kritika visada sveika, kam reikės tas atsirinks.

Dar mane visada juokino vadinamieji "autentikos ieškotojai, kurie paėję kelis kvartalus į šoną nuo turistinių maršrutų, giriasi supratę, kaip iš tikrųjų gyvena to miesto ar šalies paprasti žmonės, arba , kurie "mėgsta bendrauti" su vietiniais ( labai įdomu, apie ką) kur nors Maroko lūšnynuose, bet tiek to, kiekvienam savo.
Bendrauti su vietiniais Maroke, tai reiskia kartu sedeti terasoje ir rukyti tam tikrus vietoje augancius augalus. Po to kartu su vietiniais stebeti kaip dykumoje pradeda viskas zaliuoti ir gyvenimas pasidaro grazus :))
Jeigu rimtai, tai Apokas be reikalo sumenkinai "megstancius bendrauti" su vietiniais. Tikrai praplecia akirati, netgi kai matai ,kad tas vietinis aiskiai tave nori apmauti :). Neikainojama patirtis.
Mano pradinė ataskaita apie Graikiją buvo vos vienas žingsnis nuo necenzūrinių žodžių :))))))) Tai aš dabar netirštinu, o gludinu kai kuriuos kampus ir įmetu daugiau informacijos, kad susiruošę keliauti žinotų apie ką plačiau pasidomėti ir į ką vertėtų atkreipti dėmesį.

Ir nors mano maršrutai visada vinguriuoja per turistų lankomiausias vietas (jos juk ne be priežąsčių tokios yra ir ten galima pamatyti įdomiausius dalykus), bet taip pat puikiai žinau, ką reiškia atrasti turistams mažiau žinomų vietų, kurios nustebina, suteikia daug netikėtų įspūdžių ir malonių prisiminimų dar daugelį metų į priekį. Kiekvieno mūsų širdyje tikriausiai gyvena po mažytį Kolumbą ir Magelaną ir nebūtina jų slopinti. Kartais žmogui juk reikia leisti pasijausti, kad jis ir jo veiksmai nors šiek tiek svarbūs :)))))))))))

Mums tokiais netikėtais, atsitiktiniais atradimais buvo labai dosni Kroatija. Todėl aš ją iki šiol dievinu. Priverstinį naktinį beldimąsį pas bobutę ir trumpą viešnagę kalnų namelyje pas ją, šiltą priėmimą, legalias maudynes Plitvicoje (mačiau, kad kažkas pasinaudojo mano senu pasakojimu ir jas taipogi išbandė. jos jau turbūt niekam ne paslaptis :))))), neapgalvotą nusukimą į šunkelį bei nebesugebėjimą užkilti aukštyn stačiu šlaitu, ko pasekoje beliko leistis tik žemyn ir atradome tokių vietų, kad vaje vaje (tiesa, net nežinojome, kur tuo metu tiksliai esame, tad jų iš naujo tikrai neatrasčiau ir žemėlapy neparodyčiau) ir dar daugelį kitų ... turbūt mirsim atsiminsim.

Štai su vietiniais pati bendrauti labai nesiveržiu. Kukli iš prigimties :)))))) Bet man labai smagu, kai vietiniai maloniai ir šiltai priima, pakalbina, reikalui esant pagelbėja, o jei dar ir pavyksta susibičiuliauti, tai būna "lafa"... Tai svarbu kelionėje. Ir nuo to labai priklauso, kokius atsiminimus parsiveži.

O Graikijoj susidūrėme su tokia graikų pozicija: "pas mus turistai ir taip važiuoja, tai kam iš vis stengtis ir kažką daryti". Jausmas toks, kad turistai jiems dažniau tik maišo.
Kai vienų gerbiamas, kitų nelabai Andrius Užkalnis pristatė savo knygą ir išėjo į "užtarnautą poilsį" iki kitos reklaminės kampanijos, šiame puslapyje pasidarė truputį liūdnoka, nes visiškai nebeliko jokių diskusijų ir ginčų, todėl kartais norisi kam nors įžnybti ar neskaudžiai įspirti ir pažiūrėti, kas iš to išeis. Buvo toks "tarybinis" multiplikacinis filmukas apie upeliuką, kurį varlės užtvenkė ir pavertė pelke, todėl norėtųsi truputį pasipurtyti.

Dariaub, nereikia priimti visko taip tiesmukiškai. Skaičiau, kad ruošiesi į Maroką, o ir pats kada nors ten tikrai keliausiu, todėl nieko prieš šią šalį neturiu, reikėjo uždėti kabutes, nes "Maroko lūšnynai" mano kontekste buvo gryna abstrakcija, taip pat galėjo būti "Mumbajaus priemiesčiai", tada iš Voyage-voyage sulaukčiau notos, ar "Kolumbijos džiunglės".
Iš kitos pusės, nieko aš nemenkinau, nes tai ne mano reikalas, kas su kuo ir kaip bendrauja, aš tik išreiškiau savo nuomone , kad man juokingai atrodo pabrėžtinis bendravimo su vietiniais minėjimas, lyg tas bendraujantysis tobulai mokėtų arabų, kiniečių ar visas 900 Indijos kalbų.

P.S. O tam tikrų vietoje augančių augalų rūkymas gali prie gero neprivesti, nors po to gyvenimas ir pasidaro gražus!
Apokai, mano pasisakymas buvo 100% ivilktas i humoro ruba. Gal per mazai sypsenu pridejau :). Man taip pat nesuprantamas didziavimasis bendravimu, linksint galvomis ir gestikuliuojant rankomis, tet-a-tet su kokios nors genties vadu. O dar geriau, jo autografa parsivezti :)
Man labiau prie sirdies sedeti kur nors gatveje ir stebeti zmones, veiksma, gyvenima kitoje salyje, su kita kultura, mentalitetu....
Va va, šiuo atveju ir paaiškėja, kad objektyvios realybės nėra. Pvz mes, visai neradom ir nematė, kad Graikija būtų kažkaip įvyniota į super spalvotą popieriuką. Reiškia tiesiog kitaip matom tą patį. :)
O dėl bendravimo - tikrai pritariu DariuiB- labai smagu sėdėti kokioj kavinėj ir stebėti pro šalį slenkantį gyvenimą. Ir galų gale, jei ir pasikalbi su vietiniais, tai tikrai neatsiskleis visas gyvenimo grožis, bet bent jau informacijos apie kia kuriuos dalykus tai tikrai gauni, jei klausinėji. Tik žinoma, visko tai tikrai nepasakys :)
"O tam tikrų vietoje augančių augalų rūkymas gali prie gero neprivesti, nors po to gyvenimas ir pasidaro gražus! "

Apokai, o čia iš patirties :))))))))))))))))))))

O dėl prisėdimo ir pro šalį slenkančio gyvenimo stebėjimą - jep, kartais tai padaryti kelionėse tiesiog būtina.
Oi, neeeeeeeee! Čia Dariusb tuo užsiiminėja terasose su vietiniais, pats rašė 6-ame komentare:)))))))))))))))), o aš kol kas ten dar nebuvau, be to labiau mėgstu "dunkel'į" (ar bent kažką panašaus), ir tada stabėti pro šalį plaukiantį gyvenimą.

O spalvoti popieriukai, tai, mano nuomone, kelionių agentūrų nuopelnas, nes savarankiškų keliautojų pasakojimuose daugiau konkrečios informacijos, o ne šūkčiojimų ir aikčiojimų. Turiu tokios patirties apie Kiprą (ta pati Graikija tik kitoj vietoj). Gal kada aprašysiu įspūdžius.
Eeeeeeeiiiii! As ne narkomanas! :)))))))))))))))) Tik persakiau kitu patirti. Pirmoje vietoje alus :)) Ir is viso nukrypome nuo Graikijos temos :)
Dariau, tikiu, kad čia buvo irgi humoro forma. Nieks nemano, kad tu toks esi :)))))))

Nors ne paslaptis, kad vieniši keliautojai neretai į Maroką vien tam ir važiuoja :)))))))))))))))

O kas be kelionių agentūrų ar oficialių šalies aprašymų 2003 metais belikdavo. Kelionių įspūdžių padangėje Lietuvoje tuomet dar buvo gili tamsa. Čia mes dabar mandri. O tuomet turėjau tik ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamą lietuviškų straipsnių pluoštą apie Graikiją ir šiek tiek didesnį pluoštą rusų keliautojų atsiliepimų.

Į Kroatiją vykstant buvo dar kūdžiau. Teko atsiversti oficialų puslapį ir tik susižymėti taškus, kur daugmaž reiktų užsukti. Vien tik tam, kad kitiems būtų paprasčiau susiplanuoti, grįžusi ėmiausi aprašinėti savo keliones, kol galų gale tai netapo įpročiu ir mėgiamu užsiėmimu.

Aš jau neminėsiu kelionės planavimo į Albaniją ar Jamaiką. Su Albanija turėjau lygiai 0 informacijos (tuo metu nebuvo informacijos jokia kalba). O į Jamaiką, bent jau kelionių vadovą ir angliškos propagandos buvau sukaupusi :)))))) Tiesa, dar padėjo Disprosis, kuris būdamas Amerikoj, sumastė atostogų iki ten palėkt ir nepagailėjo šiokiais tokiais įspūdžiais pasidalint.

Taip, kad gerai mes čia dabar gyvenam. Turim iš ko rinktis :)))))
Man irgi kaip Arunai visos mano kelionės patiko, tik į vienas važiuočiau dar kartą,o į Graikiją-nebe. Nors negaliu pasakyti, kad nepatiko, bet tikėjausi kažko daugiau.Todėl, labai patinka tokie straipsniai, kaip šitas, nes kai prisiskaitai to ,,sirupo" , tai po to ir tenka nusivilti. Nors į Graikijos salas norėčiau... O maistas buvo labai skanus, gal todėl, kad turistinėse vietose valgėm.
Puslapis 1 iš 3 Atgal 1 2 3 Pirmyn


Jūsų komentaras: