Graikija automobiliu. Svečiuose pas Dievus. 6 dalis – Peloponeso perliukai: Korintas, Mikėnai, Nafplio, Epidauras ir Tolo

• 2010-02-08 23:16
• bamboo

Kolegos, ar tik nebūsite per daug savo žemėlapy griuvėsių prisižymėję? :)))

• 2010-02-11 11:48
• ausra.jasaitiene

Kaip pirštu į akį, drauguži :))) Ir dar ne pabaiga :))))

• 2010-02-11 15:24
• Aruna

Kažkaip nelipo jums ta Graikija.
Buvom tose pačiose vietose, bet įspūdžiai kitokie. Galiu tik pritarti dėl Mikėnų - liūdnas vaizdas.
O dėl Epidauro, tai tikrai taip nėra, kad akmuo atspindėtų garsą.

• 2010-02-11 20:12
• ausra.jasaitiene

Matyt pirmą kartą kažko iš kelionės tikėjomės... o kaip nesitikėsi vykstant į visų išliaupsintą šalį... Ir gavome daug mažiau įspūdžių.

Jūs tikriausiai vykote su ekskursija??? Kai viskuo pasirūpinta turėtų būt kitaip. Mums labai kartino kelionę nesvetingai nusiteikę graikai. Jie atminty liko kaip viena nemaloniausių ir labai pasipūtusių tautų...

O Epidauro teatro puikios akustikos fenomenas vis dėl to yra dėl akmens. Teatras buvo pagamintas iš vietinio kalkakmenio, turinčio ruplėtą paviršių, o tai veikia kaip puikus žemų dažnių garso bangų filtras, kuris visiškai neslopina aukštesnio dažnio. Dėl tokių šio akmens savybių, žiūrovų keliamas triukšmas - puikiai sugeriamas, o muzika be trukdžių kyla aukštyn. Štai toks tas visas stebuklas, jei jau rašyti be jokios tualetinės ironijos :) Bet aš labai nemėgstu pasakojimuose pamokslauti, aiškinti mažai kam įdomių techninių dalykų, tad ironija tokiais atvejais - man priimtinesnė :)

• 2010-02-12 08:00
• Aruna

Tai kad yra mano aprašymas apie Graikiją. O važiavome,taip, dideliu autobusu, bet tas keliones organizuoja kaimynas ir važiuoja pažįstami ir jų draugai. Bet tai nėra agentūra ir ten būna visokių kuriozų, tad korekcijas atliekam patys.
Nors vėlgi, kiek keliaujma patys, niekada nenusivylėm niekuo