Šiaurės Italija - 7 dalis: Aleksandrija

Atsikėlę rytą ir skaniai papusryčiavę lauko terasoje, supratome - laikas namolio. Šiandie buvo paskutinė naktis, praleista Italijoje ir jau šiąnakt miegosim kažkur pakeliui Austrijoje, bandysim surast kokį kalnų miestelį ir jaukią trobelę jame. Kažkaip net liūdna, nes nerealiai graži ši šalis, rodos, keliautum ir keliautum - tiek čia daug visko. Bet ką padarysi - laiks kilt.

Važiuodami link Austrijos judėjom kur kas greičiau, nei tikėjomės - jokių kamsčių ar didesnio trafiko, keliai tušti, todėl švilpėm gan greit. Užmetęs akį į Broniaus rodomą atvykimo laiką Insbrucke supratau, kad skubėt nėr kur. Reikia dar kažkam pliusą uždėt. Peržiūrėję žemėlapį pamatėme tik vieną miestą pakeliui - Aleksandriją, apie kurį nebuvau girdėjęs apsoliučiai nieko, išskyrus tai, kad pavadinimas toks pat, kaip ir esančio Egipte. Jamam.

Užšokom ten kelioms valandėlėms. Trumpai praėjome miestą, papietavom. Pats miestas patiko, gražus, įdomus, panašu, kad visi čia Italijoje tokie, gal Verona kažkiek išimtis:) Juokauju, žinoma - graži ta Verona, labai graži:) Gal kiek likau nusivylęs maistu - užsakyto patiekalo negaliu vertint kaip labai skanaus, tai net nustebau, pasirodo ir čia kartais ne šedevrus gamina. Nes visi iki tol kartai, kai valgėme buvo fantastiniai, maistas tiesiog nerealus. Visiems labai rekomenduoju. Dar vėliau užsukom ir į parduotuves apsipirkimui rūbų, lauktuvių nupirkimui, prasukome keletą ratų miesto gatvelėmis ir namo. Dabar tikrai Austrijon, Bronius jau rodo atvažiavimą vos devintą vakare, tad teks truputi spaust. Visgi ir sustot reiks, ir kuro įsipilt, o jei atlėksim kokią dešimtą, tai visa Austrija jau senai miegos :) Tiek šiam kartui.

Daugiau nuotraukų: sakalas.blogspot.com