Savaitė Egipte. Šarm El Šeichas.
Kovo mėnuo. Dar vienas ankstyvas rytas ir dar vienas ankstyvas skrydis, o lėktuvas mus neša į dar vieną Afrikos šalį - Egiptą. Vos 5 val. skrydžio ir jau tvirtai stovime ant faraonų žemės. Kaip ir visus „agentūrinius“ turistus čia mus pasitinka gidas ir autobusas. Juo keliausime iki Sea Life viešbučio.
Trumpai apie viešbutį
Poilsinę kelionę į Egiptą rinkomės pagal du kriterijus:
1. Pagal kurortą. Be ilgų derybų buvo nuspręsta vykti į Šarm El Šeicho kurortą, nes, - jis tiesiog geriausias Egipte.
2. Pagal viešbutį. Tinkamo viešbučio paieškoms reikėjo įdėti šiek tiek daugiau pastangų. Buvo išnagrinėtas ne vienas tuzinas ofcialių pasiūlymų, o po to skaitomi atostogautojų atsiliepimai apie juos, kol pagaliau pasirinkome Sea Life.
Viešbutis yra įsikūręs ant jūros kranto Nabq Bay (20 km iki Na’ama Bay centro iki kurio kursuoja nemokami autobusai) ir vos 8 km nuo oro uosto. Patogu. Tai ne mažas viešbutis. Jame vienu metu gali atostogauti virš 500 žmonių. Bet jis sudarytas iš žemų namukų, kuriuose yra po 3 - 5 kambarius, todėl nesijautė slogaus viešbučio didumo. Kiekvienas viešbučio svečias į savo kambarį patenka mažais baltais laiptukais, o kievienas kambarys turi dideles verandas su pintais baldais. Labai jauku. Kambariai šiek tiek tamsoki ir niūroki, bet toks šio viešbučio stilius ir po kažkurio laiko, akys prie to pripranta. Svarbiausia, kad visada buvo tvarkingi. Kaip ir kitose musulmoniškuose kraštuose, taip ir čia - doleris aptarnaujančio personalo galvose užėmęs svaresnę vietą, todėl bakšišui ant lovos palikinėdavome po doleriuką, o grįžę rasdavome išpuoštus kambarius.
Viešbučio teritorija didelė. Ją supa gražūs ir prižiūrėti sodai. Yra keli restoranai. Netoliese kelios parduotuvės, kuriose galima įsigyti suvenyrų, diskotekos ir didelis baseinas bei varlinukas. Be abejo yra ir treniruoklių salės, sporto ir žaidimų aikštelės.
Maitinimo tipas: "viskas įskaičiuota". Bet už tam tikrus gaiviuosius ir alkoholinius gėrimus reikėjo mokėti papildomai. Bet maistas ir patiekalai stebino kasdien. Šiuo punktu likome patenkinti ir net jokių bėdų su virškinimu neturėjome. Turbūt išimtis Egipte.
Apie išgirtą Sea Life pliažą aš turiu savo nuomonę. Šalia viešbučio esanti jūra tikrai nuostabi, bet ji su koraliniu rifu prie kranto. Galima braidžioti ir stebėti turtingą Raudonosios jūros povandeninį gyvenimą, o nardymo mėgėjams visai nebebūtina važiuoti kažkur kitur nardyti. Bet paplaukioti čia padoriai nepavyko, o aš prie jūros ir važiuoju vien tik tam, kad dievinu ne vien į ją pasižiūrėti, bet ir joje paplaukioti. Man geriau nebūtų baseino viešbutyje, bet būtų patogus pliažas. Todėl tokia pakrantė man buvo didesnis nusivylimas, nei džiaugsmas. Jei vykčiau antrąkart į Egiptą, tai į šį viešbutų nevykčiau vien tik dėl šios mažutės ir kitiems galbūt visiškai nereikšmingos priežąsties.
Viešbučio pliusas tas, kad jis priklauso Flash international kompleksui, į kurį įeina dar du papildomi viešbučiai: Sea Club ir Sea Garden. Turėdami “viskas įskaičiuota”, galėjome lankytis visų trijų viešbučių teritorijose, jų restoranuose, renginiuose ir t.t.
O dar vienas viešbučio minusas buvo toks, kad vakare pritrūkdavome turiningesnės veiklos. Miesto centras tolokai. Į jį žinoma veždavo autobusiukai, bet reikėdavo iš anksto užsiregistruoti važiavimui ir tai apribodavo judėjimo ir pasirinkimo laisvę.
Vieną tokią dieną bandėmė net pėstute iki centro nueiti. Bet buvo labai karšta, todėl greitai persigalvojome, apsisukome ir grįžome atgal. Sekančią dieną pasiėmėme ekskursiją į jį.
Šarm El Šeichas
Tai vienas geriausiai išvystytų ir populiariausių kurortų įsikūrusių Egipte, Sinajaus pusiasalyje. Jį supa kalnai, jūra, spalvotos beduinų palapinės ir žinoma įvairiausio tipo viešbučiai. Šarm El Šeicho miestas tęsiasi apie 50km palei Raudonosios jūros pakrantę. Na‘ama bay įsikūręs šiauriau Šarmo yra visų turistinių Šarm El Šeicho pramogų centras. Galima būtų padaryti pastabą, kad jis netgi vystosi į atskirą kurortą.
Sunku patikėti, kad net iki 1968 metų Šarm El Šeichas buvo viso labo mažas ir tylus žvejybinis kaimelis. Ir štai per kelis metus tapo lankomiausiu ir žinomiausiu kurortu, į kurį plūsta turistai įvairiais metų laikais. Oras šioje Egipto dalyje labai palankus tam: galbūt šiek tiek per karštas vasarą, bet maloniai šiltas žiemą ir pats tas pavasarį. Jūra visada šilta, vanduo skaidrus, o rifai gyvybingi. Todėl čia visada gausu mėgstančių panardyti.
Kurorto infrastruktūra išvystyta gerai. Kartais net jausdavomės, kad atostogas leidžiame, kokiame nors Europos kurorte, o ne Afrikoje.
Šarm El Šeichas susideda iš trijų dalių: senamiesčio Šarm el Maya (Moya) su paplūdimiu, visa eile kitų paplūdimių, kur didžioji dauguma turistinių atrakcijų įsikūrusios ir El Hadaba su garsiausiomis vilomis, apartamentais ir t.t.
Žemėlapyje yra pavaizduota (iš pietų į šiaurę): Šarm el Maya, Na'ama paplūdimys, Sodo paplūdimys, Tigro paplūdimys, Ryklio paplūdimys ir Nabq paplūdimys.
Šarmo senamiestis Sharm el Maya yra nedidelis. Jame yra keli restoranai ir diskotekos. Tai pat vietinis turgus ir pagrindinis uostas su prieplaukomis.
Be jokių abejonių – Šarm el Šeichas yra turistinis kurortinis miestas ir nesigiria jokiais kitokiais sau keliamais tikslais ir uždaviniais, kad tapti kitokiu. Turistinių įdomybių ar labai žymių lankytinų vietų šalia jo nelabai yra. Ieškantys kažko daugiau nei paplūdimių ir linksmybių, gali aplankyti už 6,5 km. pietinės kurorto dalies stūksančią uolą. Nuo jos atsiveria nuostabi panorama į uostą. Dar mieste yra Ortodoksų bažnyčia:
Ir mečetė:
Turistai į jas - įleidžiami.
Bet didžiausia ir artimiausia Šarmo turistinė įdomybė būtų Šv. Katerinos vienuolynas. Deja, dėl laiko stokos mes jo neaplankėme. Bet susidomusiems, apie jį yra šiek tiek parašyta: Šv. Katerinos vienuolynas (angliškai)
Mes tuo tarpu iš miesto uosto pasiėmėme dar vieną ekskursiją: plaukti tolyn į jūrą su laiveliu stikliniu dugnu. Prižadėta buvo nepakartojama pažintis su povandeniniu Raudonosios jūros gyvenimu. Tiesą pasakius ši ekskursija - visai nieko įspūdingo. Žuvų nebuvo daug. Daug įdomesnis gyvenimas virė rife prie mūsų viešbučio. Todėl drąsiai galiu teigti, kad ši atrakcija visai neverta Jūsų dėmesio. Nešvaistykite pinigų.
Kelionė į Kairą
Negalėjome atsispirti vienos dienos išvykai į Kairą. Ir taip ji tapo didžiausiu mūsų poilsinės kelionės į Egiptą akcentu, palikusia labai didelį įspūdį.
Apie 1 val. nakties, ekskursiniu atobusu pajudėjome iš savo viešbučio teritorijos Šarm El Šeiche. Savaime aišku, nors ir tokį vėlyvą metą, apie miegą negalėjo būti ir kalbos. Visas keturias valandas link Kairo žvelgėme pro langus, bandydami įžvelgti bent menkas šalies įmantrybes, skęstančias gilioje tamsoje. Dykumos, dykumos, dykumos. Ar žinote, kad Egipte, Raudonosios jūros pakrantėje galima įsigyti žemės vos už 1$? Argi ši žinia nedžiugina? Nevisai, kai už tokį dosnumą įgytoje pajūrio žemėje privaloma įsipareigoti išsvystiti turistinę infrastruktūrą. O šioje smėlio žemėje tai, - be galo daug investicijų reikalaujanti užduotis. Nepaisant to nauji kurortai kyla.
Kairas mus pasitiko ankstyvą rytą. Tai – Egipto sostinė ir vienas didžiausių Afrikos miestų, įsikūręs palei Afrikos maitintojos, dievinamos Nilo upės krantus. Kasmet šis miestas pasipildo milijonu naujų gyventojų. Dalis jų gyvena sunkiai nupasakojamomis, baisiomis sąlygomis. Nei elektros, nei vandens, nei tualetų... Gvenama net kapinėse. Tikriausiai todėl Kairas kartais dar vadinamas – „mirusiųjų miestu“.
Pirma mūsų stotelė – kavinė Kairo priemiesčiuose. Pats metas pusryčiams. Bet baisu buvo prie ko nors prisiliesti ir kąsniai nelindo. Plyginus ją su pačia baisiausia tarybinių metų valgykla, ji vis vien liktų dugne ir nė iš tolo neprilygtų pastarajai. Aplink buvo antisanitarinės sąlygos, todėl nusprendėme kentėti iki pietų, kuomet vyksime į turistinį restoraną.
Pažintį su Kairo įžimybėmis pradėjome nuo vakariniame Nilo krante įsikūrusių Gizos piramidžių. Bamboo, panašiu laiku lankęsis Egipte, labai puikiai aprašė apie jų grožį ir didybę, todėl aš daug nesistengsiu (pasakojimą apie jas galima paskaityti: Pasimatymas su istorija. Gizos piramidės Egipte). Ne visiem galų gale duota tokia dovana sugebėti aprašyti prieš save išvystą tokį grožį. Aš likau be žado, be žado išliksiu ir dabar. Galiu tik patvirtinti, kad įspūdžiai perteikti labai taikliai ir nuostabiai ir kad ši stebuklinga vieta - verta didelio dėmesio. Piramides tikrai verta pamatyti ir nederėtų tuom net abejoti. Netgi sutinku, kad ne vieną kartą. Ypač jei tai buvo vos kelių valandų ekskursija. Mes jas vos spėjome apeiti iš visų šonų. Į vidų taip pat nesileidome, nors tokia galimybė ir buvo suteikta. Bet lauke karšta, tvanku, o piramidėse siaura ir daug žmonių. Todėl tokių „malonumų“ atsisakėme.
Apžiūrėję Gizos piramides vykome į Nacionalinį Egipto muziejų, kuriame galima susipažinti su viena turtingiausių pasaulio kolekcijų. Deja laisvo laiko turėjome tik valandą, todėl viską pamatėme tik prabėgom ir tik šiek tiek ilgiau išbuvome prie didžiausios muziejaus puošmenos – faraono Tutanchamono kapo brangenybių ir sarkofagų, kuriuos 1922 metais atrado archeologai Karalių slėnyje. Paslaptinga ir nuostabi vieta.
Po muziejaus pagaliau mūsų laukė išsvajoti pietūs turistiniame laive-restorane prie Nilo:
O po to dar ir kelionė į Khan El Khalili turgų. Tikrai negalvojau, kad šioje kelionėje, kas nors galės mane šokiruoti labiau nei rytinė kavinė, bet pasirodo klydau. Kairo turgus – pati baisiausia vieta pasaulyje. Apmauna, užsuka, neįmanoma net apsidairyt. Tikslo, kažko čia nusipirkti – neturėjome. Noro prekintis visai nebuvo. Todėl tik vaikštinėjome ir dairėmes. Ir, žinoma, pasiklydome, nors atrodė, kad einame viena vienintele gatve. Gerokai klaidžiojome, blaškėmės, kol radome dar vienus tokius pačius pasiklydėlius iš savo autobuso. Bendromis pastangomis pajėgėme pagaliau surasti išėjimą, o ant širdies paliko daug lengviau, kad neteks čia blaškytis ilgiau.
Kairas šokiruojantis. Bet vien tik dėl jo, o ne dėl Šarm El Šeicho, ši visa kelionė į Egiptą – buvo verta.
Sueco kanalas
Grįždami atgal trumpai stabtelėjome prie Sueco laivybos kanalo, kuris jungia Viduržemio ir Raudonąją jūras. Labai įspūdingas, ilgas „tunelis“, kuriuo plaukia įspūdingi, dideli laivai. Praplaukti kanalą laivui užtrunka apie 16 valandų. Graži ir dar viena didinga Egipto vieta.
Trumpai apie viešbutį
Poilsinę kelionę į Egiptą rinkomės pagal du kriterijus:
1. Pagal kurortą. Be ilgų derybų buvo nuspręsta vykti į Šarm El Šeicho kurortą, nes, - jis tiesiog geriausias Egipte.
2. Pagal viešbutį. Tinkamo viešbučio paieškoms reikėjo įdėti šiek tiek daugiau pastangų. Buvo išnagrinėtas ne vienas tuzinas ofcialių pasiūlymų, o po to skaitomi atostogautojų atsiliepimai apie juos, kol pagaliau pasirinkome Sea Life.
Viešbutis yra įsikūręs ant jūros kranto Nabq Bay (20 km iki Na’ama Bay centro iki kurio kursuoja nemokami autobusai) ir vos 8 km nuo oro uosto. Patogu. Tai ne mažas viešbutis. Jame vienu metu gali atostogauti virš 500 žmonių. Bet jis sudarytas iš žemų namukų, kuriuose yra po 3 - 5 kambarius, todėl nesijautė slogaus viešbučio didumo. Kiekvienas viešbučio svečias į savo kambarį patenka mažais baltais laiptukais, o kievienas kambarys turi dideles verandas su pintais baldais. Labai jauku. Kambariai šiek tiek tamsoki ir niūroki, bet toks šio viešbučio stilius ir po kažkurio laiko, akys prie to pripranta. Svarbiausia, kad visada buvo tvarkingi. Kaip ir kitose musulmoniškuose kraštuose, taip ir čia - doleris aptarnaujančio personalo galvose užėmęs svaresnę vietą, todėl bakšišui ant lovos palikinėdavome po doleriuką, o grįžę rasdavome išpuoštus kambarius.
Viešbučio teritorija didelė. Ją supa gražūs ir prižiūrėti sodai. Yra keli restoranai. Netoliese kelios parduotuvės, kuriose galima įsigyti suvenyrų, diskotekos ir didelis baseinas bei varlinukas. Be abejo yra ir treniruoklių salės, sporto ir žaidimų aikštelės.
Maitinimo tipas: "viskas įskaičiuota". Bet už tam tikrus gaiviuosius ir alkoholinius gėrimus reikėjo mokėti papildomai. Bet maistas ir patiekalai stebino kasdien. Šiuo punktu likome patenkinti ir net jokių bėdų su virškinimu neturėjome. Turbūt išimtis Egipte.
Apie išgirtą Sea Life pliažą aš turiu savo nuomonę. Šalia viešbučio esanti jūra tikrai nuostabi, bet ji su koraliniu rifu prie kranto. Galima braidžioti ir stebėti turtingą Raudonosios jūros povandeninį gyvenimą, o nardymo mėgėjams visai nebebūtina važiuoti kažkur kitur nardyti. Bet paplaukioti čia padoriai nepavyko, o aš prie jūros ir važiuoju vien tik tam, kad dievinu ne vien į ją pasižiūrėti, bet ir joje paplaukioti. Man geriau nebūtų baseino viešbutyje, bet būtų patogus pliažas. Todėl tokia pakrantė man buvo didesnis nusivylimas, nei džiaugsmas. Jei vykčiau antrąkart į Egiptą, tai į šį viešbutų nevykčiau vien tik dėl šios mažutės ir kitiems galbūt visiškai nereikšmingos priežąsties.
Viešbučio pliusas tas, kad jis priklauso Flash international kompleksui, į kurį įeina dar du papildomi viešbučiai: Sea Club ir Sea Garden. Turėdami “viskas įskaičiuota”, galėjome lankytis visų trijų viešbučių teritorijose, jų restoranuose, renginiuose ir t.t.
O dar vienas viešbučio minusas buvo toks, kad vakare pritrūkdavome turiningesnės veiklos. Miesto centras tolokai. Į jį žinoma veždavo autobusiukai, bet reikėdavo iš anksto užsiregistruoti važiavimui ir tai apribodavo judėjimo ir pasirinkimo laisvę.
Vieną tokią dieną bandėmė net pėstute iki centro nueiti. Bet buvo labai karšta, todėl greitai persigalvojome, apsisukome ir grįžome atgal. Sekančią dieną pasiėmėme ekskursiją į jį.
Šarm El Šeichas
Tai vienas geriausiai išvystytų ir populiariausių kurortų įsikūrusių Egipte, Sinajaus pusiasalyje. Jį supa kalnai, jūra, spalvotos beduinų palapinės ir žinoma įvairiausio tipo viešbučiai. Šarm El Šeicho miestas tęsiasi apie 50km palei Raudonosios jūros pakrantę. Na‘ama bay įsikūręs šiauriau Šarmo yra visų turistinių Šarm El Šeicho pramogų centras. Galima būtų padaryti pastabą, kad jis netgi vystosi į atskirą kurortą.
Sunku patikėti, kad net iki 1968 metų Šarm El Šeichas buvo viso labo mažas ir tylus žvejybinis kaimelis. Ir štai per kelis metus tapo lankomiausiu ir žinomiausiu kurortu, į kurį plūsta turistai įvairiais metų laikais. Oras šioje Egipto dalyje labai palankus tam: galbūt šiek tiek per karštas vasarą, bet maloniai šiltas žiemą ir pats tas pavasarį. Jūra visada šilta, vanduo skaidrus, o rifai gyvybingi. Todėl čia visada gausu mėgstančių panardyti.
Kurorto infrastruktūra išvystyta gerai. Kartais net jausdavomės, kad atostogas leidžiame, kokiame nors Europos kurorte, o ne Afrikoje.
Šarm El Šeichas susideda iš trijų dalių: senamiesčio Šarm el Maya (Moya) su paplūdimiu, visa eile kitų paplūdimių, kur didžioji dauguma turistinių atrakcijų įsikūrusios ir El Hadaba su garsiausiomis vilomis, apartamentais ir t.t.
Žemėlapyje yra pavaizduota (iš pietų į šiaurę): Šarm el Maya, Na'ama paplūdimys, Sodo paplūdimys, Tigro paplūdimys, Ryklio paplūdimys ir Nabq paplūdimys.
Šarmo senamiestis Sharm el Maya yra nedidelis. Jame yra keli restoranai ir diskotekos. Tai pat vietinis turgus ir pagrindinis uostas su prieplaukomis.
Be jokių abejonių – Šarm el Šeichas yra turistinis kurortinis miestas ir nesigiria jokiais kitokiais sau keliamais tikslais ir uždaviniais, kad tapti kitokiu. Turistinių įdomybių ar labai žymių lankytinų vietų šalia jo nelabai yra. Ieškantys kažko daugiau nei paplūdimių ir linksmybių, gali aplankyti už 6,5 km. pietinės kurorto dalies stūksančią uolą. Nuo jos atsiveria nuostabi panorama į uostą. Dar mieste yra Ortodoksų bažnyčia:
Ir mečetė:
Turistai į jas - įleidžiami.
Bet didžiausia ir artimiausia Šarmo turistinė įdomybė būtų Šv. Katerinos vienuolynas. Deja, dėl laiko stokos mes jo neaplankėme. Bet susidomusiems, apie jį yra šiek tiek parašyta: Šv. Katerinos vienuolynas (angliškai)
Mes tuo tarpu iš miesto uosto pasiėmėme dar vieną ekskursiją: plaukti tolyn į jūrą su laiveliu stikliniu dugnu. Prižadėta buvo nepakartojama pažintis su povandeniniu Raudonosios jūros gyvenimu. Tiesą pasakius ši ekskursija - visai nieko įspūdingo. Žuvų nebuvo daug. Daug įdomesnis gyvenimas virė rife prie mūsų viešbučio. Todėl drąsiai galiu teigti, kad ši atrakcija visai neverta Jūsų dėmesio. Nešvaistykite pinigų.
Kelionė į Kairą
Negalėjome atsispirti vienos dienos išvykai į Kairą. Ir taip ji tapo didžiausiu mūsų poilsinės kelionės į Egiptą akcentu, palikusia labai didelį įspūdį.
Apie 1 val. nakties, ekskursiniu atobusu pajudėjome iš savo viešbučio teritorijos Šarm El Šeiche. Savaime aišku, nors ir tokį vėlyvą metą, apie miegą negalėjo būti ir kalbos. Visas keturias valandas link Kairo žvelgėme pro langus, bandydami įžvelgti bent menkas šalies įmantrybes, skęstančias gilioje tamsoje. Dykumos, dykumos, dykumos. Ar žinote, kad Egipte, Raudonosios jūros pakrantėje galima įsigyti žemės vos už 1$? Argi ši žinia nedžiugina? Nevisai, kai už tokį dosnumą įgytoje pajūrio žemėje privaloma įsipareigoti išsvystiti turistinę infrastruktūrą. O šioje smėlio žemėje tai, - be galo daug investicijų reikalaujanti užduotis. Nepaisant to nauji kurortai kyla.
Kairas mus pasitiko ankstyvą rytą. Tai – Egipto sostinė ir vienas didžiausių Afrikos miestų, įsikūręs palei Afrikos maitintojos, dievinamos Nilo upės krantus. Kasmet šis miestas pasipildo milijonu naujų gyventojų. Dalis jų gyvena sunkiai nupasakojamomis, baisiomis sąlygomis. Nei elektros, nei vandens, nei tualetų... Gvenama net kapinėse. Tikriausiai todėl Kairas kartais dar vadinamas – „mirusiųjų miestu“.
Pirma mūsų stotelė – kavinė Kairo priemiesčiuose. Pats metas pusryčiams. Bet baisu buvo prie ko nors prisiliesti ir kąsniai nelindo. Plyginus ją su pačia baisiausia tarybinių metų valgykla, ji vis vien liktų dugne ir nė iš tolo neprilygtų pastarajai. Aplink buvo antisanitarinės sąlygos, todėl nusprendėme kentėti iki pietų, kuomet vyksime į turistinį restoraną.
Pažintį su Kairo įžimybėmis pradėjome nuo vakariniame Nilo krante įsikūrusių Gizos piramidžių. Bamboo, panašiu laiku lankęsis Egipte, labai puikiai aprašė apie jų grožį ir didybę, todėl aš daug nesistengsiu (pasakojimą apie jas galima paskaityti: Pasimatymas su istorija. Gizos piramidės Egipte). Ne visiem galų gale duota tokia dovana sugebėti aprašyti prieš save išvystą tokį grožį. Aš likau be žado, be žado išliksiu ir dabar. Galiu tik patvirtinti, kad įspūdžiai perteikti labai taikliai ir nuostabiai ir kad ši stebuklinga vieta - verta didelio dėmesio. Piramides tikrai verta pamatyti ir nederėtų tuom net abejoti. Netgi sutinku, kad ne vieną kartą. Ypač jei tai buvo vos kelių valandų ekskursija. Mes jas vos spėjome apeiti iš visų šonų. Į vidų taip pat nesileidome, nors tokia galimybė ir buvo suteikta. Bet lauke karšta, tvanku, o piramidėse siaura ir daug žmonių. Todėl tokių „malonumų“ atsisakėme.
Apžiūrėję Gizos piramides vykome į Nacionalinį Egipto muziejų, kuriame galima susipažinti su viena turtingiausių pasaulio kolekcijų. Deja laisvo laiko turėjome tik valandą, todėl viską pamatėme tik prabėgom ir tik šiek tiek ilgiau išbuvome prie didžiausios muziejaus puošmenos – faraono Tutanchamono kapo brangenybių ir sarkofagų, kuriuos 1922 metais atrado archeologai Karalių slėnyje. Paslaptinga ir nuostabi vieta.
Po muziejaus pagaliau mūsų laukė išsvajoti pietūs turistiniame laive-restorane prie Nilo:
O po to dar ir kelionė į Khan El Khalili turgų. Tikrai negalvojau, kad šioje kelionėje, kas nors galės mane šokiruoti labiau nei rytinė kavinė, bet pasirodo klydau. Kairo turgus – pati baisiausia vieta pasaulyje. Apmauna, užsuka, neįmanoma net apsidairyt. Tikslo, kažko čia nusipirkti – neturėjome. Noro prekintis visai nebuvo. Todėl tik vaikštinėjome ir dairėmes. Ir, žinoma, pasiklydome, nors atrodė, kad einame viena vienintele gatve. Gerokai klaidžiojome, blaškėmės, kol radome dar vienus tokius pačius pasiklydėlius iš savo autobuso. Bendromis pastangomis pajėgėme pagaliau surasti išėjimą, o ant širdies paliko daug lengviau, kad neteks čia blaškytis ilgiau.
Kairas šokiruojantis. Bet vien tik dėl jo, o ne dėl Šarm El Šeicho, ši visa kelionė į Egiptą – buvo verta.
Sueco kanalas
Grįždami atgal trumpai stabtelėjome prie Sueco laivybos kanalo, kuris jungia Viduržemio ir Raudonąją jūras. Labai įspūdingas, ilgas „tunelis“, kuriuo plaukia įspūdingi, dideli laivai. Praplaukti kanalą laivui užtrunka apie 16 valandų. Graži ir dar viena didinga Egipto vieta.
