SAVAITGALIS VARŠUVOJE

Ačiū už išsamų pasakojimą apie Varšuvą. Nežinojau, jog tiek įdomių vietų kaimynų sostinėje. Mane sudomino. Reiks nuvažiuoti. Kokį 10 kartų pervažiuota Varšuva tranzitu. Grįžtant Varšuvoje vis pasiklysdavau. Vienąkart naktį niekaip neradau senamiesčio. Net draugai, gyvenantys pietų Lenkijoje Varšuvos nežino. O važiuodami į šiaurę, ją stengiasi aplenkti. Kaimyninės sostinės Praha, Talinas, Ryga žinomi. Reiks užsiimti Varšuva. Sėkmės tolimesniuose ieškojimuose.

Džiugu girdėti, kad pasakojimas įkvėpė apsilankyti Varšuvoje. Po apsilankymo joje, buvau maloniai nustebinta.

Aš irgi panašiai kaip Cesius - iki šiol per Lenkiją ir Varšuvą varydavau tik tranzitu. Ir kuo skubiau. Nė nežinau įdomiausių jų vietų. Tiesą pasakius apie Lenkijos lankytinas vietas, be Swiata Lipka ir Mikolaikų iš vis mažai, ką žinau :) Nors kasmet čia pasirodo vis daugiau pasakojimų iš tikrai įdomių Lenkijos objektų. Reiktų kada nors prisiruošti patyrinėti bent kaimynines šalis, ale prisiruošti susiorganizuoti kelionę į jas - man visai prastai.

Be visiems jau tokių įprastų tranzitų per Varšuvą, yra tekę pagyventi keletą dienų šiame mieste. Kadangi tai buvo apskritai pirma išvyka į užsienį (1992 m), tai įspūdis buvo didžiulis, nes nauja buvo absoliučiai viskas, net McDonalde pirmą kartą valgėm. Atmetus "laukinio" patyrimus, tikrai labai gražu yra Vilanove ir Karaliaus rūmuose, o ir gyvai grojamas Šopenas labai gražiai klausosi. Iš kitos pusės, kiekviename didesniame mieste galima surasti kažką tokio, jeigu labai nori, nors manęs Varšuva kaip miestas visiškai netraukia grįžti.

Matau, su Lenkija daugeliui panašiai. :) Varšuvą atradau naujos draugės lenkės dėka, o dėl geros patirties bei čia ir ne tik rastų pasakojimų, mano simpatija Lenkijai tik didėja. Šią vasarą tikiuosi nusigauti į Zakopanę, dar labai domina Šiaurės Lenkija su Gdansku priešaky. O kur dar čia aprašytieji Mozūrijos ir Suvalkų kraštai - žodžiu, belieka tik prisiruošti.:)

Išties kažkaip keista iš daugelio girdėti tik negatyvią nuomonę apie Lenkijos sostinę, tai tikrai gražus ir mielas miestas (kalbu tik apie centrą, nes kitur nelabai tekę pabuvoti). Šią vasarą norėčiau pajusti Varšuvos naktinio gyvenimo ritmą.

Keistai atrodo šalia pokario metais atstatytų istorinių pastatų iškilę pilki betoninių dangoraižių kvartalai arba šiuolaikiški verslo centrai.
Varšuva kaip ir Bratislava ar Berlynas yra pakankamai sunkus miestai
gal verslo reikalais ten viskas okei, bet istoriškai nelabai ten yra autentiškumo.Varšuvos senamiestis buvo atstatytas pagal prieškario nuotraukas, tuo tarpu miesto centre, išskyrus keletą istorinių pastatų, vyrauja visiškai kitas architektūrinis stilius – socrealizmas.

Vakar ištesėjau pažadą aplankyti Varšuvą. Pasirašau po Linijos straipsniu- viskas teisybė. Varšuva paliko geresnį įspūdį, nei jis suformuotas Lietuvoje. Pirmiausia tai ten šilčiau. Vakar įdegė veidas. Ten žydi gėlės: našlaitės, narcizai, krokai, žibutės, forzitijos. Žaliuoja visur žolė. Kaštonai, liepos skleidžia lapus. Keliavome į Varšuvą dviese su draugu. Pirmą turistų grupę ryte sutikome moksleivius iš Šilutės. Varšuvoje patiko kava ir flekai.
O svarbiausia, kad to atstatyto ar išlikusio senamiesčio daugiau nei tikėtasi. Naujamiestis, senamiestis, Karališkas traktas iki Lazenkų. Iš viso nuėjome apie 10 km pr dieną.
Varšuvoje daug bažnyčių. Aplankėme kokias 6. O vienoje barokinėje bažnyčioje naujamiestyje, įėję pamatėme kunigą laikantį šv.Mišias garsiai ir nė vieno žmogaus. O jau buvo pakylėjimas...
Istorinė misto dalis tvarkinga ir švari. Parkuose pilna varšuviečių su šeimomis ir mažais vaikais. Dauguma su veidrodiniais skaitmeniniais fotoaparatais ir matosi moka jais naudotis. Mano pentax buvo į temą.
Tiesa Lazenkų parke mūsų neužpuolė voverė, o aš jas dvi vaikiausi su fotoaparatu, bet pavyko įamžinti. Varšuviečiai gana paslaugūs, padėjo susiorientuoti miesto transporto raizgalynėje.
Išvada. į Varšuvą galima ir reikia važiuoti. O nenorint susigadinti vaizdo pokario dėžutėmis, iš karališko trakto sukti tik į Vislos pusę. Net apžiūrėjome Stalino padovanotą kultūros centro pastatą, jame dabar dramos teatras. Jis gana neblogai atrodo iš arti, o šiąnakt iliuminuotas pasidarė dar gražesnis. Warszawa naša.

Smagu skaityt, Cesiau!!
Be to, kas paminėta, patarčiau nepraleisti irgi jau pasakojime minėto "ikikarinio" Pragos rajono, kurį sąlyginai galėčiau palyginti su mūsų Užupiu - iš seno ir skurdaus rajono tapusio menininkų susibūrimo ir miesto renginių vieta.