Kelionės pasakojimai nuotraukos

Pažado ištęsėjimas arba kelionė į Slovakiją, o po to, kur automobilis rieda

Komentarai (11) Spausdinti
Planavome šią vasarą nulėkti iki Kroatijos pakeliui lankant visas valstybes, bet kaip sakoma „Žmogus planuoja - Dievas juokiasi“, planai liko tik planais... Nenumaldomai greitai artėjo atostogų laikas į pabaigą, todėl reikėjo kažką ekspromtu sugalvoti. Kilo mintis sutrumpinti kelionę ir lėkti tik dviese, vienu automobiliu. Automobilis jau buvo paruoštas, kelionei, vakare nusipirkome kelionių vadovą apie Slovakiją. 0 val. 00min. turėjome atsikelti, susiruošti ir išvykti, bet miegoti nuėjome tik 23.30, todėl sugebėjome išsirangyti iš lovų tik 2.00, susiruošėme ir jau 3.00 sėdėjome mašinoje. Kažkokia bloga nuojauta buvo išvažiuojant, kad turėsiu problemų su kelių patruliais. Taip ir nutiko, dar neišvažiavus iš Vilniaus išbėga žalias žmogeliukas su raudonu apskritimu mojuodamas :) Kaip niekada ramiai paduodu “popierius“ - viskas gerai, palinki geros nakties ir paleidžia :) Judame link Alytaus (draugė saldžiai miega) :). 5.00 kertame Lietuvos-Lenkijos sieną, Lietuvos muitininkai išvis miega, o lenkai atsitiktinai pasirinkdami stabdo,... mūsų nesustabdė (pirma mintis pravažiavus sieną, kaip gera būti ES :) Kirtę sieną atsukame laikrodžius 1 val. Ieškome degalinių. Netrukus randame (pirma mintis - o velnias, kuras čia brangesnis nei Lietuvoje. Išsidūriau. Su kitų pasakojimais, tas pats buvo ir su maistu, nes kai kas siūlė prekintis Lenkijoje - apsišovėm). Iš pradžių Lenkijoje paprastais keliais lekiame 100km/h, o per gyvenvietes 60km/h, bet pamačius, kad visi per miestelius lekia, kaip patrakę, vairuotojai mirksi šviesomis, signalizuoja, važiuoja “pridūrę“, pradedame lėkti su bendru srautu. Jei ką praleidžiame per perėjas, žmones net padėkoja, nes niekas ten jų nepraleidinėja. Per visą Lenkiją pervažiavome, o pareigūnus matėme gal tik 4 vietose... Na po 13 val. neperstojamo vairavimo pasiekiame Veličką. Miegojęs 2 val., vairavęs 13 val. jaučiuosi išsekęs, stojame į pirmą pasitaikiusią mokamą aikštelę ir lekiame į druskų kasyklas. Bilietai studentams po 50 zlotų, dar 10 zlotų paklojame už fotografavimą (nepigu...). Po Veličkos druskų kasyklų paklausiame aikštelės prižiūrėtojo, kur rasti kempingą ir judame link jo, pasižiūrėjus kainas atrodo šiek tiek brangoka, dviems nakvynė 38 zl. Nusprendžiame nakvoti automobilyje, bet deja, iki Krokuvos nerandame padoresnės vietos, todėl sutariame, kad Krokuvą lankysime grįždami arba kitą sykį. Pasukame link sienos su Slovakija, lekiame vingiuotais, su skardžiais šalikelėje ir labai duobėtais kalnų keliukais. Rūkas. Matosi gal kokie 5 m., aš jau antra para be miego, draugė vietomis net užsimerkia, kad ne taip bijotų :) Šiek tiek paklaidžioję, apie 23 val. randame miegui tinkamą aikštelę, įsitaisome šalia “fūrų“ ir “lūžtame“. Šiandien nuvažiuota - 1034 km.

Antroji diena. Ryte pabundame, aplink „fūrų“ jau nematyti, už poros metrų automobilyje pusryčiauja lenkai. Stovint aikštelėje ir ruošiantis išvažiuoti pamatome, kaip vienas automobilis išvažiuoja į autostradą su atidaryta bagažine pilna daiktų, po 500 m. pats pamato, sustoja ir užsidaro. Gerai, kad taip greitai pamatė :) Kalnų keliukais nusigauname prie Niedzica pilies (kaina studentams 7 lz.), iš pilies atsiveria pasakiškas vaizdas, po to lekiame į Czorsztyn pilį, (studentams kaina – 2 lz), galima plaukti iš vienos pilies į kitą laiveliu, kaina 8-10 zl. Aplankome Czorsztyn pilį ir kertame Slovakijos sieną. Iškarto nusiperkame pirmoje degalinėje kelių vinjetę (5 EUR savaitei). Lekiant per kalnus mašina pradeda lėčiau važiuoti - užkaito stabdžiai (draugė galvojo, kad automobilis užsidegė :D ), pradeda smirdėti ir veržtis dūmai, vos sustabdžiau leidimąsi nuo labai stačios nuokalnės, net stovėjimo aikštelę pralėkiau. Stabdžius aušiname po truputį pildami vandenį, kad nesutrūktų diskai. Slovakijoje tikslas – pasiekti Spiš pilį, pasibastyti po slovakų rojų bei kalnus. Antrą dieną privažiuojame Spiš pilį tik po 18 valandos, todėl nebelipame, grįžtame į nuošalesnę stovėjimo aikštelę. Dar aplankėme kažkokią bažnyčią, kuri visiškai atrodo kitaip nei mūsiškės (besidairydami supratome – vyksta mišios, todėl greit pasišalinam). Šalia aikštelės teka kalnų upelis, kuriame atgaiviname įkaitusias kojas (beje, vanduo žiauriai šaltas) :) Aptariame rytdienos planus ir užmiegame. Antrą dieną nuvažiuota – 210 km.

Trečioji diena. Kaip planavome anksti atsikelti nepavyksta. Ryte turime svečių – atklydusį šunelį, kurį maitiname sausainiais, nes nieko daugiau neturime, iš gailesčio atiduodame visus sausainius (nemažą dėžutę). Pavalgę, susitvarkę judame link Spiš pilies. Užkopiame į kalną (beje, priešingoje kalno pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra kur kas arčiau pilies), įėjimas – 3 EUR studentams. Įėjus į pilį siūloma nuomotis audio gidą, mes jo neimame. Po pilį vaikšto asmenys apsivilkę viduramžiškus apdarus, atrodo tikrai įspūdingai, o ir vaizdai pasakiški, tikrai verta apsilankyti, pilyje dar paragaujame viduramžiško maisto ir po kokių 2-3 val. toliau judame link slovakų rojaus. Sunkiai randame nuo kur pradėti. Užkandame, pasiimame šiek tiek maisto, gėrimų ir leidžiamės į šį parką. Slovakų rojų išties verta aplankyti. Bet gerai pasiskaičiuoti laiką, kad užtektų sugrįžti, nes mes grįžinėdami sutikome pasiklydusius lenkus senukus, kuriems iki jų transporto priemonės buvo likę apie 4-5 val kelio. Nurodėme, kur jie galėtų apsistoti ir traukėme sau reikiama kryptimi. Tik po kurio laiko pamąsčiau, kad galėjome kartu nueiti iki mūsų automobilio ir pavėžėti juos iki jų transporto priemonės, bet jau buvo per vėlu. Slovakų rojuje praleidome 7-8 val. visą laiką ėjome, vadovaudamiesi Lietuvoje pirkta knygele (kurioje buvo abstraktus žemėlapis – tokio praktiškai pakako). Parke nutiko daug nuotykių, bet gal neišsiplėsiu. Suskaičiavome, kad tą dieną nuėjome apie 30-35 km. Nuvažiuotas atstumas – 76 km.

Ketvirtoji diena. Važiuojame į kalnus! Atvažiavę iki Tatranska Lomnica miestelio, pastatome mašiną nemokamoje aikštelėje ir leidžiamės link keltuvų. Už keltuvus iki Skalnate Pleso mokame 23,3 EUR (vienas studentiškas, kitas ne, nes draugė pasiėmė tik paprastą stundento pažįmėjima, o ten jie negalioja, galioja ISIC). Pasibastę po kalnus pasisėmėme neregėtų vaizdų ir pojūčių važiuojame į akvaparką. Pažiūrėję kainas pamąstome, kad neverta dėl 2 val. pirkti bilietų visai dienai, tai nusprendžiame, kad į akvaparką eisime rytoj. Per dieną nuvažiuotas atstumas – 120 km.

Penktoji diena. Atsikėlę važiuojame į „Tatralandia“ akvaparką. Nusiperkame bilietus visai dienai, bilieto kaina dviems studentams – 23 EUR. Akvaparke daug žmonių, tad greitai atsibosta ir po 4-5 val. nusprendžiame važiuoti į stalaktitų-stalagmitų ir ledo urvus. Pasiekę urvus užlipame pažiūrime – uždaryta (o velnias! Juk šiandien pirmadienis, o pirmadieniais muziejai nedirba), bet ne mes tokie vieni, nusileidę nuo kalno sutinkame olandus, kurie klausia ar dirba, mano atsakymas: „nedirba, juk šiandien pirmadienis...“. Traukiame link Slovakijos sostinės Bratislavos. Teisa, autostradoje sustabdo policija, patikrina ar esame užsiklijavę kelių mokesčio lipduką, viskas tvarkoje. Važiuojame toliau. Susirandame degalinę ir ją pasirenkame poilsiui. Nuvažiuota – 400 km.

Šeštoji diena. Greitai pasiekiame Bratislavą. Susirandame kur pastatyti automobilį nemokamai (gana ilgai ieškojome) ir pėdiname iki miesto centro. Pasivaikščioję po senamiestį, aplankę Bratislavos miesto pilį, pasiklausę nuostabiausių kada girdėtų gatvės muzikantų leidžiamės atgal link automobilio ir traukiame į Vieną.
Vieną pasiekiame jau vakarop, pasistatome automobilį, nematome jokių ženklų, kad reikia mokėti ir jokių aparatų sumokėjimui, tad nusprendžiame, kad stovėjimas nemokamas. Viena tiesiog nuostabi, tačiau, mūsų manymu reikėtų ją apžiūrinėti važinėjant dviračiais, nes vaikščioti yra perdaug. Pasivaikščioję po Austrijos sostinę susirandame automobilį ir ieškome kelio kaip ištrūkti iš Vienos (eismas, išties didelis ir juostų nemažai, pasijutau, kad Vilnius - kaip kaimas). Pasibastę po miestą pagaliau išvažiuojame. Jau naktį kertame Austrijos-Čekijos sieną, sustojame nusnūsti degalinėje, iškarto užmiegame. Per dieną nuvažiuota – 246 km.

Paskutinioji diena. Pabudę Čekijoje iš ryto papusryčiaujame ir toliau judame link namų. Pavakary kertame Čekijos-Lenkijos sieną (pasieniečiai, kažkaip keistai mus nužiūri). Per Lenkiją važiuojame visą naktį, paskutinius kilometrus važiuojame užsirakinę duris, nes aplink vien miškai, miesteliai, kas 20 km. Pagaliau 5 val. ryto Lietuvos laiku įvažiuojame į Lietuvą :) Vilniuje būname 7 ryto. Paskutinę dieną nuvažiuotas atstumas - 1156 km.
Dėl kainų, tai bendrai jos šiek tiek didesnės nei pas mus, bet nedaug skiriasi.
Viso nuvažiuotas atstumas – 3242 km.
Kurui išleista – 463 Lt, vidutiniškai 4,3 l/100 km
Kitos išlaidos(muziejai, maistas, ir t.t.) – 908 Lt
Viso – 1371 Lt
Lenkijos piligrimai Lenkijos pakelės Leidžianti į Veličkos druskų kasyklas Druskų kasykloje
Skulptūros iš druskos Veličkoje 5* viešbutis Czorsztyn pilyje
Niedzica pilis Czorsztyn pilis Kankinimo įrankiai Kalnai
Spiš pilis Mūsų draugas Spiš pilyje Vaizdas iš Spiš pilies
Vaizdas iš Spiš pilies Slovakų rojuje Slovakų rojuje Slovakų rojuje
Kalnai Kalnai Kalnai Jonuko ir Grytutės trobelė
Bratislava Bratislava Bratislava Bratislava
Bratislava Gatvės muzikantai su neįprastais instrumentais Austrijos keliukai Viena
Viena. Fontanas keičiantis spalvas Viena Ankstyvas rytas Lietuvoje Lauktuvės
Jūsų komentaras: