Pasimatymas su istorija. Gizos piramidės Egipte
Prieš mano akis - Gizos piraminės. Stovėdamas jų šešėly ir užvertęs galvą į dangų, giliai įkvėpiu deginančio Egipto oro... Štai tu koks, didysis pasaulio stebukle! Štai tu – prieš mane… Toks pažįstamas ir toks svetimas. Esu galutinai pritrenktas tavo didybės ir lyg pakerėtas negaliu atplėšti nuo tavęs akių.
Mintimis nusikeliu į mokyklos suolą, į istorijos pamoką, kurioje pirmą kartą mokytoja mane supažindina su šiuo architektūros šedevru, pranokusiu žmogaus protą ir jėgas. Būtent nuo tos minutės suprantu, kad istorija yra įdomi. Esu pakerėtas ir karštai pamėgstu šią discipliną bei lyg kempinė, viską, nuo pradžios iki galo, siurbiu į save. Pirmą kart išvydęs piramidžių dydžius vadovėly ir perskaitęs faktus pagalvojau: “Nieko sau… Kokios didelės... Įspūdinga…”. Tik tuo metu dar negalėjau pagalvoti, jog vieną dieną, po daugelio metų subyrėjus geležinei uždangai, galėsiu pamatyti jas, nebe nudriskusiuose vadovėlių lapuose, bet galėsiu pajusti ir suprasti tikrą jų didingumą stovėdamas prieš jas. O tai, tikrai pranoksta net didžiausius lūkesčius.
Nusikeliu dar toliau… Į 2570 metus prieš mūsų erą, į teritoriją vakariniame Nilo upės krante, tuo metu vadinama Memfiu, kuriame jau daugiau nei 20 metų prie didžiulio “monstro” vidury dykumos pluša… ne, ne vergai, kaip mums bandė įskiepyt seni vadovėliai (o taip pat ir mano istorijos mokytoja), mokslas jau seniai įrodė, kad jas vienu metu statė 100 000 Egipto gyventojų - savo valia ir niekieno neverčiami, karštai atsidavę ir giliai tikintys šio darbo kilnumu ir būtinumu.
Skaldyklose abipus Nilo, kūjais ir pleištais atskeliami apie 2,5 tonų sveriantys kalkakmenio blokai yra tempiami lynais ir plukdonami valtimis į statybos vietą ir galiausiai užkeliami ant piramidės nuožulnia plokštuma. Darbo sąlygos nepakeliamos, darbas sunkus ir be galo alinantis. Darbininkų pamainos keičiasi, kas tris mėnesiai ir nežinia kiek šimtų tūkstančių gyvybių šios statybos jau yra pasiglemžusios. Niekas jų neskaičiuoja. Yra užbrėžtas aukštesnis tikslas ir visi jį nuolankiai vykdo.
Galiausiai sukrauta piramidė, nuo viršaus žemyn išklojama poliruoto granito plokštėmis ir štai ji - didžiausia piramidė Senosios Egipto karalystės faraonui Cheopsui (Kufu). Ir tai ne šiaip sau statinys. Tai, ištisas laidojimo kompleksas su šventyklomis, pastatytas tam, kad saugotų nemirtingą didžiojo faraono kūną.
Dar trys tokie kompleksai artimiausiai metais iškilo faraonams Džedefrui (tačiau ši piramidė neišliko, po to kai ją sugriovė jo brolis Chefrenas ir panaudojo jos akmenis savo piramidės statybai); tik ką paminėtam Chefrenui (Kafrei), kuriam buvo pastatyta ne tik piramidė, bet ir iš uolos išskaptuotas didingasis Sfinksas; ir Cheopso anūkui Mikerinui (Menkaurei).
Ir niekas visoje žemėje nesukelia tokio amžinybės pojūčio, kaip šių trijų kapaviečių didybė. Čia pat buvo statomos ir smulkesnės piramidės šių faraonų žmonoms, kitiems karališkosios šeimos atstovams ir žiniams. Buvo net kasamos didžiulės duobės, kuriose laidojami karališkojo laivyno laivai… Tačiau trys didžiosios piramidės ir Sfinksas yra tai, kas jau kelis tūkstantmečius stebina ir masina Žemės gyventojus, o dabar visiškai apakino ir mane. Stovėdamas ir žiūrėdamas į šį bendrą kompleksą, beveik esu pasiruošęs pamesti savo paskutinius loginio mąstymo likučius ir iš naujo peržvelgti alternatyvias diskusijas apie piramidžių nežemišką prigimtį, apie nufotografuotus panašius statinius Sydonijos teritorijoje Marse prie pat garsiojo “veido uoloje”… Juk iš tiesų, kai pagalvoji, tai labai sunku patikėti, kad mūsų protėviai, be jokių įpatingų technologijų, sugebėjo pastatyti tokius gigantus. Ir jei dar ganėtinai įtikinama, kad rankiniais darbo įrankiais didžiuliai luitai galėjo būti išskaptuoti iš uolų, bet kaip tokią masę darbininkai galėjo užkelti į tokį aukštį ir įtvirtinti, be jokių tvirtinimo priemonių, kad negriūtų? Mintis, amžiniems apmąstymams.
Jau nuo seniausių laikų piramides bandoma paversti savotišku matematikos, astronomijos ir geologijos stebūklų šaltiniu. Net nobelio premijos laureatas Luisas Alvaresas patvirtino, jog jas supa galingas magnetinis laukas. Ne mažai paslapčių slypi ir piramidžių vidiniame išplanavime, bei jų orientacijoj žemėje. Nesiginčydamas pripažįstu, kad daugelis teorijų, gaubiančių šių piramidžių statybas yra tik spekuliacija, bet kodėl niekas iki šiol nesugebėjo atsakyti, kaip tų laikų žmonės sugebėjo piramidžių šonus, tokiu tikslumu, orientuoti į vakarus, pietus, rytus ir šiaurę? Net ši, iš pažiūros paprastutė mįslė, kol kas yra neišspręsta ir lieka galvosūkiu daugelio sričių mokslininkams ir man.
Pagaliau atsipeikėju nuo pirmo įspūdžio sukelto tranzo. Atėjo laikas, kai galiu prisiliesti prie istorijos. Vis dar stovėdamas lyg įbestas į žemę suprantu, kad šiandien tikrai nebandysiu visko aprėti ir viską apibėgti. Atvykęs su turistine agentūra per mažai laiko turiu, kad viskuo ramiai galėčiau pasigėrėt. Už tat pasirenku mažesnį, bet efektyvesnį neskubėjimo kelią. Ir jau dabar, dar net nepradėjęs savosios ekskursijos, trokštu tikėti, kad man ši kelionė - tik įvadas su artimesne šios vietovės pažintimi. Tad lyg vanagas lėtai pradedu sukti ratus aplink piramides. Savo kelionę pradedu nuo mažiausios, Mikerinui skirtos piramidės, tada planuoju pereiti prie Chefreno, kol galų gale pasieksiu Cheopso, kur gale kelionės manęs vis dar lauks mistiškasis Sfinksas.
Prie Mikerino piramidės mūsų gidė pasiūlo aplankyti jo žmonai skirtos mažos piramidės rūsius ir nors dauguma bendrakeleivių be ilgų svarstymų sutinka, aš atsisakau. Man reikia laiko ištyrinėti piramides iš išorės, o po to lįsti į vidų. O kadangi laiko abiems dalykams turiu per mažai, dar blogiau būtų draskytis per abu. Su gide aptariame susitikimo vietą galutiniame taške ir atsiskyręs nuo grupės toliau savarankiškai sukuosi aplink piramides.
Šiaurinėje Mikreno piramidėje aptinku įgriuvą. Tą pačią, kuri atsirado kai XII amžiuje Saladino sūnus buvo nusprendęs nugriauti šią piramidę. Ir kas jam šovė į galvą? Laimei per 8 tokių nevykusių bandymų mėnesius, jam nieko labai ypatingo nepavyko padaryti ir piramidės nugriovimo buvo atsisakyta. Netrukus prieinu laidojimo šventyklos griuvėsius ir patyrinėju. Netoliese, šiek tiek į rytus nutolusi turėtų būti faraono slėnio šventykla, tik deja, ji vis dar yra palaidota po smėliu ir laukia savos kasinėjimų eilės.
Chefreno piramidė yra pastatyta ant aukštesnio pagrindo, todėl iš tolo atrodo tarytum, būtų didžiausia. Bet tai apgaulingas įspūdis. Ji savo dydžiu neženkliai, bet nusileidžia Cheopso piramidei. Kaip ir praeitos piramidės rytuose, taip ir šios yra išlikę Chefreno laidojimo šventyklos griuvėsiai. Dėmesį patraukia vėliavėlėmis pažymėtas kelias. Juo senovėje buvoma keliaujama nuo Nilo iki piramidžių.
Taip pamažu pereinu prie seniausios piramidės Gizoje ir aukščausios visame Egipte. Atiduočiau daug ką, jei tik galėčiau užkopti į jos viršų. Kokia panorama turėtų atsiverti nuo jos viršaus!? O kokį saulėlydį galima būtų pasitikti!? Gaila, bet kopti į piramidę yra uždrausta, nors teko girdėti, kad tai vis dar yra turistų mėgiamas užsiėmimas ir kasmet keletas žmonių nepaklusę draudimui, lipdami į ją nukrenta ir užsimuša. Žvelgiant į piramidės aukštį ir tik įsivaizduojant užplūdusią pasitenkinimo bangą pasiekus jos viršūnę, šis tragiškas faktas magiškai nublanksta ir reikia grumtis su nenumaldomu noru spjaut į draudimus, spjaut į ekskursiją ir kopti kopti kopti... Visa laimė mano praktiškumas dažniausiai nugali mano laukinę pusę, todėl ir dabar tęsiu tyrinėjimus ant žemės. Į rytus nuo Cheopso piramidės yra trys apie 20m. aukščio statiniai – Karalienės piramidės. Tai Cheopso žmonų ir seserų kapavietės. Taip pat iš rytinės ir pietinės piramidės pusės yra penkios ilgos duobės, kuriose buvo laidojami minėti karališjojo laivyno laivai. Juk reikia anapilin kažkuo išplaukti vargšei faraono sielai. Vienas toks laivas buvo atrastas 1954m., atrestauruotas ir dabar saugomas stikliniame saulės laivo muziejuje šalia piramidės. Jį gali aplankyti visi norintys turistai. O aš vis dar atsidedu daugiau veiklos kitam kartui.
Už tat, numalšinęs pirmo pažinimo jausmą, dabar godžiomis akimis žvelgiu į naują pažinimo objektą: nei tai liūtą , nei tai paukštį, nei tai žmogų, bet plačiai visuomenei žinomą Sfinkso vardu. Tai didžiausia pasaulio statula, kurios liūto kūnas simbolizuoja fizinę jėgą, o faraono galva – išmintį. O aš kol kas esu baisiai nustebęs atstumu tarp piramidžių ir jo. Šiuo metu mane, stovintį prie Cheopso piramidės skiria apie du kilometrai. Įspūdinga, ar ne? Visuose vadovėliuose ir atvirutėse atrodo tartum jis būtų čia pat, - piramidžių papėdėje. O realybėj yra taip toli, kad kitiems net prireikia važiavimo priemonių, kad įveik šį atstumą. Cha! Nors ir sekinamas Egipto karščio esu pasiryžęs šią atkarpą įveikti pėščiomis. Esu girdėjęs, kad prie Sfinkso verta atvykti vakare, nes po sutemų kiekvienas gali pamatyti neįprastą reiškinį – statula prabyla apie Egipto istoriją įvairiomis kalbomis ir paskęsta nuostabiose šviesose. Deja, bet iki vakaro man dar toli, o išsipirktos ekskursijos laikas padalintas į griežtas dalis. Bet ir šįkart nenusiminu. Dabar turiu dar vieną tikslą, dėl kurio būtinai norėsiu sugrįžti čia.
Sfinksas įspūdingas ir dienos šviesoje. Daug įspūdingesnis nei įsivaizdavau. Iškirstas iš akmens buvusio šalia kelio, vedančio į Chefreno piramidę, didingai stovi ir saugo piramides. Tarp statūlos letenų yra įėjimas į dar vieną šventyklą. Jų čia nemažiau nei visokio “plauko” piramidžių.
Per daugelį amžių sfinksas yra netekęs savo nosies, dėl kurios nuniokojimo yra kaltinamas pats Napoleonas. Sfinksui taip pat trūksta ir barzdos, kuri mūsų dienomis puošia Britų muziejų Londone. Labai gaila. Visada maniau, kas istoriniai vietovės paminklai, daiktai ir t.t. priklauso ir turi būti grąžinti tai vietovei. Bet, pažįstant šios vietovės žmonių būdą, barzda Britų muziejuje – dar ne blogiausia kas galėjo nutikti. Štai ir dabar stoviu priešaky Sfinkso ir prieš mano akis atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas. Ir tik savo vaizduotėje galiu įsivaizduoti, koks jis buvo užburiantis, kol XIX a. Egipto statytojai nepasiskolino išorinių granito plokščių nuo visų trijų piramidžių, savo rūmų ir mečečių statybai. Iki tol piramidės turėjo spindėti saulėje kaip gigantiški deimančiukai. Vaizdas tikriausiai buvo nežemiškos kilmės… Ir pats net nepajuntu kaip mano pasąmonė rėkia ant to kvailo žmogiško godumo ar tai bukumo, ar tai du - viename. Vienas XIII a. arabų rašytojas yra pasakęs: "Viskas žemėje bijo laiko, o laikas bijo piramidžių". Tik aš bijau, kad šiuolaikinis pasaulis nebebijo ir nebegerbia nieko ir yra pasiruošęs suryti viską.
Bet ir dabar, stovėdamas štai taip, mąstydamas apie istorijos vingius, žmonijos klaidas ir žvelgdamas į nulaupytas, plikas, dėl to ir gerokai aptrupėjusias piramides, vis vien suvoki, kad tai tikrų tikriausias stebuklas. Ne popsas, kaip mus bando įtikinti didžiausi pasaulio cinikai. Neįsivaizduoju, kaip stovint šio stebūklo papėdėje širdis gali nė trupučio nesudrebėt, o protas nesuvokt jų didybės… Juk “Jūs žvelgiat į keturių tūkstantmečių istoriją” (Napoleonas)
Trumpi faktai:
Cheopso piramidė - 137 m aukščio, 2,350,000 kubinių m akmens luitų, kiekvienas kurių sveria daugiau nei 2 tonas;
Chefreno piramidė - 136.5 m aukščio, 1,660,000 kubinių m akmens luitų;
Mikerino piramidė - 66 m aukščio;
Sfinksas simbolizuojantis faraoną Chefreną - 21 metrų aukščio ir 73 metrų ilgio.
Kainos:
Įėjimas įžmogui – LE 20.
Įėjimas į piramidžių vidų – LE 10-40
Įėjimas ant Sfinkso platformos – LE 10
Įėjimas į laivo muziejų (prie Cheopso piramidės LE 20)
Pajodinėjimas kupranugariais - 20LE/žmogui
Savarankiškas atvykimas:
Yra 3 būdai savarankiškai atvykti iki piramidžių
1. Su autobusu Nr.355 nuo Midan Tahrir prie Egipto muziejaus. Kaina LE2. Kelionės trukmė ~20min.
2. Mini autobusiuku nuo senamiesčio (klausti autobusiuko į 'Haram'). Vietiniai sako, kad jį mieste surastii sudėtinga. Bet lengva – nuo piramidžių;
3. Taksi, kuris kainuos daugmaž LE 15 į vieną pusę.
Aplink piramidęs yra pilna prekiautojų, kurie visaip bando įsiūlyti savo prekes. Nekreipkite į juos dėmesio. Tų pačių daiktų, kitose vietose rasite pirkti pigiau. Tačiau, kartais jie būna labai įkyrus, todėl nereikia bijoti ir griežtesnio žodžio.
Vykstant prie piramidžių ilgesniam laikui siųlyčiau pasirūpinti geriamo vandens atsargomis. Vietinius prekiautojus mačiau prekiaujančius tik coca-cola, fanta ir sprite. O jei vykstat dar ilgesniam – tada galite pasirūpinti ir lengvos užkandos atsargomis.
Mintimis nusikeliu į mokyklos suolą, į istorijos pamoką, kurioje pirmą kartą mokytoja mane supažindina su šiuo architektūros šedevru, pranokusiu žmogaus protą ir jėgas. Būtent nuo tos minutės suprantu, kad istorija yra įdomi. Esu pakerėtas ir karštai pamėgstu šią discipliną bei lyg kempinė, viską, nuo pradžios iki galo, siurbiu į save. Pirmą kart išvydęs piramidžių dydžius vadovėly ir perskaitęs faktus pagalvojau: “Nieko sau… Kokios didelės... Įspūdinga…”. Tik tuo metu dar negalėjau pagalvoti, jog vieną dieną, po daugelio metų subyrėjus geležinei uždangai, galėsiu pamatyti jas, nebe nudriskusiuose vadovėlių lapuose, bet galėsiu pajusti ir suprasti tikrą jų didingumą stovėdamas prieš jas. O tai, tikrai pranoksta net didžiausius lūkesčius.
Nusikeliu dar toliau… Į 2570 metus prieš mūsų erą, į teritoriją vakariniame Nilo upės krante, tuo metu vadinama Memfiu, kuriame jau daugiau nei 20 metų prie didžiulio “monstro” vidury dykumos pluša… ne, ne vergai, kaip mums bandė įskiepyt seni vadovėliai (o taip pat ir mano istorijos mokytoja), mokslas jau seniai įrodė, kad jas vienu metu statė 100 000 Egipto gyventojų - savo valia ir niekieno neverčiami, karštai atsidavę ir giliai tikintys šio darbo kilnumu ir būtinumu.
Skaldyklose abipus Nilo, kūjais ir pleištais atskeliami apie 2,5 tonų sveriantys kalkakmenio blokai yra tempiami lynais ir plukdonami valtimis į statybos vietą ir galiausiai užkeliami ant piramidės nuožulnia plokštuma. Darbo sąlygos nepakeliamos, darbas sunkus ir be galo alinantis. Darbininkų pamainos keičiasi, kas tris mėnesiai ir nežinia kiek šimtų tūkstančių gyvybių šios statybos jau yra pasiglemžusios. Niekas jų neskaičiuoja. Yra užbrėžtas aukštesnis tikslas ir visi jį nuolankiai vykdo.
Galiausiai sukrauta piramidė, nuo viršaus žemyn išklojama poliruoto granito plokštėmis ir štai ji - didžiausia piramidė Senosios Egipto karalystės faraonui Cheopsui (Kufu). Ir tai ne šiaip sau statinys. Tai, ištisas laidojimo kompleksas su šventyklomis, pastatytas tam, kad saugotų nemirtingą didžiojo faraono kūną.
Dar trys tokie kompleksai artimiausiai metais iškilo faraonams Džedefrui (tačiau ši piramidė neišliko, po to kai ją sugriovė jo brolis Chefrenas ir panaudojo jos akmenis savo piramidės statybai); tik ką paminėtam Chefrenui (Kafrei), kuriam buvo pastatyta ne tik piramidė, bet ir iš uolos išskaptuotas didingasis Sfinksas; ir Cheopso anūkui Mikerinui (Menkaurei).
Ir niekas visoje žemėje nesukelia tokio amžinybės pojūčio, kaip šių trijų kapaviečių didybė. Čia pat buvo statomos ir smulkesnės piramidės šių faraonų žmonoms, kitiems karališkosios šeimos atstovams ir žiniams. Buvo net kasamos didžiulės duobės, kuriose laidojami karališkojo laivyno laivai… Tačiau trys didžiosios piramidės ir Sfinksas yra tai, kas jau kelis tūkstantmečius stebina ir masina Žemės gyventojus, o dabar visiškai apakino ir mane. Stovėdamas ir žiūrėdamas į šį bendrą kompleksą, beveik esu pasiruošęs pamesti savo paskutinius loginio mąstymo likučius ir iš naujo peržvelgti alternatyvias diskusijas apie piramidžių nežemišką prigimtį, apie nufotografuotus panašius statinius Sydonijos teritorijoje Marse prie pat garsiojo “veido uoloje”… Juk iš tiesų, kai pagalvoji, tai labai sunku patikėti, kad mūsų protėviai, be jokių įpatingų technologijų, sugebėjo pastatyti tokius gigantus. Ir jei dar ganėtinai įtikinama, kad rankiniais darbo įrankiais didžiuliai luitai galėjo būti išskaptuoti iš uolų, bet kaip tokią masę darbininkai galėjo užkelti į tokį aukštį ir įtvirtinti, be jokių tvirtinimo priemonių, kad negriūtų? Mintis, amžiniems apmąstymams.
Jau nuo seniausių laikų piramides bandoma paversti savotišku matematikos, astronomijos ir geologijos stebūklų šaltiniu. Net nobelio premijos laureatas Luisas Alvaresas patvirtino, jog jas supa galingas magnetinis laukas. Ne mažai paslapčių slypi ir piramidžių vidiniame išplanavime, bei jų orientacijoj žemėje. Nesiginčydamas pripažįstu, kad daugelis teorijų, gaubiančių šių piramidžių statybas yra tik spekuliacija, bet kodėl niekas iki šiol nesugebėjo atsakyti, kaip tų laikų žmonės sugebėjo piramidžių šonus, tokiu tikslumu, orientuoti į vakarus, pietus, rytus ir šiaurę? Net ši, iš pažiūros paprastutė mįslė, kol kas yra neišspręsta ir lieka galvosūkiu daugelio sričių mokslininkams ir man.
Pagaliau atsipeikėju nuo pirmo įspūdžio sukelto tranzo. Atėjo laikas, kai galiu prisiliesti prie istorijos. Vis dar stovėdamas lyg įbestas į žemę suprantu, kad šiandien tikrai nebandysiu visko aprėti ir viską apibėgti. Atvykęs su turistine agentūra per mažai laiko turiu, kad viskuo ramiai galėčiau pasigėrėt. Už tat pasirenku mažesnį, bet efektyvesnį neskubėjimo kelią. Ir jau dabar, dar net nepradėjęs savosios ekskursijos, trokštu tikėti, kad man ši kelionė - tik įvadas su artimesne šios vietovės pažintimi. Tad lyg vanagas lėtai pradedu sukti ratus aplink piramides. Savo kelionę pradedu nuo mažiausios, Mikerinui skirtos piramidės, tada planuoju pereiti prie Chefreno, kol galų gale pasieksiu Cheopso, kur gale kelionės manęs vis dar lauks mistiškasis Sfinksas.
Prie Mikerino piramidės mūsų gidė pasiūlo aplankyti jo žmonai skirtos mažos piramidės rūsius ir nors dauguma bendrakeleivių be ilgų svarstymų sutinka, aš atsisakau. Man reikia laiko ištyrinėti piramides iš išorės, o po to lįsti į vidų. O kadangi laiko abiems dalykams turiu per mažai, dar blogiau būtų draskytis per abu. Su gide aptariame susitikimo vietą galutiniame taške ir atsiskyręs nuo grupės toliau savarankiškai sukuosi aplink piramides.
Šiaurinėje Mikreno piramidėje aptinku įgriuvą. Tą pačią, kuri atsirado kai XII amžiuje Saladino sūnus buvo nusprendęs nugriauti šią piramidę. Ir kas jam šovė į galvą? Laimei per 8 tokių nevykusių bandymų mėnesius, jam nieko labai ypatingo nepavyko padaryti ir piramidės nugriovimo buvo atsisakyta. Netrukus prieinu laidojimo šventyklos griuvėsius ir patyrinėju. Netoliese, šiek tiek į rytus nutolusi turėtų būti faraono slėnio šventykla, tik deja, ji vis dar yra palaidota po smėliu ir laukia savos kasinėjimų eilės.
Chefreno piramidė yra pastatyta ant aukštesnio pagrindo, todėl iš tolo atrodo tarytum, būtų didžiausia. Bet tai apgaulingas įspūdis. Ji savo dydžiu neženkliai, bet nusileidžia Cheopso piramidei. Kaip ir praeitos piramidės rytuose, taip ir šios yra išlikę Chefreno laidojimo šventyklos griuvėsiai. Dėmesį patraukia vėliavėlėmis pažymėtas kelias. Juo senovėje buvoma keliaujama nuo Nilo iki piramidžių.
Taip pamažu pereinu prie seniausios piramidės Gizoje ir aukščausios visame Egipte. Atiduočiau daug ką, jei tik galėčiau užkopti į jos viršų. Kokia panorama turėtų atsiverti nuo jos viršaus!? O kokį saulėlydį galima būtų pasitikti!? Gaila, bet kopti į piramidę yra uždrausta, nors teko girdėti, kad tai vis dar yra turistų mėgiamas užsiėmimas ir kasmet keletas žmonių nepaklusę draudimui, lipdami į ją nukrenta ir užsimuša. Žvelgiant į piramidės aukštį ir tik įsivaizduojant užplūdusią pasitenkinimo bangą pasiekus jos viršūnę, šis tragiškas faktas magiškai nublanksta ir reikia grumtis su nenumaldomu noru spjaut į draudimus, spjaut į ekskursiją ir kopti kopti kopti... Visa laimė mano praktiškumas dažniausiai nugali mano laukinę pusę, todėl ir dabar tęsiu tyrinėjimus ant žemės. Į rytus nuo Cheopso piramidės yra trys apie 20m. aukščio statiniai – Karalienės piramidės. Tai Cheopso žmonų ir seserų kapavietės. Taip pat iš rytinės ir pietinės piramidės pusės yra penkios ilgos duobės, kuriose buvo laidojami minėti karališjojo laivyno laivai. Juk reikia anapilin kažkuo išplaukti vargšei faraono sielai. Vienas toks laivas buvo atrastas 1954m., atrestauruotas ir dabar saugomas stikliniame saulės laivo muziejuje šalia piramidės. Jį gali aplankyti visi norintys turistai. O aš vis dar atsidedu daugiau veiklos kitam kartui.
Už tat, numalšinęs pirmo pažinimo jausmą, dabar godžiomis akimis žvelgiu į naują pažinimo objektą: nei tai liūtą , nei tai paukštį, nei tai žmogų, bet plačiai visuomenei žinomą Sfinkso vardu. Tai didžiausia pasaulio statula, kurios liūto kūnas simbolizuoja fizinę jėgą, o faraono galva – išmintį. O aš kol kas esu baisiai nustebęs atstumu tarp piramidžių ir jo. Šiuo metu mane, stovintį prie Cheopso piramidės skiria apie du kilometrai. Įspūdinga, ar ne? Visuose vadovėliuose ir atvirutėse atrodo tartum jis būtų čia pat, - piramidžių papėdėje. O realybėj yra taip toli, kad kitiems net prireikia važiavimo priemonių, kad įveik šį atstumą. Cha! Nors ir sekinamas Egipto karščio esu pasiryžęs šią atkarpą įveikti pėščiomis. Esu girdėjęs, kad prie Sfinkso verta atvykti vakare, nes po sutemų kiekvienas gali pamatyti neįprastą reiškinį – statula prabyla apie Egipto istoriją įvairiomis kalbomis ir paskęsta nuostabiose šviesose. Deja, bet iki vakaro man dar toli, o išsipirktos ekskursijos laikas padalintas į griežtas dalis. Bet ir šįkart nenusiminu. Dabar turiu dar vieną tikslą, dėl kurio būtinai norėsiu sugrįžti čia.
Sfinksas įspūdingas ir dienos šviesoje. Daug įspūdingesnis nei įsivaizdavau. Iškirstas iš akmens buvusio šalia kelio, vedančio į Chefreno piramidę, didingai stovi ir saugo piramides. Tarp statūlos letenų yra įėjimas į dar vieną šventyklą. Jų čia nemažiau nei visokio “plauko” piramidžių.
Per daugelį amžių sfinksas yra netekęs savo nosies, dėl kurios nuniokojimo yra kaltinamas pats Napoleonas. Sfinksui taip pat trūksta ir barzdos, kuri mūsų dienomis puošia Britų muziejų Londone. Labai gaila. Visada maniau, kas istoriniai vietovės paminklai, daiktai ir t.t. priklauso ir turi būti grąžinti tai vietovei. Bet, pažįstant šios vietovės žmonių būdą, barzda Britų muziejuje – dar ne blogiausia kas galėjo nutikti. Štai ir dabar stoviu priešaky Sfinkso ir prieš mano akis atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas. Ir tik savo vaizduotėje galiu įsivaizduoti, koks jis buvo užburiantis, kol XIX a. Egipto statytojai nepasiskolino išorinių granito plokščių nuo visų trijų piramidžių, savo rūmų ir mečečių statybai. Iki tol piramidės turėjo spindėti saulėje kaip gigantiški deimančiukai. Vaizdas tikriausiai buvo nežemiškos kilmės… Ir pats net nepajuntu kaip mano pasąmonė rėkia ant to kvailo žmogiško godumo ar tai bukumo, ar tai du - viename. Vienas XIII a. arabų rašytojas yra pasakęs: "Viskas žemėje bijo laiko, o laikas bijo piramidžių". Tik aš bijau, kad šiuolaikinis pasaulis nebebijo ir nebegerbia nieko ir yra pasiruošęs suryti viską.
Bet ir dabar, stovėdamas štai taip, mąstydamas apie istorijos vingius, žmonijos klaidas ir žvelgdamas į nulaupytas, plikas, dėl to ir gerokai aptrupėjusias piramides, vis vien suvoki, kad tai tikrų tikriausias stebuklas. Ne popsas, kaip mus bando įtikinti didžiausi pasaulio cinikai. Neįsivaizduoju, kaip stovint šio stebūklo papėdėje širdis gali nė trupučio nesudrebėt, o protas nesuvokt jų didybės… Juk “Jūs žvelgiat į keturių tūkstantmečių istoriją” (Napoleonas)
Trumpi faktai:
Cheopso piramidė - 137 m aukščio, 2,350,000 kubinių m akmens luitų, kiekvienas kurių sveria daugiau nei 2 tonas;
Chefreno piramidė - 136.5 m aukščio, 1,660,000 kubinių m akmens luitų;
Mikerino piramidė - 66 m aukščio;
Sfinksas simbolizuojantis faraoną Chefreną - 21 metrų aukščio ir 73 metrų ilgio.
Kainos:
Įėjimas įžmogui – LE 20.
Įėjimas į piramidžių vidų – LE 10-40
Įėjimas ant Sfinkso platformos – LE 10
Įėjimas į laivo muziejų (prie Cheopso piramidės LE 20)
Pajodinėjimas kupranugariais - 20LE/žmogui
Savarankiškas atvykimas:
Yra 3 būdai savarankiškai atvykti iki piramidžių
1. Su autobusu Nr.355 nuo Midan Tahrir prie Egipto muziejaus. Kaina LE2. Kelionės trukmė ~20min.
2. Mini autobusiuku nuo senamiesčio (klausti autobusiuko į 'Haram'). Vietiniai sako, kad jį mieste surastii sudėtinga. Bet lengva – nuo piramidžių;
3. Taksi, kuris kainuos daugmaž LE 15 į vieną pusę.
Aplink piramidęs yra pilna prekiautojų, kurie visaip bando įsiūlyti savo prekes. Nekreipkite į juos dėmesio. Tų pačių daiktų, kitose vietose rasite pirkti pigiau. Tačiau, kartais jie būna labai įkyrus, todėl nereikia bijoti ir griežtesnio žodžio.
Vykstant prie piramidžių ilgesniam laikui siųlyčiau pasirūpinti geriamo vandens atsargomis. Vietinius prekiautojus mačiau prekiaujančius tik coca-cola, fanta ir sprite. O jei vykstat dar ilgesniam – tada galite pasirūpinti ir lengvos užkandos atsargomis.
 |
 |
 |
 |
| piramide su Sfinksu | didingasis Sfinksas | Gizos piramidė | piramidės ir Kairas |
 |
|||
| Egipto verslininkai |
