Booking.com

Nesvetingoji Gruzija

2016-07-05 13:55

Na, iš vienos pusės tikrai suprantu autorę, iš kitos - tarsi ir nevisai. Aš daug kartų buvau Gruzijoje ir jau pirmame savo rašinyje minėjau, kad tai sudėtinga šalis. LABAI SUDĖTINGA. Joje atvykėlis gali būti apdovanotas, ir...netekti gyvybės. Yra pasaulyje šalių, apie kurias, prieš į jas važiuojant reikia labai labai pasiruošti. Gruzija, man atrodo, yra būtent iš tokių.
Nemėginsiu teisinti gruzinų, pilnai suprantu kas ten vyko. Galiu tik numanyti, kad tame viešbutyje apsistoja daug merginų, kurios atvyksta nebūtinai miestų apžiūrėti. Tarybiniais laikais į Tbilisio turistinę bazę gruzinai voromis varė, ir jie ten tikrai gaudavo tai visko - ko norėjo.
Aš galvoju, kad Gruzija iš tiesų yra ta šalis, į kurią vienai merginai tikrai nedera važiuoti, dar per anksti.
Na, o juokais galiu pridurti tik tiek, kad Capuccino nebūtina ieškoti ne tik Gruzijoje, o ir daugelyje egzotiškų pasaulio šalių.

2016-07-05 14:16

Ačiū už komentarus. Žinoma, tai mano subjektyvi nuomonė ir individualus patyrimas. Tiesiog daugelis dalykų ten man pasirodė kvaili ir erzinantys. Bet kiekvienas turime savo mėgiamas valstybes. Ką žavi Afrikos safariai, ką Prancūzija, ką Indija ir t.t. Lygiai taip pat kažką žavi ir Gruzija. Tai mano individualus patyrimas. Bet kai delfi skaitau, koks nuostabus Gruzijos aptarnavimas ir kokie žmonės svetingi, mane persmelkia visai kitokia patirtis, kuri irgi turi teisę būti išsakyta. :)

2016-07-05 14:48

Aišku, kad reikia ir tokių pasakojimų - kai žinai kaip gali būti, tam nusiteiki ir tie nesusipratimai kelia ne pasipiktinimą, o juoką. Taip pat girdėjau, kad jie ten beveik visi yra ,,profesionalūs gidai" labai rimtai įsitikinę, kad gali aprodyt šalį, o dažniausiai ta jų ekskursija baigiasi kokiam nors kaime, pas gimines, besaikiu vyno gėrimu :))

2016-07-05 16:41

Mano patyrimas kitoks, tik, žinoma, gyvenom pas draugus. Bet iš kitos pusės, tai radau vien tik juodą negatyvą, neskaitant mažyčio trupinėlio gražios gamtos ir tikrai kilo klausimas, ar autorė nesidomėjo kas tai per šalis ir kas ten vyksta prieš vykdama?

Ir dar vienas menkas pastebėjimas- gruzinai nekalba angliškai. Na daugelyje šalių nekalba angliškai, pas mus irgi ne išimtis. Čia man kažkiek panašu, kai rusai grįžę sako, kad ten nekalba rusiškai ir meniu bei televizijos programų rusų kalba nėra)))

2016-07-05 17:15

Tikrai sutinku su tuo, kad kiekvienas rašo savaip. Tai gerai. Tik noriu dar kartą pabrėžti, kad Gruzija tikrai yra labai unikali, sunkiai suvokiama šalis. Mes į demonstracijas su peiliais neinam, jie mūsų niekada nesupras - kodėl neinam. Ir jau visai mums europiečiams keistas atsitikimas: gruzinas myli atvykėlę iš mūsų kraštų moterį ir pastoviai kartoja:"Aš ne su tavimi myliuosi, aš myliu savo žmoną". Tai ne anekdotas.
Yra buvę begalė gražių ir labai negražių nutikimų Gruzijoje, visko nepapasakosi.

2016-07-05 18:49

Na aš domiuosi pasauliu apskritai, kalbant apie Gruziją tai domėjausi daugiausiai politine padėtimi, karu ir t.t. Bet kaip man reikėjo pasiruošti tam, kad prie manęs priekabiaus personalas? Tokių dalykų aš negalėjau numatyti. Tikėjausi, kad jie pažengę labiau. Apskritai, daugelis dalykų ten, man priminė patirtį Ukrainoje. Matyt, šios valstybės tiesiog ne man :) Tikrai bandžiau sugalvoti kas man ten patiko, kad pasakojimas būtų įvairiapusiškesnis. Labai nuoširdžiai atsakau, kad man asmeniškai padėtį gerino tik gera kompanija. Tas pats Batumi yra didelė Palanga, kur kainos labai nutolusios nuo Gruzijos ekonominio lygio ir vertės, kurią jie suteikia tau, kaip turistui.

2016-07-06 11:26

Ačiū, Ginger, už pasakojimą. Man labai patiko jūsų aprašymas ir jūsų vertinimas. Jūs patyrėte kultūrinį šoką. Šiek tiek gaila, kad kiti keliautojai komentuodami tarsi privertė jus teisintis, kodėl vertinate būtent taip, o ne kitaip, o juk taip neturėtų būti :) Tie kultūriniai savitumai kartais tiesiog negali būti suvokti, juos arba priimi, arba ne. Gal jie taip supranta svetingumą - sėdėti prie durų. Akivaizdu, kad Gruzija dar tradicinė, patriarchalinė visuomenė, kurioje moteris be vyro negali, kuriai reikalinga apsauga ir jos darbas aptarnaujant vyrą (plačiąja prasme, nuo maisto gaminimo iki...). Mes tikrai lyčių vaidmenų požiūriu pajudėjome link egalitarinių - lygių - santykių, ten dar ne ir neaišku, ar tai visuomenei to pajudėjimo reikia. Bet kokių atveju, jūsų patirtis ir įžvalgos man buvo fantastinės, gavau daug sociologinės medžiagos :)

2016-07-06 13:23

Sveiki, gerai kai yra visokių nuomonių ir patyrimų, prieš važiuodamas tu jau galėsi susidaryti realesnį vaizdą. Mano šeimą visų išgirtoje Kretoje taip išdūrė, kad nors ir praėjo 8 metai vis tiek kartėlis liko. Bet tai yra kelionės ir tik per jas mes pamatome kokia graži yra planeta.
Gražių kelionių!

2016-07-06 15:47

Ačiū už pasakojimą! Senokai svajojam aplankyt Gruziją. Turėjau įtarimų, kad nėra ten viskas taip, kaip kartais gali pasirodyti. Perskaitęs aprašymą nuvažiuoti ten be vaikų noriu dar labiau, negu anksčiau, vien tam, kad prisimint, kaip gerai mes gyvenam. Tačiau su vaikais - tikrai ne :)

2016-07-06 17:44

Gruzijoje buvau seniai. Manau, kad ten verta važiuoti būtent dėl tos kitokios kultūros, kuri autorei taip nepatiko. Taip pat ten kalnuose labai gražu, taigi verta važiuoti mėgstantiems kalnus. Nors, ne ką blogesnių kalnų yra ir arčiau - Slovakijoje ar netgi Lenkijoje. Dar verta važiuoti, jei patinka alkoholįs ir neblogas maistas. O va dėl jūros tai ten važiuoti neverta. Nebent vėlgi patinka "sovietiniai" pliažai, kokį ir mes vis dar tebeturime Palangoje.

2016-07-07 11:41

Geras rant'as, ir iš principo teisingas, nors man pačiam Gruzija tikrai labai patiko. Kita vertus, nemažai sekėsi susidurti su padoriais žmonėmis, kurie pagelbėdavo neprašyti ir dirbo tikrai profesionaliai ir iš širdies, nors, žinoma, buvo ir priešingų pavyzdžių. Bet dėl priekabiavimo - o taip. Vienas pilietis dar ir dabar, praėjus penkiems metams po kelionės, karts nuo karto paskambina mano žmonai, mat ji gi, žinokit, labai primena jo žuvusią žmoną.

Tiksliausiai viską apibūdino Alvydas, ta savo fraze, kad Gruzija - sudėtinga šalis. Tikra teisybė, geriau ir neapibūdinsi. Realiai Gruzija tai yra Lietuva 95-96 metais, tad ši šalis - labai geras indikatorius to, kiek mes pažengėme į priekį ir kaip vistik pas mus šalyje yra gerai, nepaisant nuolatinio erzelio ir nepasitenkinimo "neoriu pragyvenimu".

Taigi, iš principo autorė teisi. Kita vertus, ir pas mus gali susidurt su buduliais ir personom, kurių IQ daugmaž vienodas su avalynės dydžiu. Nieko nepadarysi, kaip sakė vienas klasikinio filmo herojus, "shit happens".

2016-07-07 15:49

Kuo toliau į rytus, tuo labiau bendraujama betarpiškai. Kuo vakariau, tuo labiau viskas įsprausta į rėmus. Kuo mažesnis IQ ir mažesnis išsilavinimas, tuo bendravimas betarpiškesnis, mažiau kultūros, braunamasi į žmogaus erdvę. Nemanau, kad ten priekabiavo profesorius.
Kita vertus, jei viena graži mergina ar moteris nuskrenda į Gruziją, kitko nesitikėčiau. Reikia kompanijos skrendant, kad išvengti dviprasmiškų situacijų.
Gruzija neabejotini rytai. Tbilisyje gyvenome 3 vyrai draugai sename viešbutyje centre. Lovos tragiškos. Mano draugai tiesiog išėmė čiužinius ir miegojo ant grindų. Grįžta naktį girti slavai, kurie gyveno mūsų kambaryje. Pamato ant grindų, galvojo, kad persigėrė. Gerokai po vidurnakčio triukšmauja, klausia kodėl ant grindų. Mes alkoholio ten beveik nevartojom. Lietuvoje tokia situacija gal neįmanoma. Mes kitiems netrukdome, tai nesukelia kitiems problemų.
Kitas trumpas momentas: Tbilisyje ištroškome trise. Perkam kažką 3 vienetus vienodus, mums per mažai atiduoda grąžos. Paprašom. Sako, iš kur žinote kiek kainuoja? Mes iš tikrųjų nežinojome, bet suma nesidalija iš 3.
Kita kelionės patirtis. Buvau kaimyninėje Gruzijai Kaukazo šalyje su grupe. Vietiniai pas mus su brendžiu prisistatė į kambarius. Grupės moterys mielai bendravo ir gėrė. Man nepatiko- pasiimu fotoaparatą ir į miestą.
Šitoj kelionėj 2 jaunos moterys apsigyveno viešbutyje ir... dingo. Atsirado prieš išvykstant po savaitės. Pasirodo jos atskrido pasimylėti, grįžo laimingos. Viena kruvinom blauzdom (kraujas ne iš sužeidimų). Važiuojame į aerouostą. Aš grupėje buvau išrinktas atsakingu visokiems pinigams, dokumentams. Tikrinu visų pasus autobuse. Pinigai ne svarbiausia kelionėje. Viena iš tų 2 neturi paso. Ką daryti? Nejuokinga. Stojam. Stabdom taksi. Autobusu galim nespėti. Randame pasą jos kambary, lovoj paslėptą, nors nenakvojo. Į lėktuvą visa grupė spėjo. Kitas atvejas buvo Taškente. Buvau grupės vadovas. Dalis grupės iš provincijos gėrė, jų nevežėm į ekskursijas. Atsirado 2 žymiai vyresnės ponios tautietės, priekaištaujančios, kad jų neužimu naktį. Vyriška grupės pusė pasigeria, gaunasi disproporcija. Azija- rytai? Į Gruziją manęs visai netraukia, nors yra pigių skrydžių, mentalitetas suprantamas. Manau pigiai ten prasisukčiau, bet nenoriu.

2016-10-17 20:23

Aš tai perskaičiau labai daug nepasitenkinimo dėl nepasitenkimo. Pradėkim nuo to, kad Gruzijoje nėra blogi keliai. Keliai Lietuvos kelius lenkia gerokai, kas mane labai nustebino. Antra - ten kitokia žmonių kultūra, o vakarų šalims jie atsidarė ne taip senai, tad nieko stebėtino, kad ir elgiasi kiek kitaip. Bet čia irgi kaip ant ko užtaikysi. Ir šiaip, pats pasakojimas persmelktas neigiama emocija su išankstiniu nusistatymu. Tiesa, aš pravariau maršrutu Kutaisis - Mestija - Kutaisis -Batumis - Tbilisis - Kazbegis -Tbilisis -Kutaisis, tai galiu sutikti, jog Kutaisis tikrai ne kokį įspūdį paliko. Tačiau kanjonai, kalvos, olos - 20-40km spinduliu aplink jį- tikrai palieka įspūdį. Tiesiog prieš liejant įtūžį galima paskaityti, ką apie šį miestą rašo kiti turistai. P.S. tame pačiame Kutaisyje aš apsistojau pas žmogų, radau per booking.com. Vaišino vynu, pasisėdėjom kelis vakarus su juo ir jo senais draugais, kepėm šašlą, davė rekomendacijų, kaip geriau keliauti - jokių nusiskundimų. Maistas liuks, bet pagrinde valgiau tai, ką rekomendavo ten buvę lietuviai ir vietose, kur buvo daugiau turistų.

2016-11-20 20:08

Gruzija gal ir svetinga šalis, tačiau jų kultūra labai tradicinė, senoviška ir pietietiška. Apskritai jų kultūroje moterys privalo turėti patroną (globėją). Kažkas panašiaus seniau buvo ir pietų europos kraštuose - kiekviena moteris privalėjo turėti globėja. Kol mergina netekėjus - jos globėjai yra broliai, tėvai, dėdės, pusbroliai. Ir tegul tik kas pabando prie jos papriekabiauti! Poto globėjas tampa vaikinas ar vyras, ir vyro šeima. Todėl prie savo moterų jie nepriekabiauja, nes žino su kuo turės reikalų.

Jų kalboje net yra keiksmažodis, reiškiantis "moterį be patrono" kas iš esmės atitinka mūsų kalboje kekšę arba prostitutė.

Todėl, pamatę merginas iš užsienio be globėjo, jie elgiasi nepagarbiai. Tą reik turėt galvoje važiuojant į gruziją su moteriška kompanija