Ne viskas iš karto gi :) Po truputį archyvus tvarkausi, tai dalis kelionių dar išlįs į dienos šviesą. O šitos kelionės pabaiga bus po kelių dienų, kaip Loreta teisingai pastebėjo, apie Nikaragvą. Ir "Palanga" man tikrai nepasivaideno :) Kiek domėjausi, tai šitą keltą (1979 m. gimimo senuką moterišku vardu) 2006 m. pardavė Naujosios Zelandijos kompanijai, o prieš tai jis dar kelis metus plaukiojo Kanaruose. Spėju, kad jis dar ilgai tarnaus Centrinėje Amerikoje, kol kartą nenuskęs su visais kroviniais.
Taip ir buvo Tukai, nes lėktuvo bilietai pigiausi buvo į Kostą Riką, kuri yra per vidurį, o norėjosi dar pora šalių užkabinti, tai aš Panamos ir Nikaragvos pakraščius ir aplankiau. Bet viskas vyko labai spontaniškai ir papildomų šalių lankyti iš anksto ypatingai neplanavau.
Kaip ten yra ar Panama iš ties kvepia bananais? :)
Perskaitęs pasakojimą, iš kart kažkodėl atsiminiau mėgiamą vaikystės pasaką apie meškiuką ir tigriuką:
"Vieną dieną upe pro šalį plaukė kažkokia dėžė. Meškiukas ištraukė tą dėžę iš vandens apuostė ir tarė:
- O-o-o... Bananai...
Dėžė iš tiesų kvėpėjo bananais. O kas ant jos užrašyta?
- Pa-na-ma, - perskaitė Meškiukas.- Dėžė atkeliavo iš Panamos, o Panama kvepia bananais. Ak, Panama – tai mano svajonių šalis,- nutarė Meškiukas.
Jis tekinas parbėgo namo ir iki išnaktų pasakojo Tigriukui apie Panamą.
- Panamoje,- sakė Meškiukas,- viskas daug gražiau, žinok. Juk Panama visa visutėlė kvepia bananais. Panama – tai mūsų svajonių šalis, Tigre. Rytoj pat mums reikia traukti į Panamą, o kaip tu manai, Tigre?
- Rytoj pat,- sutiko Tigriukas,- juk bijoti mums nėra ko, Meški. Bet ir mano Tigrinė Antis keliaus drauge.
Kitą rytą jie atsikėlė gerokai anksčiau nei visuomet.
- Kai nežinai kelio,- pareiškė Meškiukas,- pirmiausia reikia rodyklės.
Tad iš dėžės jis padirbo rodyklę...