Kelionė po Balkanus. 1 dalis. Bulgarija (Sofija). Graikija (Salonikai)
Prisiminkim jaunas dieneles. Tai buvo pirmoji mūsų visiškai savarankiška kelionė kažkur, be aiškaus plano, tiesiog kur autobusai ir traukiniai veža, todėl gal įspūdžiai ir gali pasirodyti kiek vaikiški, tačiau, žinia, pirmoji kelionė, kaip ir pirmoji meilė, ilgai įsimena. Ji jau buvo publikuota, tačiau jei kas nors ją netyčia praleido, noriu dar kartą pasidalinti savo įspūdžiais su brangiaisiais skaitytojais.
Taigi, idėja keliauti į Balkanus kilo netikėtai. Vieną gražią, bet nuobodžią vasaros dieną Kėdainiuose su Vytu studijavome Europos žemėlapį. Patyrinėjus jį, abu atkreipėme dėmesį į vieną keistą ir pakankamai mažai reklamuotą valstybę – Albaniją. Reikšmingai susižvalgius ir paklausus, ar tu galvoji tą patį ką ir aš, abejonių neliko. Važiuojame. Vis tiek nėr ką veikti. Abu tuo metu buvome šūdmaliai be įsipareigojimų, todėl bepiga keliauti kai tik šauna į galvą. Kartu dar pamatysime Bulgariją, Makedoniją, Graikiją ir Serbiją.
Niekas su mumis keliauti nenorėjo, kiti dar pasukinėjo pirštą ties smilkiniu, suprask, kur jus čia dabar velnias neša, todėl nepraėjus nei dviem savaitėms, mūsų kišenėse autobuso bilietai i Varšuvą, o iš ten – į Bulgariją. Kadangi kelionė naktiniu autobusu, tai vakarop, susipakavę kuprines išėjome į Kėdainių autobusų stotį važiuoti į Kauną. Nepaviliojo net tą vakarą vykusi ledų šventė, į kurią suplaukia visi Kėdainiai ir žmonėjasi, gaudo ledus, kuriuos iš dangaus siunčia dievas Viktoras. Miestiečių minios judėjo miesto centro link, o mes – nuo jo. Ir visai dėl to nesigailėjome. Viliojo kelionės, nepažįstamų šalių traukimas ir svaigulys. Kaune prisipirkome maisto kelionei, kuri žadėjo būti varginanti, net dvi paros autobuse.
Vidurnaktį iš Kauno pajudame lenkų žemės link...
Daugiau rasite mano bloge: http://nj109.blogas.lt
Taigi, idėja keliauti į Balkanus kilo netikėtai. Vieną gražią, bet nuobodžią vasaros dieną Kėdainiuose su Vytu studijavome Europos žemėlapį. Patyrinėjus jį, abu atkreipėme dėmesį į vieną keistą ir pakankamai mažai reklamuotą valstybę – Albaniją. Reikšmingai susižvalgius ir paklausus, ar tu galvoji tą patį ką ir aš, abejonių neliko. Važiuojame. Vis tiek nėr ką veikti. Abu tuo metu buvome šūdmaliai be įsipareigojimų, todėl bepiga keliauti kai tik šauna į galvą. Kartu dar pamatysime Bulgariją, Makedoniją, Graikiją ir Serbiją.
Niekas su mumis keliauti nenorėjo, kiti dar pasukinėjo pirštą ties smilkiniu, suprask, kur jus čia dabar velnias neša, todėl nepraėjus nei dviem savaitėms, mūsų kišenėse autobuso bilietai i Varšuvą, o iš ten – į Bulgariją. Kadangi kelionė naktiniu autobusu, tai vakarop, susipakavę kuprines išėjome į Kėdainių autobusų stotį važiuoti į Kauną. Nepaviliojo net tą vakarą vykusi ledų šventė, į kurią suplaukia visi Kėdainiai ir žmonėjasi, gaudo ledus, kuriuos iš dangaus siunčia dievas Viktoras. Miestiečių minios judėjo miesto centro link, o mes – nuo jo. Ir visai dėl to nesigailėjome. Viliojo kelionės, nepažįstamų šalių traukimas ir svaigulys. Kaune prisipirkome maisto kelionei, kuri žadėjo būti varginanti, net dvi paros autobuse.
Vidurnaktį iš Kauno pajudame lenkų žemės link...
Daugiau rasite mano bloge: http://nj109.blogas.lt
