Kelionė automobiliu į Kroatiją
Vasarą sugalvojome automobiliu aplankyti Kroatiją. Šią šalį pasirinkome todėl, kad nė vienas iš keliaujančių asmenų nebuvo ten pabuvojęs, ir taip norėjosi pasidžiaugti šiltais orais, pamatyti kalnus, pabuvoti prie jūros, bei, kad kainos labai nesikandžiotų.
Savarankiškai, pusiau poilsinei - pusiau pažintinei kelionei tinkamiausia transporto priemonė, mūsų nuomone, pasirodė automobilis. Vykome penkiese viename lengvajame automobilyje, nors tiesą pasakius, tai nebuvo pati tinkamiausia mintis: nelabai patogu, ypač kai ima rodytis nuovargis, o kur dar daiktų krūvos. Iš kitos pusės, su savo automobiliu gali važiuoti kur nori ir būti kiek nori, nuo nieko nesi priklausomas.
Iš mūsų Lietuveles, kaip ir buvome suplanavę, pajudėjome anksti ryte, kad per dieną sugebėtume pervažiuoti Lenkiją ir apsisosti nakčiai kokiame nors Čekijos motelyje. Čekijoje pasipildėme savo alaus atsargas ir judėjome toliau per Slovakiją ir Slovėniją link Kroatijos. Pakeliui niekur nebuvome sustoję apžiūrėti vietinių įdomių vietų, nes mūsų tikslas buvo visai kitas. Bet spėjome pasigrožėti aplinkinėmis vietovėmis pro bėgantį automobilio langą ir pasižymėti, ką norėtumėme kitų kelionių metu aplankyti.
Ir štai po dviejų dienų kelionės, pagaliau pasiekėme šios savo kelionės tikslą, nediduką Kroatijos pajūrio kurortą – Starijgrad miestelį.
Apsistojome hostelio tipo poilsiavietėje pas vieną vietinę bobutę, kuri nuo lauke tvyrančio karščio slėpėsi po skėčiu ir laukė atvykstančių poilsiautojų. Už naktį dviejų – trijų vietų kambarėlyje prašė apie 35 eurus. Žvaigždučių abejoju ar ten kiek turėjo, bet buvo viskas ko reikia turistui: geras ir tvarkingas kambarys, dušas, tualetas, kambaryje dar ir balkonas su vaizdu i jūrą ir salas, kieme - vieta automobiliui.
Pirmas kelias dienas praleidome tiesiog ilsėdamiesi prie jūros, gerdami vietinį, kroatišką Karlovačko alų, valgydami picas bei labai skanų batoną. Pakrantė nebuvo pati tinkamiausia maudymuisi, nes olos... O ir paėjėjus kiek tolėliau nuo hostelio vis tiek reikia naudoti apsauginiu batus, nes kitaip galima susižeisti į uolas ar tiesiog netyčia užlipus ant jūros ežio.
Adrijos jūroje dar niekados nebuvo tekę maudytis, labai patiko. Vanduo laiko kūną paviršiuje, ir nereikia beveik jokių pastangų, kad išsilaikytum paviršiuje. Bet panerti po vandeniu, net ir negiliai, nėra lengva dėl druskingumo ir slėgio. Po vandeniu: visai kitos vaizdelis nei pas mus Baltijos jūroj: uolos, vietinė flora ir fauna, jūros ežiai , jūrų žvaigždės...
Kroatiškas laimikis:
Vieną dieną nusprendėme lipti i kalnus pasižvalgyti. Lipome tiesa nedaug, bet užteko ir 800 metrų per karštį. Apžiūrėjome apie 18 amžių atrastą uolą ir atsigėrėme labai brangaus alaus. Ant šalto alaus, o ypač, kai karšta, pinigų nebuvo gaila. Vaikščiojant po kalnus turistam buvo parengtas ir kitas maršrutas. Toliau paėjėjus buvo galima rasti kalnų trobelę, su galimybe joje apsistoti nakčiai. Keliaujant aukštai kalnuose galima pamatyti kalnų ožių, o vietiniai sakė, kad keliaujantys vėlai rudenį kartais sutinka ir mešką.
Plitvicos nacionalinis parkas – tai yra ta vieta, kurią tiesiog privalu pamatyti kiekvienam atvykstančiam i Kroatiją. Nesuskaičiuojama gausybė krioklių bei 23 nedideli ežerai, kurie kiekvienas išsidėstę skirtingame lygyje virš jūros, tarp uolų, ir susijungiantys tarpusavyje kriokliais. Čia tiesiog reikia pamatyti šitą grožį, o ne daug apie jį pasakoti.
Per šį, didesnį ežeriuką, turistai keliami nedideliu, turistiniu laivu:
Labai norėjosi išbandyti raftingą, bet tuo metu dėl kaitros, kalnų upėse nebuvo pakankamai vandens.
Turistui, norinčiam aktyviai poilsiauti, o ne tik gulėti ir degintis prie jūros, tereikia kreiptis į miestelio centre esantį turizmo informacijos centrą.
Per visą laiką, praleistą Starijgrad miestelyje nebuvome sutikę nei vieno tautiečio. Tik Plitvicos nacionaliniame parke buvo matyti kelios grupės tautiečių, atvykusių su kelionių agentūromis.
Po penkių praleistų dienų Starijgrad kurorte, pajudėjome namų link. Dar buvome apsistoję viename miestelyje netoli Kroatijos sienos su Slovėnija. Jame buvo matyti ir 1997 metų karo tarp serbų ir kroatų padariniai: sušaudyti pastatai bei kare naudotos karinės technikos ekspozicija.
Kalnuose tarp Kroatijos ir buvusios Jugoslavijos teritorijos buvo matyti kariniai bunkeriai bei įspėjimai apie tikras kovines minas, tiesa tai ar melas – nežinia. Buvo nuėję išsimaudyti pro miestelį tekančioje upėje. Vanduo ten buvo švarus, ne taip kaip pas mus kokiam Nemune, prie kokio nors miesto ar miestelio.
Permiegoję vietiniame pensionate, iš ryto pajudėjome link namų, dar sustodami Slovėnijoje ir Čekijoje.
Tai tiek apie įspūdžius Kroatijoje. Linkiu kiekvienam joje pabuvoti ir parsivežti tokių pat gerų ispūdžių.
Trumpai apie kelionę, nemėgstantiems blevyzgų:
Kelionės tikslas: Kurortinis miestelis Kroatijoje, prie Adrijos jūros, Starijgrad.
Kelionės maršrutas: pirmyn - Kaunas – Lenkija – Čekija- Austrija – Slovėnija – Kroatija; atgal – Kroatija – Slovėnija – Austrija – Čekija – Lenkija- Kaunas. Atstumas apie 5000 km pirmyn ir atgal.
Transporto priemonė: lengvasis automobilis, vidutinės kuro sąnaudos 9,6 litro.
Išlaidos vienam žmogui: apie 1000 litų.
Kelionės trukmė: 9 dienos.
Savarankiškai, pusiau poilsinei - pusiau pažintinei kelionei tinkamiausia transporto priemonė, mūsų nuomone, pasirodė automobilis. Vykome penkiese viename lengvajame automobilyje, nors tiesą pasakius, tai nebuvo pati tinkamiausia mintis: nelabai patogu, ypač kai ima rodytis nuovargis, o kur dar daiktų krūvos. Iš kitos pusės, su savo automobiliu gali važiuoti kur nori ir būti kiek nori, nuo nieko nesi priklausomas.
Iš mūsų Lietuveles, kaip ir buvome suplanavę, pajudėjome anksti ryte, kad per dieną sugebėtume pervažiuoti Lenkiją ir apsisosti nakčiai kokiame nors Čekijos motelyje. Čekijoje pasipildėme savo alaus atsargas ir judėjome toliau per Slovakiją ir Slovėniją link Kroatijos. Pakeliui niekur nebuvome sustoję apžiūrėti vietinių įdomių vietų, nes mūsų tikslas buvo visai kitas. Bet spėjome pasigrožėti aplinkinėmis vietovėmis pro bėgantį automobilio langą ir pasižymėti, ką norėtumėme kitų kelionių metu aplankyti.
Ir štai po dviejų dienų kelionės, pagaliau pasiekėme šios savo kelionės tikslą, nediduką Kroatijos pajūrio kurortą – Starijgrad miestelį.
Apsistojome hostelio tipo poilsiavietėje pas vieną vietinę bobutę, kuri nuo lauke tvyrančio karščio slėpėsi po skėčiu ir laukė atvykstančių poilsiautojų. Už naktį dviejų – trijų vietų kambarėlyje prašė apie 35 eurus. Žvaigždučių abejoju ar ten kiek turėjo, bet buvo viskas ko reikia turistui: geras ir tvarkingas kambarys, dušas, tualetas, kambaryje dar ir balkonas su vaizdu i jūrą ir salas, kieme - vieta automobiliui.
Pirmas kelias dienas praleidome tiesiog ilsėdamiesi prie jūros, gerdami vietinį, kroatišką Karlovačko alų, valgydami picas bei labai skanų batoną. Pakrantė nebuvo pati tinkamiausia maudymuisi, nes olos... O ir paėjėjus kiek tolėliau nuo hostelio vis tiek reikia naudoti apsauginiu batus, nes kitaip galima susižeisti į uolas ar tiesiog netyčia užlipus ant jūros ežio.
Adrijos jūroje dar niekados nebuvo tekę maudytis, labai patiko. Vanduo laiko kūną paviršiuje, ir nereikia beveik jokių pastangų, kad išsilaikytum paviršiuje. Bet panerti po vandeniu, net ir negiliai, nėra lengva dėl druskingumo ir slėgio. Po vandeniu: visai kitos vaizdelis nei pas mus Baltijos jūroj: uolos, vietinė flora ir fauna, jūros ežiai , jūrų žvaigždės...
Kroatiškas laimikis:
Vieną dieną nusprendėme lipti i kalnus pasižvalgyti. Lipome tiesa nedaug, bet užteko ir 800 metrų per karštį. Apžiūrėjome apie 18 amžių atrastą uolą ir atsigėrėme labai brangaus alaus. Ant šalto alaus, o ypač, kai karšta, pinigų nebuvo gaila. Vaikščiojant po kalnus turistam buvo parengtas ir kitas maršrutas. Toliau paėjėjus buvo galima rasti kalnų trobelę, su galimybe joje apsistoti nakčiai. Keliaujant aukštai kalnuose galima pamatyti kalnų ožių, o vietiniai sakė, kad keliaujantys vėlai rudenį kartais sutinka ir mešką.
Plitvicos nacionalinis parkas – tai yra ta vieta, kurią tiesiog privalu pamatyti kiekvienam atvykstančiam i Kroatiją. Nesuskaičiuojama gausybė krioklių bei 23 nedideli ežerai, kurie kiekvienas išsidėstę skirtingame lygyje virš jūros, tarp uolų, ir susijungiantys tarpusavyje kriokliais. Čia tiesiog reikia pamatyti šitą grožį, o ne daug apie jį pasakoti.
Per šį, didesnį ežeriuką, turistai keliami nedideliu, turistiniu laivu:
Labai norėjosi išbandyti raftingą, bet tuo metu dėl kaitros, kalnų upėse nebuvo pakankamai vandens.
Turistui, norinčiam aktyviai poilsiauti, o ne tik gulėti ir degintis prie jūros, tereikia kreiptis į miestelio centre esantį turizmo informacijos centrą.
Per visą laiką, praleistą Starijgrad miestelyje nebuvome sutikę nei vieno tautiečio. Tik Plitvicos nacionaliniame parke buvo matyti kelios grupės tautiečių, atvykusių su kelionių agentūromis.
Po penkių praleistų dienų Starijgrad kurorte, pajudėjome namų link. Dar buvome apsistoję viename miestelyje netoli Kroatijos sienos su Slovėnija. Jame buvo matyti ir 1997 metų karo tarp serbų ir kroatų padariniai: sušaudyti pastatai bei kare naudotos karinės technikos ekspozicija.
Kalnuose tarp Kroatijos ir buvusios Jugoslavijos teritorijos buvo matyti kariniai bunkeriai bei įspėjimai apie tikras kovines minas, tiesa tai ar melas – nežinia. Buvo nuėję išsimaudyti pro miestelį tekančioje upėje. Vanduo ten buvo švarus, ne taip kaip pas mus kokiam Nemune, prie kokio nors miesto ar miestelio.
Permiegoję vietiniame pensionate, iš ryto pajudėjome link namų, dar sustodami Slovėnijoje ir Čekijoje.
Tai tiek apie įspūdžius Kroatijoje. Linkiu kiekvienam joje pabuvoti ir parsivežti tokių pat gerų ispūdžių.
Trumpai apie kelionę, nemėgstantiems blevyzgų:
Kelionės tikslas: Kurortinis miestelis Kroatijoje, prie Adrijos jūros, Starijgrad.
Kelionės maršrutas: pirmyn - Kaunas – Lenkija – Čekija- Austrija – Slovėnija – Kroatija; atgal – Kroatija – Slovėnija – Austrija – Čekija – Lenkija- Kaunas. Atstumas apie 5000 km pirmyn ir atgal.
Transporto priemonė: lengvasis automobilis, vidutinės kuro sąnaudos 9,6 litro.
Išlaidos vienam žmogui: apie 1000 litų.
Kelionės trukmė: 9 dienos.
