Labai įdomus žiemiškas apsakojimas. Aš kadangi nesu slidinėjimo entuziastė, tai manau toks trekingas man būtų pats tas. Ir kaip gerai, kad nereikia grįžti atgal, daiktus pergabena už tave, o tu tik žygiuok, kur akys mato. :)
Na, ir gidas ir žandarai sakė, kad nelaimėlių gelbėjimas Prancūzijoj nemokamas. Nežinau, gal. Bet vis dar su baime laukiu sąskaitos :-) :-).
Draudimą buvau nusipirkus kelionei į Italiją, todėl kai ji neįvyko, iš to piktumo naujo nepirkau. Taigi kiaulystės dėsnis dar kartą pasitvirtino - nelaimė nutiko kai draudimo neturėjau...
O juk visai smagu tokie kraštutinumai- čia tik neseniai karšta buvo, o patenki kur aplink sniegynai.
Sniegbačių nebandžius- įdomu būtų paklampoti ir vaizdais pasigėrėti
Nors nesu slidinėjimo mėgėja, ir šiaip žiemos, bet smagiai perskaičiau pasakojimą. Aišku, ta vieta, kai skraidina į ligoninę, nelabai smagi, bet gerai, kad nesunki trauma. Po kiek laiko prisiminsit kaip nuotykį.
Prisiruošiu ir aš aprašysiu vieną tokį poros metų senumo :)
Aš irgi žiemą pamėgau tik pradėjusi slidinėti... Ten beveik visada daug sniego ir saulės, ir dar nuostabūs vaizdai.Taip kad visi kas nemėgsta žiemos važiuokite į kalnus :-)
Sutinku su Linosa,
žiemą galima pamėgti, kai pradedi užsiiminėt bet kokiu žieminiu sportu - pradedant rogutėmis nuo kalno ir baigiant slidėmis ar net snieglentėm.
ir nebūtina net į kalnus lėkti. Prisimenu tuos nuostabius snaigės žygius Vingio parke ar Antakalnio miškuose - net ir vienas saulėtas savaitgalis atperka visus likusius žiemos purvus :-)
Aš vat irgi galutinai susikomplektavau savo slidinėjimo inventorių, jau, galvoju, mausiu savaitgalį į miškelį, o čia kaip tyčia, antra savaitė lyja, tuoj visas sniegas dings.
Nebūtina ir sportuoti. Aš savaitgalio rytais išeinu su šunim į mišką, tai grįžti visiškai nesinori.
Man tai Snaigės geriausios būdavo nuo Saulėtekio link Nemenčinės, fantastiškos trąsos.
O kaip koja, ar pasveiko? Lauksim vasariniu potyrių:)))