Aš – VIP'as, arba spalio 1-oji Maralbishyje

"...Buvo labai panašu, kad jie čia suvaryti prievarta, o tikrai ne savo noru...".
Abejoju,ar jie buvo suvaryti per prievartą,tiesiog tai kitoks vestuvių ceremonijos supratimas,ten laikoma,kad vestuvės yra atsakingas žingsnis ir darkytis neverta.Nesiimu spręst kas geriau,ar mūsų vestuvės,vis labjau panašėjančios į originalumo besivaikančius paradus,ar liūdnos - kiniečių.
O tokio kelionės nuotykio beveik pavydžiu.Buvau Kinijoj tik dvi savaites ir nervinausi,kad per mažai.Man ten labai daug kas patiko,mielai apsilankyčiau dar.

galbut, o galbut ir abu keliolikos metu berniukai viesa, tradicini apipjaustyma su bambuku ir skutimosi peiliuku savo noru daresi?
O Kinijoje dvieju savaiciu tikrai neuztenka. Ten kelius metus praleisti nesunkiai galima ir to visko neapziurint

Mūsų jauniems žmonėms kartais būna tiesiog sunku suprasti,kad pasaulyje daug žiaurių dalykų daroma savo noru.Teko matyti neprievartinius apsipjaustymus,ir prisikalimus ,ir kitokius savo kūno darkymus.Kita kalba-iš kur visa tai atsirado,kaip gimė tokios"tradicijos"?.Beje,o kas mūsų žmones verčia darytis tatuiruotes?

Ok. Aš tose apipjaustymų temose nelabai, ką rišu, bet pabandysiu irgi pasamprotauti. Tai grynai mano nuomonė ir ji gali būti labai neteisinga. Bet man atrodo štai kaip.

Šitie vis apipjaustymai Afrikos, Azijos ir t.t. šalyse vyksta religiniais tikslais. O ten, kur religija - ten racionalus protas dažnai neegzistuoja. Tradicijos tęsiasi iš kartos į kartą ir dažnas net nesuvokia, kad gali būti visai kitaip. Štai mus krikščionis dažnai net nesusivokus pakrikštyja, vėliau dar prie komunijos išstūmia, dar po to seka visa virtinė beprasmių veiksmų, kad taptum tikru krikščionimi ar bendruomenės nariu. Daugumai mūsų tai savaime aiškūs ir priimtini dalykai. Tai lygiai taip pat ir ten. Be to ten visuomenės normų dar labiau paisoma. Kaip čia išsiskirsi ir būsi kitokiu. Apjuoks. O baisiau už skausmą, gali būti atstūmimas. Tai ir eina visi nori ar nenori. O visas šitas užsieniečių susidomėjimas, gali ateity paskatinti dar didesnius „šou“ iš to daryti. Tai net nežinau ar čia gerai, kad užsieniečiai tose ceremonijose dalyvauja (neturiu omeny tavęs Belzai, nes kiek suprantu net nelabai žinojai, kur važiuoji :)), po to grįžę truputį parašo kaip blogai, pašiurpina nuotraukomis ir nugęsta. Po to važiuoja sekantys, ištroškę ir savo sensacijų dozės. Tai kodėl gi nesurengus kiniečiams dar vieno „šou“ ?

Mane ši tema kažkaip labai šį mėnesį persekioja. Pirma Aukštakalnytės knygoj „Mama Afrika“ , po to ant filmo „Desert Flower“ užsiroviau, dabar Belzo pasakojime. Bjaurus dalykas. Labiau švietėjiška veikla šia tema ten reikalinga, nei pulkai stebėtojų ir sensacijų lipdytojų.