Aplink Lietuvą I etapas 2010 04 29 - 05 06. Šešta diena.
Šešta diena.
Maršrutas: Trakeliai-Svirkos-Girdėnai-Daukšiškė-Bačkininkai-Lalučiai-Milkuškos-Kukiškė-Medišionys-Skarbiškė-Lygumai-Vidžių Kelias-Švenčionys-Merlinas-Melninkai-Senas Strūnaitis-Klišiškė-Varniškė-Akvieriškė-Karklinka-Strūna-Ziboliškė-Šutai-Tadarina-Žardeliai-Svirkiškė-Zalavas-Vincentavas-Akolionija-Piorkos-Simanavas-Padvarninkai-Tebešpolis-Gaspariškiai-Dalininkai-Andriukėnai.
Šeštą kelionės dieną pradėjome minti be penkiolika minučių aštuntą ryto ir finišavome septintą vakare. Pramynėme 77 kilometrus. Ryte, išlindus iš bakužės, nuliūdino stiprus vėjas, kuris pagal maršrutą turėtų pūsti visą dieną mums į „fasadą“ . Taip ir buvo. Iki Švenčionių (20 km) mynėme net dvi su pusę valandos. (Šiauliai-Joniškis (40 km), palankaus vėjo pagalba, įveikėme per dvi valandas...štai taip. Vienadienėse, dvidienėse kelionėlėse, planuodamas, visada atkreipiu dėmesį į vėjo kryptį ir stiprumą. Žvyras ir asfaltas sudarė po 50%, + 100% priešprėšas vėjas ir dar + buvo šalta…brr. Taigi, šią dieną teko truputį „pasikankinti“, deja, tokia buvo ne vienintelė diena ;).
Įdomus pasirodė lenkiškai-baltarusiškai-lietuviškas Švenčionių miestelis įsikūręs Kūnos upelio senslėnio aukštupio dauboje. Miestelyje yra net keletas maldos namų, tai Visų Šventųjų bažnyčia stayta, kaip ir Švč. Trejybės cerkvė 1898 metais. Išvažiuojant iš miestelio link Strunaičių, stovi „aplempierkinta“ plastikinėmis dailylentėmis, sentikių cerkvė...kam ten šovė mintis, seną medinukę sukišti į plastiką ? . Miestelio centre, anot vietinės moterėlės, randasi per šimtą metų sulaukęs notaro namas – dabar globos namai. Mano nuomone, drąsiai galėtų būti paveldu. Trijų kelių sankirtoje, tiesiog, važiuojamoje kelio dalyje, stovi koplytėlė, skirta 1831 – 1863 metų sukilimų dalyviams atminti. Patatyta buvo apie 1896-1897 metus. 1964 metais buvo nugriauta. Atstatyta 1989.
Senas Strūnaitis. Labai grąžus, senoviškas,apie kilometro ilgio, gatvinis kaimas su akmenų bruko danga. Bobutė sakė, kad kažkada buvo net 44 sodybos, dabar – mirštantis...:(
Vakarop važiuojame, vieškeliu, palei pat sieną. Sutinkame pasieniečių džipą. Ekipažas sustoja pasiciekavyti, ir net burnos prasiveria iš nuostabos, ką čia tokiu oru ir tokiame užkampyje veikiame, ir iš kur esame. Draugiškai šnektelim. Klausia, kur nakvosime? Vytautas parodo į apleistą daržinę (jau buvo apžiūrėjęs).
Andriukėnai – šešta nakvynė, apleistoje daržinėje ant šieno.
Pavargom, sušalom;) Bet, gi savo noru...:-DDD
Taigi. Eugenijus Šiurkus esiurkus@yahoo.com
Maršrutas: Trakeliai-Svirkos-Girdėnai-Daukšiškė-Bačkininkai-Lalučiai-Milkuškos-Kukiškė-Medišionys-Skarbiškė-Lygumai-Vidžių Kelias-Švenčionys-Merlinas-Melninkai-Senas Strūnaitis-Klišiškė-Varniškė-Akvieriškė-Karklinka-Strūna-Ziboliškė-Šutai-Tadarina-Žardeliai-Svirkiškė-Zalavas-Vincentavas-Akolionija-Piorkos-Simanavas-Padvarninkai-Tebešpolis-Gaspariškiai-Dalininkai-Andriukėnai.
Šeštą kelionės dieną pradėjome minti be penkiolika minučių aštuntą ryto ir finišavome septintą vakare. Pramynėme 77 kilometrus. Ryte, išlindus iš bakužės, nuliūdino stiprus vėjas, kuris pagal maršrutą turėtų pūsti visą dieną mums į „fasadą“ . Taip ir buvo. Iki Švenčionių (20 km) mynėme net dvi su pusę valandos. (Šiauliai-Joniškis (40 km), palankaus vėjo pagalba, įveikėme per dvi valandas...štai taip. Vienadienėse, dvidienėse kelionėlėse, planuodamas, visada atkreipiu dėmesį į vėjo kryptį ir stiprumą. Žvyras ir asfaltas sudarė po 50%, + 100% priešprėšas vėjas ir dar + buvo šalta…brr. Taigi, šią dieną teko truputį „pasikankinti“, deja, tokia buvo ne vienintelė diena ;).
Įdomus pasirodė lenkiškai-baltarusiškai-lietuviškas Švenčionių miestelis įsikūręs Kūnos upelio senslėnio aukštupio dauboje. Miestelyje yra net keletas maldos namų, tai Visų Šventųjų bažnyčia stayta, kaip ir Švč. Trejybės cerkvė 1898 metais. Išvažiuojant iš miestelio link Strunaičių, stovi „aplempierkinta“ plastikinėmis dailylentėmis, sentikių cerkvė...kam ten šovė mintis, seną medinukę sukišti į plastiką ? . Miestelio centre, anot vietinės moterėlės, randasi per šimtą metų sulaukęs notaro namas – dabar globos namai. Mano nuomone, drąsiai galėtų būti paveldu. Trijų kelių sankirtoje, tiesiog, važiuojamoje kelio dalyje, stovi koplytėlė, skirta 1831 – 1863 metų sukilimų dalyviams atminti. Patatyta buvo apie 1896-1897 metus. 1964 metais buvo nugriauta. Atstatyta 1989.
Senas Strūnaitis. Labai grąžus, senoviškas,apie kilometro ilgio, gatvinis kaimas su akmenų bruko danga. Bobutė sakė, kad kažkada buvo net 44 sodybos, dabar – mirštantis...:(
Vakarop važiuojame, vieškeliu, palei pat sieną. Sutinkame pasieniečių džipą. Ekipažas sustoja pasiciekavyti, ir net burnos prasiveria iš nuostabos, ką čia tokiu oru ir tokiame užkampyje veikiame, ir iš kur esame. Draugiškai šnektelim. Klausia, kur nakvosime? Vytautas parodo į apleistą daržinę (jau buvo apžiūrėjęs).
Andriukėnai – šešta nakvynė, apleistoje daržinėje ant šieno.
Pavargom, sušalom;) Bet, gi savo noru...:-DDD
Taigi. Eugenijus Šiurkus esiurkus@yahoo.com
