Booking.com

13-15 dienos. Cozumelis - Playa Del Carmen

Tryliktaja musu keliones diena, penktadieni kylam anksti – siandien esam uzsisake snorklinimo isvyka. Tad papusryciave sedam i taksi ir lekiam i viena is dvieju (neskaitant kruiziniu laivu terminalo) Cozumelio uostu.

Atvyke susirandam savo laiveli “Leon”, kuris kiek mazesnis nei mes tikejomes, o stogas dengia tik koki trecdali laivelio. Na o musu baltut baltutelei odai Meksikos saule negailestinga, tad truputuka net pasimetam – isvyka turetu trukti apie 4 valandas. Visa ta laika prabuti sauleje? Svarstom gal pasieskoti kokio kito laivelio ir su situo neplaukti. Tiesa, esam puse sumos uz sia ekskursija jau sumokeje, bet jau geriau prarasti pinigus nei iskepti...

Bet sita musu nerima greit pastebi musu gidas Alanas :) Sako nieko baisaus, didziaja dali laiko praleisim vandeny, o kol busim laivelyje, pasodinsiu jus pavesy :) Na tiek mum ir tetruko kad apsisprest :))) Zygimantas, protingas jaunuolis, visas issipurske kremu nuo saules. O stai as... tik veida. Nu gavoju vis vien busim vandeny. O ir siaip Meksijoj dar neidegiau :)))) Pasakysiu tik tiek, kad dabar ant mano raudonai rudos nugaros sviecia didelis baltas X-as nuo maudymuko petneseliu, o miegoti ant nugaros galiu tik praejus kelioms dienoms :))) As visai nepagalvojau, kad snorklinant – nugara visada sauleje, vandens pavirsiuje ;)))

Pirmajam sustojime sokam is valties apziureti koralu. As snorklinau pirma karta gyvenime. Net nemoku zodziais nupasakoti koks tai pasakiskas jausmas... Kvepuoti pro ta vamzdeli pasirodo visai lengva. Vanduo skaidrut skaidrutelis ir matosi kiekviena dugno detale... Plauki ir matai kaip pro Tave praplaukia burys ivairiausiu spalvu zuvyciu... Stai viena mazyte lyg nubarstyta violetiniais blizguciais... Cia burelis geltonai juodau dryzuotu... Cia dideles, praplaukdamos prisiliecia tai prie kojos, tai prie rankos.... Atrodo net zvilgsniai susitinka prasilenkiat :) Koralu grozis irgi neispasakytas... Tobuli gamtos meno kuriniai nugrimzde i Karibu juros dugna... Tiesa, jei kada plauksit pasigrozet koralu rifais, venkit prie ju prisiliesti, nes jie labai astrus ir nuodingi. Prasibrezus i korala gali kelioms dienoms sukilti temperatura, pykinti.

Plaukiant musu gidas paskui save tempia dideli gelbejimosi rata, jei pavargsti plaukti gali isikibti. Bet pavargti ten beveik neimanoma tiek del ispudzio kuri patiri tiek del tokio suraus vandens, kuris kelia i virsu ir tereikia minimaliu pastangu kad issilaikyti ant vandens. Bet labai patiko, kad gidas nuolat isnerdavo ir suskaiciuodavo galvas vis klausdamas “Todo bien?” (Viskas gerai?)

Antroji stotele kaip mums nupasakojo sitos isvykos pardavejas turejo buti “full full of sea stars” (pilna pilna juros zvaigzdziu) :) Na nebuvo gal full full, bet kas metra ar du tikrai gulejo po didziule juros zvaigzde ar keleta ju. Cia ne taip gilu, dugnas smeletas, tad kai kur net matosi tu zvaigzduciu judejimo trajektorija palikta semlyje. Vaizdas tikrai ispudingas :)

Trumpam sustojam dar vienoje vietoje pasigrozeti zuvyciu bureliais. Gaila nezinau ju pavadinimo, bet man labiausiai patiko tokios nedideles zuvytes kurios kai nejuda atrodo juodos, bet kai pradeda plaukti mainosi visokiom spalvom... :)

Paskutine stotele – maudyniu vieta, nors toli nuo kranto, taciau vandens iki bambos, jis neapsakomai skaidrus ir zydras, dugnas visiskas smeliukas be jokio dumbliuko ar augaliuko :) Cia visiems isdalina i isvykos kaina iskaiciuota alu ar sultis kam kas patinka, duoda sausainiuku Ir mirksti siltam kaip arbata vandenuke su saltu alumi rankoj... Nu pasaka :) Ir taip bemirkstant pro mus praplauke tys didziuuuules Rajos!!! Visi tik prasiskirstem duodami joms kelia - nei vienas juk nenorim but nudurtas su jos nuodingu spygliu. Bet tas vaizdas kaip ji lyg kokia vandenu plastake plevena vandeny buvo nerealus...

Sitoj stotelej besimaudydami susipazistam su grupele meksikieciu atvykusiu paatostogaut is Mexico City. Issisnekam, kad jau buvom ir traukdami namo vel busim Mexico City, tai sie labai uzsidege mums parodyt geriausias to miesto vietas. Tad apsikeiciam kontaktais ir bunam prisaikdinti su jais susisiekti kai busim Mexico City gruodi :)

Griztam pietu metu ir po pasiplaukiojimo alkani kaip rykliukai, tad iskart keliaujam i pietu bufeta savo viesbutyje :) Pasistiprine keliaujam padirbeti. Taip bedirbant ir baigiasi penktadienio diena.

Vakarienes keliaujam i savo jau pamegta viesbucio restoraneli “Paraiso”, kur padavejas Fredy jau mus pazista, zino ka kuris gersim, uz kiek laiko po vakarienes noresim deserto ir t.t. :)

Pries miega tesiam tradicija pasedet savo balkoniuke ir stebet kaip isplaukia kruiziniai laivai. Tamsoje jie atrodo ispudingai su visomis savo svieselemis... (O isplaukia po keleta per vakara, neveltui sako, kad Cozumelis viena populiariausiu kruiziniu laivu stoteliu).


Keturiolikta diena.

Kadangi siandien sestadienis ir paskutine pilna diena sitam viesbuty, pasidarom tinginio diena – vaikstom pajuriu, mirkstam baseine, megaujames kokteiliais baseino bariuke (baseine irengtos baro kedes ir gali priplaukti prie baro :) ), gulinejam ant gultu. Zodziu pilnaja to zodzio prasme tinginiaujam, o tinginio diena vainikuoja kaip visada sitam viesbuty nuostabi vakariene... :)

Penkiolikta diena. Sekmadienis.

Gerai issimiegoje papusryciaujam ir po truputi ruosiames isvykimui. Siandien paliksim Cozumeli ir kraustysimes i Playas Del Carmen. Kol as kraunu daiktus, Zygis darbuojasi.

Valdas Adamkus kazkada vienam interviu yra sakes “Karibu jura yra karinga”, ir tikrai, nors is paziuos visas jos pavirsius atrodo lygus be bangeliu, bet keliantis keltu ji taip siubavo, kad abu su Zygimantu manem, kad teks skrandzio turinius ten kur sedim isverst lauk. Aciu dievui to neprireike, bet islipus is kelto dar kuri laika jautesi tas “supimas” :)))

Nuo kelto, apie 10 min pestute – ir mes jau savo hostelyje. Issinuomojam privatu kambari kuris vadinasi Orchideja :)) Hostelis toks pankiskas :))) Vidiniam kieme, laiptinese ir koriduoriuose ant sienu pilna graziu graficiu su papugom, moterimis ir t.t. Sienos geltonos, zalios. Tos spalvos priduoda laaabai daug jaukumo.

Svara kaip ir dazniausiai hosteliuose jos tik tiek kiek butina :) Su pavydu ziuriu i kitas cia apsistojusias merginas, kurios visur vaiksto basos – net i tulika eina basos. Sedasi ant grindu net nepasiziurejusios ar toj vietoj nera balos ir t.t. Tuo tarpu as net i dusa einu su tapkem ir jo uzuolaida uztraukiu su dviem pirstais :))) Pries kokius 10 metu turbut ir man butu dzin kur seduos. Dabar nueit i dusa ar nusisluostyt su ranksluosciu kuris tikrai iskalbtas, bet turi isisenejusiu demiu nuo neaisku ko man reikejo laaaaaabai laaaaaabai dideliu valios pastangu ir psichologinio nusiteikimo :)))))

Isikure hostelyje issiruosiam pasivaikscioti. Playas Del Carmen – tai is mazo zveju miestelio i viena sparciausiai auganciu miestu pavirtes turistu pamegtas kurortas, kurio papludymiai patenka i graziausiu pasaulio papludymiu dvidesimtuka. Ir tikrai, pajuriu vaiksciojom geras 3 valandas, o gal ir daugiau? Centro pusen pasukom tik pradejus temti – taip uzbure mus tie papludymiai... Tiesa, vienoje uosto puseje – kiek tik akys uzmato pilna zmoniu – cia jie kaip skruzdelytes susispaude. Toks didziulis sarsalynas – kas metra groja vis skirtinga muzika lyg vyktu konkursas kieno magnetafonas veikia garsiau :)) Ir nors smeliukas cia sviesus ir svelnus, o vanduo zydras ir skaidrus, cia ilsetis ar net nueiti issimaudyt nenoreciau – reiketu saugotis, kad neuzlipti kam nors ant kojos ar beplaukiant neatsitrenkt i ka nors :)

Visai kas kita – kitoje uosto puseje. Kuo toliau eini – tuo maziau zmoniu, ir papludymio grozis dar labiau atsiskleidzia, nes cia juros osimo jau neuzgozia zmoniu klegesiai ar tranki muzika. Mano nuomone, po keleriu metu ir si puse pavirs tokiu pat sarsalynu, nes cia viesbuciai pakranteje dar tik statomi. O statoma ju daug, ir bus jie dideli.

Pasivaikstom ir po senamiesti. Oi, koks jis spalvingas ir gyvas! Kur pasisuksi, pilna suvenyru parduotuviu, kioskeliu, ant zemes patiestu adijaliuku su suvenyrais ir visi kviecia uzsukti pas juos apsidairyti. Ir nors tie suvenyrai ir grazus, dauguma ranku darbo, tie kvietimai ir matomas nusivylimas kai neini truputuka vargina. Einant gatve kas desimt metru i tave kreipias “Olla, Amigos! Massage?” (Sveiki, draugai. Gal masazo?) :) zodziu einant istisai kas nors kalbina – tai siulo geriausias ekskursiju kainas, tai masaza, tai gyvu zuvyciu pedikiurai, tai suvenyrus, tai tekilos ;)))))

Senamiestyje daug mielu parkeliu-skveriuku, kuriuose vyksta visokie gyvi pasirodymai nuo tradiciniu Maju sokiu ore, iki gyvai dainuojamu serenadu :) Grazu :)

Mums labai patinka TripAdvisor programele, nes per ja, kitu keliautoju patarti apsilankom tokiose vietose, kuriose patys nesugalvotume apsilankyt. Ypac kai renkames kur pavalgyt. Sikart einam i labai gerai turistu ivertinta Venesuelos tradicinio maisto uzkandine. Ir tikrai, Cachapa – tiesiog nuostabus patiekalas. Tai kaip plonesne ir saldesne kebabo bandele su plesytos jautienos, surio ir avokadu idaru. Kazkas pasakisko! Gaila, bet apie nuotraukas prisiminem kai viskas ju buvo skrandziuose :))

Po vakarienes dar vaikstom po jau naktini senamiesti, kuriame piiiilna zmoniu. Uzsukam i viena is daugelio bariuku, nes isgirstam kad cia labai graziai gyvai groja ir dainuoja. Kol isgeriam po buteliuka Coronos pasiklausom to koncertuko :)

Siandien vaiksciojimo buvo laaabai daug, tad pasiulau Zygiui po truputi judeti link namu ir jis mielai sutinka :)
Miegas buvo saldus kaip niekad po tokios aktyvios dienos :))