Velniabliūdžio pažintinio gamtos tako ilgis: 1,5 km.
Jis skirtas susipažinti su miško ir pelkės bendrijomis, būdingiausiais vietovės augalais ir gyvūnais. 
Pati įdomiausia ir paslaptingiausia tako vieta - Velniabliūdis. Tai vienintelė aukštapelkė Prienų kilpoje. Ji primena duburį, užpildytą storu durpių sluoksniu, kuriame lyjant ar sniegui tirpstant susikaupia vanduo. 
Anksčiau čia buvo kasamos durpės purvo vonioms Birštono gydyklose. Baigus kasti prasidėjo natūralus pelkės atsikūrimo procesas, kurį galima stebėti, keliaujant lentomis išklotu Velniabliūdžio pažintiniu taku.
Įprasti Velniabliūdžio aukštapelkės augalai - kiminai. Iš jų susidaro durpės. Čia taip pat auga kupstiniai švyliai, pelkiniai gailiai, spanguolės, siauralapės balžuvos, saulašarės...
Velniabliūdžio aukštapelkė yra gyvavedžių driežų (teko pamatyti ne vieną ir ne du) bei paprastųjų angių prieglobstis. Čia galima pamatyti ar išgisrti geltonąją kielę, didžiąją kuolingą, rudąją devynbalsę.
Velniabliūdžio taką rasti turistams yra sudėtinga. Nuorodų vedančių link jo nėra, o Birštono turistų informaciniame centre - apie jį paaškina labai miglotai ir nerišliai bei pataria vykti su gidu.
Pačiame take yra sustatyti informaciniai stendai, tačiau jie tušti. Matomai takas yra nebeprižiūrimas ir nebepritaikomas turistų poreikiams. 
Takas taip pat yra ant sulūžimo ribos: jau dabar, kai kurios tako lentos išsikraipiusios ir išlūžinėjusios, o kai kurios lūždavo tiesiog po kojomis keliaujant taku. Toliau neprižiūrimas takas netrukus taps avarinės būklės. Gaila, nes keliauti juo yra įdomu.
Kaip rasti?
Išnirę iš Žvėrinčiaus miško tako pasukite į kairę ir Pušyno gatve netrukus privažiuosite Prienų ligoninę:
Pasukite į miško gilumą palei metalinę Prienų ligoninės tvorą. Keliaudami išmindžiotais miško takeliais, laikykitės dešinesnės krypties ir nerukus turėtumėte pasiekti lentomis išklotą Velniabliūdžio pažintinio tako pradžią. Tiksli vieta parodyta mūsų žemėlapyje.
Takas veda iki pat Ivoniškių kapinaičių. Atgal grįžtama tuo pačiu keliu.
