1. Tėrvetės gamtos parko istorija
Tėrvetės gamtos parko pradmenys siekia 1958-tus metus, kai Tėrvetės miškininkas Mikelis Kliavinis įrengė pirmuosius takus pasivaikščiojimams dabartinio Iršių sodo teritoijoje. Dabar Tėrvetės gamtos parkas apima daugiau nei 1200ha plotą plote sutvarkyti gamtovaizdžiai i stebėjimo vietos. Per Tėrvetės upelį yra daug tiltų ir lieptų, o jo senuose krantuose ir griovose aukštyn ir žemyn veda statūs laiptai. Tankus keliukų ir takų tinklas leidžia patogiai pasiekti apžiūros objektus pėstiesiems, dviratininkams ir šeimoms su vaikų vežimėliais.
Mišką paslaptingu padaro A.Brigaderės pasakų ir pjesių veikėjų medinės skulptūros bei kitos medinės figūros ir kūriniai. Parko lankytojus pasitinka skulptoriaus medžio drožėjo Krišjanio Kugros ąžuolinės skulptūros: Anelė su draugėmis, Senasis nykštukas, Miško karalius, Sprindukas ir Atlėpausis... Parke galima pamatyti skulptoriaus Ritvaro Kalninio atnaujintas K.Kugros skulptūras, menininkų Bertulio Bulo, Andrio Duonio, Normundo Stenkevico ir kitų autorių kūrinius.
2. Tėrvetės gamtos parko informacijos ir mokymo centras
Tėrvetės gamtos parko informacijos ir mokymo centro pastatas yra ir pagrindinis įėjimas į parką. Čia yra bilietų kasos, kavinė, tvarkingi tualetai bei informacijos centras, kuriame lankytojai gali gauti plačią informaciją tiek apie Tėrvetėje esančius turizmo objektus, tiek apie Žiemgalą ir kitus latvijos regionus. Informacijos centre galima įsigyti informacinius lankstinukus,žemėlapius ir suvenyrus.
Pastate yra erdvi salė seminarams bei patalpos vaikų vasaros stovykloms ir praktiniams grupių užsiėmimams.
3. Iršių sodas
Iršių sodas yra Tėrvetės gamtos parko pradžia ir siela. Tai yra ir mažosios Anelės stebuklų pasaulis.
„Iršių sodas yra uždrausta paslaptis, nuostabi vieta.... Iršių sode gyvena paukščiai su tokiomis švytinčiomis plunksnomis, kad į juos žiūrint apžlimba akys, taip pat Iršių sode auga žemuogės, didelės kaip nykščių pirštų galai“. Ši vieta puikiai aprašyta Anos Brigaderės prisiminimų „Trilogijoje“. Iršių sode apsigyveno mažoji Anelė su draugėmis – skulptoriaus medžio drožėjo Krišjanio Kugros ąžuolinės skultūrėlės, kurias atnaujino skulptorius Ritvaras Kalninis.
4. Tėrvetės upelio senieji krantai
Aukšti Tėrvetės upelio senieji krantai sudaro įdomiausius ir vaizdingiausius gamtovaizdžius. Abu upelio krantus jungia daugybė tiltų ir tiltelių. Ramus upelis pasidaro visai kitoks po ilgo lietaus arba pavasarį, staigiai tirpstant sniegui. Tada nevaldoma srovė ieško sau naujų kelių, nusinešdama su savimi viską, kas nėra stipriai pritvirtinta.
5. Ponios motinos tiltas ir Ponios motinos kelias
Anot padavimų, Ponia motina (senoji grafienė) mėgdavo stovėti ant tilto, žiūrėti į upeliovandenis, stebėti, kaip dvaro darbininkai renka šieną aplinkinėse paupio pievose, bei pasivaikščioti miško keliuku.
Tiltas ir kelias gavo Ponio motinos tilto ir Ponios motinos kelio pavadinimus.
6. Šventasis (Švedų) kalnas
Šventasis (Švedų) kalnas – tai mūsų protėvių šventykla. 1285-1286 metais vokiečių kryžiuočiai pastatė ant šio kalno savo pilį. Ji buvo kryžiuočių atraminė bazė pavergiant Tėrvetę ir apylinkes. Po Žiemgalos pavergimo pilis prarado savo reikšmę ir ordinas ją nugriovė.
Švedų karo metu piliakalnyje buvo švedų karaliaus Karolio XII kariuomenė, todėl kalnas vadinamas ir Švedų kalnu.
7. Senųjų pušų parkas
Senųjų pušų parkas – viena iš Tėrvetės gamtos parko dalių. Šiame dideliame šile su lazdynų pomiškiu auga pačios seniausios ir aukščiauios pušys Latvijoje. Miške, kurio teritorija apie 30 ha,daugelio medžių amžius yra arti 300 metų, o jų aukštis siekia 40 metrų.
Lankytojas gali pasimėgauti ypatinga šios vietos dvasia, ramybe ir tyla po senyvais medžiais.
Šalia senųjų pušų parko ant skardžio drąsus berniukas Sprindukas šokdina milžiną Atlėpausį.
8. Žaidimų aikštelė
Žaidimų aikštelėje pievelėje prie Tėrvetės upės ir vaikai, ir suaugusieji gali išbandyti savo vikrumą sūpynėse ir ant specialių rąstų pusiausvyrai išlaikyti, ieškoti kelio labirintuose arba tiesiog pasigrožėti aplinka išsenųjų latvių medinės pilies bokštų ar estakados platformų.
9. Pasakų miškas
Vidury pasakų miško, stovėdamas savo soste, keliautojus pasitinka pats Miško karalius su savodvariškiais: sargais, patarėjais, sandėlininkais, pasiuntiniais ir kt. Kitose Karalystės dalyse Karaliaus trimitininkas ir Šaukėjas praneša valdiniams naujausius valdovo paliepimus. Karalystės sienas žymi specialūs sienų ženklai su Karaliaus karūnomis.
Į priešingą pusę nuo vidurio kelio yra Raganos šilas su Raganos namu, Rganos skraidymo aikštele ir Stebėtuve, Vilkolakio ir Šunburnėlio namais, žiedais iš grybų ir įvairiais raganų daiktais.
Velniui Pasakų miške įrengtas specialus Kambarys ir Maltuvė, kurioje galima malti Velnio miltus. Krūmuose ir akmenų krūvose pasislėpęs būrelis Velnio vaikų, medžiuose pilna vorų, šikšnosparnių, pelėdų ir apuokų.
10. Miško motinos takas
Beveik dviejų kilometrų ilgio Miško motinos takas apjuosia visą Pasakų mišką. Puošnūs informaciniai stendai supažindina tako lankytojus su miško gyvenimu ir vyksmais gamtoje – medžiais, augalais, grybais, akmenimis, paukščiais, gyvūnais, gamtos reiškiniais ir gamtos dvasiomis.
Mažuosius ekskursantus žavi medinės gyvūnų, vabzdžių, grybų ir uogų skulptūros.
11. Sidabrinis beržynėlis
Sidabrinis beržynėlis gražus visais metų laikais, tačiau kiekvienas iš jų turi savo nuotaiką – pavasarį švelnus žalsvas beržo skleidimasis, vasarą paukščių skambus triūsas. Ruduo paverčia sidabrą auksu, o baltoji žiema viską išlygina ir padaro vienos spalvos.
12. Gulbių tiltas
Gulbių tiltas yra ilgiausias tiltas Tėrvetės gamtos parke, jis sujungia abu upės senuosius krantus.
13. Tėrvetės tvenkinys
Tėrvetės tvenkinys dirbtiniu būdu įrengtas 1980 metais, užtvindžius Tėrvetės upelio drėgnąsias lankas. Tvenkinys palyginti negilus, jame įrengtos trys salos, kurias mėgsta vandens paukščiai. Tvenkinyje gausu žuvų ir vėžių.
Prie tvenkinio įrengta patogi valčių bazė su laužavietėmis ir vietomis palapinėms statyti, pastogėmis, sporto aikštelėmis, o ant dambos pastatyti dviviečiai ir keturviečiai poilsio namukai su lieptais žvejams.
14. Rašytojos krantas
Rašytojos krantas taip vadinamas rašytojos Anos Brigaderės garbei. Daug vasarų ji praleisdavo „Pliavniekų“ sodyboje, ir mylėjo stačius Tėrvetės upeliosenuosius krantus. Čionai ji dar būdama mažoji Anelė ateidavo pinti Joninių vainikus. Krantas apaugęs galingais ąžuolais ir liepomis.
15. Čiginų kelias
Mažosios Anelės vaikystėje Čigonų kelias vedė nuo „Ilėnų“ sodybos į „Pliavniekų“ sodybą. Čigonų brikų suvažiavimas į „Laukmalių“ sodybos pamiškę buvo įvykis ne tik aplinkinėms ūkininkų sodyboms, bet visam dvarui. Skubiai užrakino namus ir klėtis, o šeimininkės virė didelius puodus, kad pamaitintų duoneliautojus.
16. Nykštukų miškas
Nykštukų miškas – tai atskiras ištisa pasaulis, kuriame gyvena ir darbuojasi mažieji žmogiukai – nykštukai. Mažieji parko lankytojai gali pasisvečiuoti nykštukų namučiuose ir pasėdėti ant nykštukų kėdučių, tačiau turi tai daryti labai mandagiai, kad neįžeistų mažųjų gyventojų.
Nykštukų miške galima sutikti ne vieną nykštuką, tačiau jų dauguma pasidarė žmonėms nematomi, nes žmonės jais nebetiki. Čia matyti ir bėgių kelias, kuriuo nkštukai – medkirčiai tiekia rąstus gateriui, ir vėjo malūnas dideliais sparnais, ir ištisas Grybų miškas su grybais, kurių kiekvienas turi savo charakterį. Nykštukų miško ribos pažymėtos specialiais stulpeliais ir ąžuoliniais užrašais.
17. Anelės liepa
Miško apimtos saulėtos pievaitės pakrašty auga milžiniškas kamienas, kuris aukščiau išsišakoja į galingą vainiką. Pats medis per daugelį šimtmečių kovojo su griaustiniais ir audromis prarado dalį vainiko, surambėjo, tačiau vis dar kiekvieną pavasarį sužaliuoja ir suteikia pastogę miško pelėdų šeimai. Tai Anelės liepa, kuri kadaise stebėjo mažosios mergaitės pirmuosius savarankiškus žingsnius, o po to – piemenavimą, ir tikriausiai ne kartą apsaugojo Anelę nuo lietaus ir saulės.
18. Anelės kalnas
Didelė pagunda mažajai mergaitei yra didysis laukų kalnas, kurio pakalnėje stovi sodyba. Užlipti juk būtų galima, bet nuo kalno viršūnės galima pamatyti tokius dalykus, kad tuoj pat sustos širdis. Po ilgesnio ginčo su baikščiuoju visdiniu balsu nugali kitas – norintis balsas. Ir Anelė lipa.
„Avuotų sodyba nugrimsta po kojomis su visais pastatais ir sodais, stogai pasidaro lygūs. Būtų galima jais vaikščioti kaip po kiemą ir visiškai nebijoti, kad jie baisiai statūs, kaip atrodo, žiūrint iš apačios. Bet kaimynų sodybos namai priglunda prie žemės kaip varnos išskleistais sparnais. Naujos vietos auga tarsi iš žemės: medžiai su galūnėmis iš pradžių ir namai su kaminais bei stogais...“ („Trilogija“. Apaskymas „Balsai“).
19. Anelės tėvo kalnas
„Anelė stovi ir labai stebisi. Keistai vaikšto tėvas. Kelia kojas aukštai ir lengvai, tarsi jos būtų pririštos siūleliu. Kai pakelia vieną koją, ranka slįsta į didelį ant kaklo pakabintą krepšį, kai kelia kitą, ranka kaip žaibą nuberia pilką debesėlį. Debesėlis tuoj pat nugrimsta į žemę. Niekada koja nedaro žingsnio greičiau nei ranka padaro lėtesnį bėrimą. Ir taip be pabaigos“. („Trilogija“, apsakymas „Sėjikas“).
Didysis laukas prie vieškelio išliko toks pat, kaip jį matė mažoji Anelė. Taip pat kaip anuomet ant Anelės tėvo kalno žydi didžiosios baltosios plukės – anemonės.
20. Anelės takas
Anelės takas nuo informacijos centro nuveda ir į Nykštukų mišką, o priešinga kryptimi į Iršių sodą. Kadaise mažoji Adelė šiuo taku ėjo susipažinti su seniai trokštamu stebuklu – Iršių sodu.
21. Sprinduko takas
Sprinduko takas sujungia Pasakų mišką ir Nykštukų mišką. Sprinduko takais berniukas Sprindukas ėjo į svečius pas Nykštukų miško nykštukus. Šis takas patiks vaikams ir aktyviems parko lankytojams, nes siūlo galimybę ne tik pasivaikščioti, bet ir pasiekti Nykštukų mišką, įveikiant visą eilę sportinių kliūčių – lipant, ropščiantis, lendant. Smalsusis Sprindukas, ieškodamas laimės, savo kelyje taip pat atlaikė daug išbandymų.
22. Apšviesti takai
Apšviesti takai – tai takai, kuriuose įrengtas apšvietimas, kad tamsiais rudens ir žiemos vakarais būtų galima bėgioti, slidinėti, važiuoti dviračiais arba tiesiog pasivaikščioti.
Apšviestų takų ilgis viršija du kilometrus, į juos įeina Sprinduko takas su sportiniais veiksmais ir dalis Miško motinos tako.
Bendra informacija apie parką, kur jį rasti ir tiksli jo vieta žemėlapyje: Tėrvetės gamtos parkas
Informacijos šaltinis: Tėrvetės gamtos parko turizmo informacijos centro lankstinukas
