Pajūrio dviračių trasa: Klaipėda – Nida
Maršruto ilgis: ~60km
Trukmė: 1 diena (nestoviniuojant ir nenukrypstant į šalis - 3val.)
Vidutinis greitis ~15km/h
Kelio danga: asfaltas arba trinkelės
Pajūrio dviračių trasos atkarpa Klaipėda – Nida yra kone vaizdingiausias Lietuvos dviračių maršrutas.
Kelionę pradedame prie „Senosios perkėlos“ įsikūrusios pačiame Klaipėdos centre. 
(Pastaba: Senosios Klaipėdos perkėlos prieplauka visai neseniai persikėlė į Šiaurinį ragą, todėl nesutrikite atvykę į senąją vietą ir nieko joje neradę. Keliaukite į kitą Danės upės krantą, kur rasite naujai įrengtą prieplauką su bilietų kasomis). 
Iš čia keltu vykstame į Kuršių Neriją, kurią Jungtinių Tautų Organizacija UNESCO yra pripažinusi kaip vieną unikaliausių Baltijos jūros regiono gamtos ir kultūros paveldo objektų. Specialiai dviračiams pritaikytas ir pakrantėmis, pušynais bei gamtos rezervatais nusidriekęs asfaltuotas dviračių takas vingiuoja per visą Kuršių Neriją: nuo Kopgalio iki Nidos. 
Iš senosios Klaipėdos perkėlos keltais vykdomi du reisai:
- iš Klaipėdos į Smiltynę, ir
- iš Klaipėdos į Jūrų muziejų.
Iš Klaipėdos į Smiltynę keltas kursuoja maždaug kas pusvalandį tarp 7 ir 23 valandos.
Iš Klaipėdos į Jūrų muziejų kelia kas 40 min, nuo 10.10 ir 15.30 valandos.
Kelionės keltu kaina suaugusiam (su dviračiu): 2.90Lt (2011 metais)
Pastaba: tas pats bilietas galioja kelionei keltu atgal, todėl naujo bilieto grįžtant pirkti nereikia.
Smulkesnę informaciją apie keltus ir tikslius tvarkaraščius rasite: www.keltas.lt
Kelionė keltu neprailgsta. Visą kelią linksmina žuvėdrų triukai žydroje padangėje. Apdairesni keleiviai traukia iš savo krepšių baltos duonos gabalėlius ir svaidydami juos už borto sukelia tikrą sumaištį baltųjų plėšrūnių gretose.
Nė nepastebime kaip vos po 10 minučių jau esame kitoje Klaipėdos kanalo pusėje – Smiltynėje.
* * *
Išsilaipinę iš kelto ir pasukę į dešinę galite aplankyti Kopgalyje įsitaisiusį Lietuvos jūrų muziejų ir delfinariumą. (Pastaba: 2011 m. delfinariumas uždarytas rekonstrukcijai). Šiai vietai verta paskirti bent porą valandų ar net atskirą pusdienį, kadangi pamatyti yra ką. Nerijos forte įsikūrusiame Lietuvos jūrų muziejuje galite išsamiai susipažinti su paslaptingu vandenų pasauliu, aplankyti akvariumą su įvairiaspalvėmis Baltijos jūros baseino ir tropinių jūrų žuvimis, pingvinus, Baltijos pilkuosius ir Rytų Atlanto paprastuosius ruonius... Patyrinėti modernią jūrų gamtos ekspoziciją, laivybos istorijos ekspozicijas, senovinių ir modernių inkarų kolekciją ir t.t.
Įėjimas į Lietuvos jūrų muziejų kainuoja: 15Lt – suaugusiam; 7Lt – vaikams. Dirba nuo 10.30 iki 18.30 val. Pirmadieniai – poilsio diena.
Daugiau informacijos apie muziejų rasite čia: www.muziejus.lt
Grįždami atgal link Senosios perkėlos būtinai aplankykite etnografinę pajūrio žvejo sodybą: 
Ir senųjų žvejybos laivų ekspoziciją:
Tai bus puiki kelionės įžanga supažindinanti su Kuršių nerijos gyvenimu ir istorija.
Pakeliui taip pat galite aplankyti XIX-XXa.pr. Kopgalio kaimo kapinaites, kuriose palaidotas pirmasis Lietuvos kapitonas L.Stulpinas (1871-1934). Ir Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos muziejų, įsikūrusį Smiltynės plento 10 numeriu pažymėtų pastatų komplekse. Daugiau informacijos apie jį: www.muziejai.lt/klaipeda
* * *
Dviračių takas nuo Senosios Smiltynės perkėlos link Nidos suka kairėn. Važiuodami tolyn Smiltynės gatve, netrukus pasieksite barą Nerija, už kurio jums reikia pasukti dešiniau vedančiu dviračių taku link jūros. Dviračių takas nuo perkėlos puikiai sužymėtas, todėl reikiamą kelią ir kryptį rasite nesudėtingai. 
Išnirę prie jūros, mediniais takais nusidriekusiais nuo asfaltuoto dviračių tako per kopas lengvai pasieksite erdvius ir tuščius auksinio smėlio Neringos paplūdimius. Todėl trasos atkarpoje tarp Smiltynės ir Juodkrantės bent, kada panorėję galėsite stabtelti ir išsimaudyti juose. 
Tiesa, beveik visada pajūriu tarp miško ir apsauginės kopos vedantis dviračių takas, laikinai pasuka nuo jūros gilyn į mišką prie Meškos daubos arba dar kitaip vadinamos Meškos galvos kopos. 
Jei išsuksite iš jo ir išnirsite į pagrindinį Nidos kelią rasite Meškos galvos kopos pažintinį taką. Tuo tarpu, dviračių takas nuvingiuoja tolyn į pietus kalnapušėmis apžėlusiu senuoju Pašto keliu išilgai Kuršių nerijos. 
Važiuodami šiuo keliu tiesiai, 9-ame kilometre pasieksite gaisro nuniokotą mišką. Šioje vietoje 2006 metų pavasarį kilęs gaisras nusiaubė net 236 ha miško plotą. Šiuo metu gaisravietėje galima stebėti vykstančius natūralius procesus: sudegusio miško irimą, savaiminės augalijos atsikūrimą ir t.t.
Ties "Žaliuoju keliu" pasiekiame karinę teritoriją:
Pailsėti galite 19-tame kilometre įsikūrusioje poilsiavietėje „Prie švyturio“. Gavus leidimą iš Juodkrantės girininkijos čia netgi galima susikurti laužą. 
* * *
Maždaug 21 km. privažiuosite asfaltuotą pėsčiųjų-dviračių tako išsišakojimą: vienas dviračių takas nutįsta pajūriu tolyn, kitas pasuka kairėn ir apie 1,5 km. kyla į stačią įkalnę. Pastarasis jungia pajūrio paplūdimį su Juodkrantės centru. Todėl norėdami apžiūrėti Juodkrantę pirma turėsite įveikti jį. O pačioje Juodkrantėje, norėdami aplankyti visas lankytinas miestelio vietas, pasiruoškite numinti dar apie 5-6 km, o gal net dar daugiau.
* * *
Kuršmarių pakrantėje įsikūrusi Juodkrantė – žavi etnografinėmis žvejų sodybomis su nendriniais stogais, po žvejybos ant kuolų iškabintais ir saulėje džiūvančiais tinklais, vėjyje besiblaškančiomis vėtrungėmis. 
Tai viena įdomiausių Kuršių nerijos gyvenviečių – pamėgta vasarojančių atostogautojų ir turistų. Tai antra pagal dydį, po Nidos, Neringos miesto gyvenvietė, kurioje yra įsikūrę daugybė viešbučių, vilų, vasarnamių, kavinių ir parduotuvėlių.
Juodkrantėje pirmiausia paukame į kairę ir patraukiame link Gintaro įlankos, kurioje tarp 1860 ir 1890 metų buvo vykdyta gintaro kasyba. Čia įrengtas mini uostas, įkurtos remonto dirbtuvės, stovi buvę darbininkų barakai. Dabar įlanka yra papuošta įmantriomis medžio skulptūromis ir atrodo labai jaukiai. 
Pavažiavus dar šiek tiek į priekį, po kaire pamatysite nuorodą į Kuršių nerijos sengirės pažintinį - dendrologinį taką (1,6km). Jį galima įveikti tiek dviračiais, tiek pėsčiomis. Take įrengta 16 stotelių su informaciniais stendais, kuriuose aprašyti vietovėje aptinkami medžiai ir krūmai. 
Tiesą, pasakius, jei nesate perdėm didelis gamtos mylėtojas ir neturite labai daug laiko, šį pažintinį taką galite praleisti. Mūsų jis ypatingai nesužavėjo. Įveikėme ne visą ir pasitaikius galimybei išnerti į pagrindinį kelią, toliau kelionę tęsėme Juodkrantės krantine prie marių pro Akmens skulptūrų parką, link Raganų kalno. 
Raganų kalnas, dar seniau vadintas Jono kalnu, vilioja lankytojus medinių skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi. Čia gausu išdrožinėtų įvairiausių raganų, kipšų ir kitų veikėjų iš lietuvių liaudies pasakų ar legendų. Tai labai puiki vieta stabtelti ir apsidairyti, ypač jei keliaujate su vaikais. 
Nusileidę nuo Raganų kalno dar aplankome neogotikinio stiliaus Juodkrantės bažnyčią ir Vėtrungių galeriją, o tada grįžtame į dviračių taką vedantį link jūros ir pagrindinės pajūrio dviračių trasos link Nidos.
Jei netingite ir jei jus tai domina, dar galite aplankyti pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų perimvietę, nutolusią nuo Juodkrantės apie 6 km ir įsitaisiusią prie plento. Tai yra viena iš didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje. Taip pat netoliese, ant Avino kalno yra įkurta vaizdinga apžvalgos aikštelė. Mes šį kartą šiuos objektus praleidžiame ir grįžtame į pagrindinę dviračių trasą, kuri atskirta nuo kelio balta ištisine linija toliau veda per Juodkrantės kraštovaizdžio draustinį. 
Ties informacijos stendu vėl įsukame į autonominį dviračių taką ir toliau riedame per Naglių gamtos rezervatą.
Pradžioje takas veda pajūriu tarp miško ir apsauginės kopos, o vėliau nusuka į mišką ir vingiuoja kalvelėmis per daug nenutoldmas nuo pagrindinio plento Klaipėda – Nida. Tai man bene labiausiai patikusi dviračių trasos nuo Klaipėdos iki Nidos atkarpa. 
O visą šią atkarpą vainikuoja, mano nuomone įspūdingiausias reginys Kuršių nerijoje - Mirusios kopos (dar kitaip vadinamos Pilkosiomis kopomis). Per jas yra nutiestas pėsčiųjų pažintinis takas, kurį rasite dviračių taku kirtę pagrindinį plentą. 
Nuorodų į taką nėra, todėl būkite atidūs ir nepravažiuokite mašinų stovėjimo aikštelės po kaire. Iš jos neriate į mišką ir dar šiek tiek pakulniavę į priekį pasieksite Naglių gamtos rezervato pažintinį taką, kuriuo keliaudami pamatysite vėjo pustomas Mirusias smėlio kopas nuo kurių atsiveria nuostabiausi vaizdai į Baltijos jūrą, Kuršių marias ir Nemuno upės deltą. 
Ši vieta dažnai dar vadinama Lietuvos Sachara. Ir visai ne be priežąsčių pasakysiu jums. Čirškėjome jose ant saulės lyg kepti paršiukai. Velniškai karšta slampinėti šioje vietoje, todėl nepamirškite su savimi karštą dieną pasiimti kepurės nuo saulės ir vandens. Pravers, nes kelias pėsčiomis gaunasi gan tolimas. Dviračius patartina palikti prirakintus prie metalinių stovų, pažintinio tako pradžioje.
* * *
Aplankę Mirusias kopas toliau važiuojame dviračių taku iki Pervalkos. Takas išlenda į pakrindinę miestelio gatvę. Norėdam aplankyti Pervalką pasukite į kairę. Jei ne – tęskite maršrutą pasukdami į dešinę, kuris galiausiai Jus atves iki Preilos. 
Pervalkoje galite aplankyti Žirgų švyturį, įsitaisiusį Kuršių mariose už Agilos įlankos. 
Palei krantinę įsitaisiusios kelios jaukios kavinukės, kuriose galite papietauti.
Preiloje galima apžiūrėti Senąją Preilos mokyklą, senąsias Preilos kapinaites ir iš ties žavius žvejų namus pabirusius palei Kuršių marių pakrantę. 
* * *
Pervažiavę Preilą išilgai Kuršių marių einančia vienintele šio kurorto gatve toliau keliaujame į pietus link Nidos, už nugarų palikdami 53.3 metrų aukščio Preilos kalną ir aukščiausią Kuršių Nerijos kopą – Vecekrugo kalną, siekiančią 67.2 metrus. Nuo kalnų pušimis apaugusios kopos viršaus atsiveria panorama į Kuršių mariose nusitęsusias Bulvikio, Didįjį ir Mažąjį Preilos, Ožkos, Pervalkos, Žirgų ir Grobšto ragus. 
* * *
Važiuodami tiesiai toliau, netrukus pasiekiame Nidą. Mano asmeninė pastaba tokia: kuo arčiau Nidos - tuo pajūrio dviračio trasos būklė prastesnė. Gale kažkiek net pabodo tartėti atkarpomis tarp paskutinių kurortų. Bet galbūt todėl, kad pirmos dalies įspūdžiai buvo labai stiprūs. O gal dienos nuovargis apie save pagaliau pranešė. 
Ir, vis dėl to, Nidos pradžioje pasitinka trinkelėmis išklotas puikus dviračių takas vedantis iki kurorto centrą.
Pagrindiniai Nidos lankytini objektai:
- Tomo Mano memorialinis muziejus
- Hermano Blodės muziejus
- Neringos istorijos muziejus
- Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
- Nidos etnografinės kapinės ir krikštai
- V. ir K.Mizgirių gintaro galerija-muziejus
- Paminklas G.D.Kuvertui
- Galerija-meno studija
- Skulptūra V.Kernagiui atminti
- Žvaigždžių alėja
- Žvejo etnografinė sodyba
- Katalikų bažnyčia
- Švyturys ant urbo kalno
- Paminklinis akmuo Nidos sklandymo mokyklai atminti
- Parnidžio kopa su saulės laikrodžiu-kalendoriumi
- Mirties slėnis
- Parnidžio pažintinis takas
