Klaipėda – trečias pagal dydį Lietuvos miestas, vienintelis uostas, pramonės, prekybos ir kultūros centras. Miestas buvo įkurtas 1252 metais, kai Livonijos ordinas pastatė Memelburgo pilį. Tai seniausias miestas Lietuvoje ir vienas seniausių iš Baltijos rytinėje pakrantėje, keleriais metais vyresnis už Karaliaučių ir tik puse amžiaus jaunesnis už Rygą. Senamiesčio architektūros stilius yra panašus į daugelio Vakarų Europos miestų, su kuriais Klaipėdą siejo glaudūs ryšiai.
Miestas, įsikūręs Baltijos jūros pakrantėje, turtingas savo istorija, tradicijomis, kultūriniu gyvenimu, unikalia architektūra, tapo išskirtiniu turistų traukos centru. Netoliese esanti Kuršių Nerija, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, žavi savo paprastumu, vaizdingu kraštovaizdžiu, puikiomis rekreacinėmis paslaugomis ir palieka ilgai nepamirštamus įspūdžius apsilankiusiems šiose vietose.
Jaunas, veržlus, liberalus, atviras, tolerantiškas, ryškus, ambicingas, gal net šiek tiek pakvaišęs – tai žodžiai, dažniausiai vartojami Klaipėdos miestui apibūdinti. Būtent šie epitetai yra raktas siekiantiems įminti Klaipėdos unikalumo paslaptį, bandantiems suvokti, kaip Klaipėda tapo vienu iš šalies lyderių, pagrįstai tituluojamu Vakarų Lietuvos sostine.
Klaipėdos miesto lankytini objektai (maršrutas po miestą pėsčiomis arba dviračiais)
- Teatro aikštė - Klaipėdos miesto širdis. Tai labai mėgstama klaipėdiečių ir svečių susibūrimo vieta. Aikštės viduryje stovi skulptūra „Taravos Anikė“, skirta Klaipėdoje gimusiam poetui Simonui Dachui atminti, kuris išgarsėjo eilėraščiu – daina „Taravos Anikė“.
- Aukštoji gatvė. Šioje gatvėje galima išvysti seniausią ir gražiausią išlikusį fachverkinės konstrukcijos sandėlį. Fachverko populiarumą XIXa. patvirtina kaip tik ši senamiesčio dalis, esanti tarp Didžiosios vandens gatvės ir Turgaus aikštės.
- Didžioji vandens gatvė. Gatvės pavadinimas byloja apie tai, kad čia kažkada tekėjo senoji Danės upės atšaka. Šiandien šioje gatvėje įsikūręs Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, kuriame gausu archeologinių radinių: XIX-XXa. miesto gyvenimą atpindinčių eksponatų, Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto dokumentų, nuotraukų.
- Fachverkinių sandėlių apsuptyje yra įsikūręs Kultūrų komunikacijų centras, Klaipėdos etnokultūros centras ir „Meno kiemas“. Vasarą čia veikia meno dirbtuvės, kur galima išvysti kaip „žingsnis po žingsnio“ gimsta meno kūriniai iš medienos, keramikos, tekstilės ir kt.
- Skulptūra „Slibinas“, įkurdinta ant sienos priešais galeriją „Pėda“ – tarsi mistinis Klaipėdos vardo atsiradimo legendos įamžinimas. Slibino skulptūra, anot jos autoriaus, simbolizuoja ryšį tarp žemės ir dangaus, vandens ir ugnies. Padaras siena slenka žemyn, o iš jo nasrų į didelę pėdą bėga vanduo.
- Jono kalnelis. Tai išlikęs Klaipėdos fortifikacinės sistemos fragmentas, kurio kompleksą sudaro trys atskiros teritorijos (XVIIa.pb. – XVIIIa.pr.)
- Meridianas - mokomasis burlaivis, pastatytas 1948 metais Suomijoje, tarnavo Klaipėdos jūreivystės mokyklai ir buvo daugelio pokario laivavedžių, kapitonų pirmasis laivas. Dabar “Meridianas” yra vienas iš Klaipėdos miesto simbolių.
- Prie Biržos tilto, Tiltų gatvėje, stovi geltonos spalvos namas pastatytas XX amžiuje. Šis pastatas buvo pirmasis miesto bankas. Pastato fasade matyti Klaipėdos miesto herbas. Mažas berniukas, esantis ant herbo yra Kupidonas, simbolizuojantis jog tai yra romantiškas miestas. Kitoje pastato pusėje skulptūra „Puodynė su pinigais“, simbolizuojanti čia buvusią pirmąją „Memelio taupomąją kasą“.
- Jono gatvė – tai viena iš seniausių miesto gatvių. Šioje miesto dalyje gyveno amatininkai. Jono, Kepėjų ir Pasiuntinių gatvių sankirtoje stovi bronzinė skulptūra „Miesto vaizdai“. Skulptūroje pavaizduotas senasis miestas, o užrašas byloja: „mes matome miestiečių rūpesčius, džiaugsmą ir kasdienybę“.
- Klaipėdos senamiestyje, Kurpių ir Mėsininkų gatvių sankryžoje, pastatyta miniatiūrinė skulptūra iš bronzos ir akmens – „stebuklingasis peliukas“. Skulptūrėlė apjuosta bronzine juosta su burtažodžiais: „Mintis paversk žodžiais – žodžiai taps stebuklais“. Autorių teigimu, peliukas yra stebuklingas ir išpildys gerus norus, reikia tik pašnibždėti į ausį.
- Daugelį metų Klaipėdos senamiesčio traukos objektu buvo tapusi granitinė katino su džentelmeno veidu skulptūra.
- Miesto rotušė – istorinis pastatas, kuriame per Napoleono karus laikinai gyveno Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize. Tai klasicistinio stiliaus namas, statytas XVIIIa.pab. – XIXa.pr.
- „Arka“. Paminklas pastatytas 2003m., minint Tilžės akto 85-ąsias bei Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 80-ąsias metines. Ant paminklo iškalti Ievos Simonaitytės žodžiai: „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“.
- Vienas iš elegantiškiausių statinių yra Pašto pastatų kompleksas, pastatytas 1893 metais. 42 m aukščio bokšte sumontuoti koncertiniai varpai – karilionas, beje didžiausias Lietuvoje. Kiekvieną sekmadienio vidurdienį čia skamba varpų muzika.
Liepų gatvė kadaise buvo populiari tarp miesto aristokratų ir pasiturinčių amatininkų. Šioje gatvėje galima pamatyti skirtingo stiliaus pastatus: Jugendo, Neogotikos, Neoklasicizmo.
- Martyno Mažvydo skulptūrų parkas – puiki vieta maloniems pasivaikščiojimams. Parkas įkurtas 1977m. senųjų miesto kapinių vietoje. Šiandien parke yra apie 100 modernių skulptūrų.
- Lietuvininkų aikštė – viena puošniausių aikščių mieste, kurioje 1997 m. atidengtas paminklas pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmas“ autoriui Martynui Mažvydui.
- Žvėjų gatvėje, prie Pilies uostelio, perėję 1855 metais įrengtą pasukamą tiltelį, pateksite į Kruizinių laivų terminalą, atidarytą 2003 metais.
Tai vieta, kur atkeliauja didingi kruiziniai laivai, kur mėgsta būriuotis miestelėnai ir miesto svečiai. Čia pastatyta skulptūrinė kompozicija „Vaikystės svajonė“, įkūnijanti vaikystėje gimstančias įspūdingiausias ir reikšmingiausias svajones.
Nuotraukos: MyTrips.lt
