Mokomasis - pažintinis "Girinio takas" buvo įrengtas Krekenavoje želiančiame Varnakalnio miške dar 2003 metais. Jį suprojektavo girininkas Jonas Leika ir miško bičiulių būrelio vadovė mokytoja Auksė Leikienė. Taką prižiūri Krekenavos girininkija, šalia kurios jis ir prasideda.
Girinio tako pagrindinis tikslas - natūralioje aplinkoje supažindinti lankytojus su mišku, jo struktūra bei jame vykdomais darbais. Taip pat pratinti žmones kultūringai elgtis gamtoje. Šio tako pradžioje miško lankytojus pasitinka "Girinio tako" vartai.
Toliau, pusės kilometro ilgio Girinio takas vingiuoja vaizdingais miško takeliais, palei Linkavos upelį. Juo keliaudami lankytojai turi galimybę susipažinti su labiausiai Lietuvos miškuose paplitusiomis medžių rūšimis, miško ardais, pagrindiniais miško priežiūros ir apsaugos darbais, pagrindinėmis miškininkystės sąvokomis. Taip pat išmokti apmatuoti augančio ir nukirsto medžio medienos tūrį, apžiūrėti medelių apsaugos nuo miško žvėrių priemones, medienos pavyzdžius.
Visa smulki informacija pateikta take įrengtose penkiose stotelėse.
1 stotelė - "Dažniausiai krašto miškuose sutinkamos medžių rūšys"
Lietuvoje miškai auga 2,05 mln ha plote. Švelnus mūsų krašto klimatas palankus augti tiek spygliuočiams, tiek lapuočiams medžiams. Mūsų miškuose sutinkamos 25 savaime augančių medžių rūšys.
Kiekviena madžių rūšis turi tik jai būdingą išvaizdą bei medienos savybes. Ir būtent jos ir rūšies paplitimas gamtoje lemia nevienodą apsauginė ir ūkinę reikšmę. Pirma Girinio tako stotelė supažindina su dažniausiai Krekenavos miškuose sutinkamomis medžių rūšimis.
2 stotelė - "Miško ardai"
Miškas - labai sudėtinga dirvožemio, augalų i gyvūnų bendrija, kurioje visi komponentai susiję tarpusavyje. Būdingiausi miško bruožai:
- medžių ir kitų augalų tarpusavio sąveika;
- nepertraukiamas vystymasis;
- priklausomybė nuo aplinkos ir poveikis jai;
- savęs atkūrimas.
Medynas - pagrindinė miško dalis, kurią sudaro sumedėjusi ir žolinė augalija, išsidėsčiusi ardais.
Viršutinį ardą sudaro vyresnio amžiaus aukščiausi medžiai, dažniausiai šviesamėgiai. Žemesniame arde auga jaunesni ir žemesni unksmę pakenčiantys medžiai. Pomiškis - po medžių lajomis augantys jauni medeliai, iš kurių gali susiformuoti naujas medynas. Trakas - tai medyne augantys krūmai ir medeliai, iš kurių medynas nesusiformuoja.
Įvairios žolės, samanos, kerpės ir puskrūmiai sudaro gyvąją dirvožemio dangą, o nukritę spygliai, lapai ir kt. - miško paklotę. Po ja slepiasi nematoma miško dalis - dirvožemis, į kurį skverbiasi milžiniška ir sudėtinga šaknų sistema, knibžda daugybė mikroorganizmų, apstu grybų, vabzdžių lervų, sliekų ir kt. 
3 stotelė -"Miško atkūrimas ir želdinių apsaugos priemonės"
Iškirsti miškai atkuriami. Atsižvelgus į buvusį medyną, augavietę, pomiškį, jie atsodinami, atsėjami ar paliekami atželti savaime. Greičiausiai miškas atkuriamas sodinant sėjinukus, išaugintus daigynuose - medelynuose.
Palankiausias sodinimui metas - pavasaris. Dar neprasidėjus augalų vegetacijai 1 ha plote pasodinama nuo 3 iki 7 tūkstančių medelių. Jų skaičius hektare priklauso nuo augavietės kokybės (dirvožemio derlingumo ir drėgmės) bei medžių rūšies.
Pušies, ąžuolo ar kitos pageidaujamos auginti rūšies medelius reikia apsaugoti, nes tai lengvai pasiekiamas maistas miško gyventojams žiemą. Pušies ir eglės medelių viršūnės ir šoniniai ūgliai rudenį aptepami repelentais - skonį "sugadinančiomis" medžiagomis. Dalis želdinių aptveriama tvora, kad nereikėtų kasmet tepti repelentais. 
Sunkiausia užauginti ąžuolus. Visi girininkijoje pasodinti ir dalis savaime išaugusių ąžuoliukų apsaugoti gaubtais.
Kad miške patogiai jaustųsi paukščiai, sulesantys daugybę miško kenkėjų, keliami inkilai.
Miškui labai naudingos miškinės skruzdės. Jos naikina straubliukus, lapgraužius, pjūklelius, drugelių vikšrus. Girininkijos miškuose skruzdėlynų nėra daug, todėl jie saugomi, aptveriami tvorele.
4 stotelė - "Ugdomieji ir sanitariniai kirtimai"
Įprastai jaunuolynuose auga per daug medelių. Jų skaičius kelis ar net keliasdešimt kartų didesnis negu suaugusiame miške. Tankiai augatiems medeliams pradeda trūkti maisto medžiagų. Jie tampa neatsparūs vėjams, ligoms ir kenkėjams. Miškininkai, norėdami išauginti produktyvius, sveikus pageidaujamos rūšies sudėties medynus, vykdo ugdymo kirtimus. Medeliai praretinami, iškertami juos stelbiantys krūmai.
Mišrūs jauuolynai pradedami ugdyti 5-10, grynieji - 10-15 metais, atsižvelgus į pagrindinių medžiū rūšių stelbimo laipsnį. Lapuočiai dažniausiai ugdomi vegetacijos metu (lengviau atskirti medžių rūšis). Spygliuočiai - žiemą (sumažėja ligų ir kenkėjų pavojus, o dalis eglaičių panaudojama Kalėdų šventei). Kertat medelius stengiamasi išlaikyti kuo vienodesnius atstumus tarp medžių, palikti obelis, kriaušes, putinus ir kt. medžius bei krūmus, kurių vaisius mėgsta miško gyventojai.
Ugdant paliekami geriausi medžiai. Pažeisti grybiių ligų, nulaužyti, džiūstantys, atsilikę augimu, išsikeroję medžiai iškertami. Vyresniuose medynuose, kuriuose gausu sergančių, džiūstančių ar kitaip stipriai pažeistų medžių, vykdomi sanitariniai kitimai.
5 stotelė - "Pagrindiniai miško kirtimai ir medienos apmatavimas".
Nukirstai medienai apmatuoti naudojami dvejopi medienos tūrio matavimo vienetai: kietmedtriai (ktm) ir erdmetriai (erdm).
Erdmetris - medienos kūbinis metras su oro tarpais. Paprastai erdmetriais apmatuojami smulkūs iki 3 m ilgio rietuvėse sukrauti sortimentai.
Kietmetris - grynos medienos kubinis metras be tarpų. 
Nenukirsto medžio stiebo tūris nustatomas pagal jo skersmens 1,3 m aukštyje ir medžio aukščio matavimo duomenis.
Norint nustatyti rąsto tūrį, reikia išmatyuoti jo ilgį ir skersmenį laibagalyje. Pagal šiuos duomenis "Medienos tūrio lentelėse" surandamas rąsto tūris arba pritaikius formulę.
Norint panaudoti išaugintą medieną bei vėl atkurti mišką brandūs (užauginę didžiausią medienos kiekį) medynai kertami pagrindinio naudojimo plynais ir neplynais kirtimais. Medyno kirtimo laikas nustatomas atsižvelgus į vyraujančią medžių rūšį ir miško paskirtį. Pagal funkcinę paskitį miškai skirstomi į keturias grupes:
- I - rezervatiniai miškai. Juose miško ūkinė veikla yra draudžiama, miškai paliekami augti natūraliai;
- II - ekosistemų apsaugos, rekreaciniai miškai, kuriuose tik sulaukusiuose gamtinės brandos, galimi kirtimai;
- III - draustinių ir apsauginių zonų miškai. Juose medynai dažniausiai kertami neplynais kirtimais.
- IV - ūkiniai miškai - pagrindinis medienos tiekėjas.
Tako pabaigoje esančiame Girinio namelyje - pavėsinėje eksponuojama miško žvėrių ir paukščių nuotraukos, jaunųjų miško lankytojų piešiniai, kūrybiniai darbai. 
Netoliese yra pastatytas apžvalgios bokštelis - regykla, iš kurio atsiveria puiki panorama į vaizdingas apylinkes ir gilų Linkavos upelio slėnį ir skardį.
Neskubantieji gali prisėsti ant stotelėse esančių suolelių, pailsėti slėnyje prie laužavietės.
Visai netoliese, pačioje tako pabaigoje rasite Maironio suolelį, Rapolo akmenį ir Krekenavos girininkijos žvėrių aptvarus, kur ganosi danieliai ir muflonai.
