Kelionės pasakojimai nuotraukos

Dviračiu per fašistinį-carinį-katalikišką-sovietinį Vilnių beigi jo miškus ir klonius

Komentarai (0) Spausdinti

Sveiki, dviratininkai, Išbandžiau įdomų maršrutą dviračiu Vilniuje ir nusprendžiau juo pasidalinti su jumis.

Važiavimo dviračiu apie 15 km (geležinkelio stotis-traukiniu iki Aukštųjų Panerių-dviračiu per Aukštuosius Panerius, Burbiškes). Mašrutas nėra sudėtingas, bet kai kuriose vietose tenka šiek tiek paplušėti.

Traukinio bilietas iki Aukštųjų Panerių kainuoja 2 Lt žmogui ir 2 Lt dviračiui. Pirmoji vieta, kur tenka paplušėti - įsikeliant ir išsikeliant dviratį į/iš traukinio (ypač paplušėti tenka, jei tavo dviratis - mėsininko sunkusis - toks, kokį svarstė pirkti aludaris Anarchija. Atvažiavus į Aukštųjų Panerių geležinkelio stotį vėl tenka paplušėti ir užsikelti dviratį ant pėščiųjų tilto (jeigu nepasiseka ir traukinys sustoja ne pirmajame kelyje arba jei nesi įžūlus eismo taisyklių pažeidėjas, kuris rizikuodamas savo gyvybe, šeimos ir visuomenės gerove vaikšto per bėgius neleistinoje vietoje).

Toliau paplušėti neteks ilgai. Besidomintys netolima praeitimi iš Aukštųjų Panerių geležinkelio stoties gali vakarų (Lenkijos) kryptimi palei bėgius apie 1 km einančiu keliuku (Agrastų g.) nuvažiuoti iki Panerių memorialo (muziejaus fašizmo aukoms atminti, kuris įrengtas žmonių žudynių vietoje ir apima laidojimo duobes, lavonų deginimo aikšteles bei atminimo paminklus). Daugiau apie memorialą rasite čia: http://www.muziejai.lt/vilnius/Paneriu_muziejus.htm.

Aprašomo maršruto įveikimo dieną aš į memorialą nevažiavau, nes kartą, ankstyvą rytą prieš kokį dešimtmetį tą memorialą jau esu lankęs (kartu su Birutėle). Esu lankęs ir dar kažkada, bet ten man nelabai jauku, tai gal kitą kartą vėl ten lankysiuos, kai kartu bus daugiau žmonių.

Jei jau aplankėte memorialą, apsisukite ir tuo pačiu keliuku, kuriuo atvažiavote čia, važiuokite atgal rytų (Šiaurės Korėjos) kryptimi. Geležinkeliečių gyvenamuose Aukštuosiuose Paneriuose iš Agrastų gatvės pasukite į dešinę į Juodšilių gatvę. Važiuosite apie vieną kilometrą pro kelis geležinkeliečių daugiabučius ir gražias vilas vilaites, išsibarsčiusias palei Juodšilių gatvelę ošiančiame ir kvepiančiame pušyne (gražu kaip užsienyje, kaip pasakytu Efka). Prieš asfaltuotai gatvelei virstant purvkeliu pasukite į kairę į asfaltuotą Zuikių gatvelę. Gatvelė labai graži ir tinkama važiuoti dviračiu. Asfaltuota, jokių automobilių, aukštame pušyne. Kaip Neringos dviračių takas.


Zuikių gatvele važiuokite apie 0,8 km ir toje vietoje, kur ji daro staigų dešinį posūkį, kairėje pamatę miško purvkelį, pasvarstykite, ar jums nevertėtų sukarti papildomą puskilometriuką ir iš vakarų pusės apžiūrėti labai įdomų objektą - Panerių tunelį.

Jeigu nusprendėte tunelį aplankyti, važiuokite purvkeliu, privažiavę tvorą, važiuokite dešiniau ir pamatysite jį - garsųjį carinės Rusijos geležinkelių stebuklą. Žmonės kalba, kad tunelis toje vietoje nebuvo būtinas (buvo galima supilti pylimą aplink kalvą, kaip dabar ir yra padaryta), bet Rusijos caras labai mėgęs tunelius (prisižiūrėjo jų Šveicarijoje), tai vietiniai norėję carą nudžiuginti ir išrausė jo džiaugsmui tą tunelį. Kažin, ar pats jis važiavo pro tą tunelį kada... Na, bet išrausė, tai išrausė. Galime dabar ir mes, kaip caras, pasigrožėti.


Pasigrožėję galite grįžti į Zuikių gatvę tuo pačiu purvkeliu, kaip ir atvažiavote, arba, jei užsinorėjote paplušėti, galite užsistumti dviratį į kairyjį šlaitą ir pravažiuoti virš tunelio atgal į Zuikių gatvę einančiu kitu keliuku.


Atstumas nuo tunelio iki Zuikių gatvės apie tris šimtus metrų. Tuomet vėl važiuokite Zuikių gatve rytų link. Gatvelė ir toliau labai smagiai riedama.


Pariedėję apie puskilometrį nusileisite nuo kalvos ir įvažiuosite į šauniųjų paneriškių apgyvendintą gyvenvietę.


Kairėje, pamatę vaikų žaidimų akštelę, apsigręžkite vakarų link ir pamatysite antrąjį tunelio galą.


Turiu prisipažinti, kad tunelio nuotraukos darytos ne čia aprašomo maršruto važiavimo dviračiu dieną, bet kitą dieną atvykus prie tunelio automobiliu. O nutiko taip todėl, kad apie tunelį aš prisiminiau tik tuomet, kai tą pirmąją dieną jau parvažiavęs į miestą, pamačiau gatvę pavadinimu "Tunelio". O tada, kai Zuikių gatvele leidausi nuo prieš kelis sakinius minėtos kalvos, aš buvau taip įsismaginęs minti pedalus ir džiaugtis į veidą kokių 50 km per valandą greičiu pučiančiu vėju, kad pamatęs vaikų žaidimo aikštelę galvos neapgręžiau (gal ir gerai, kad neapgręžiau, nes dar būčiau tuo 50 km/val. greičiu nuskriejęs nuo dviračio) ir tunelio tądien nepamačiau. Tiek apie tą tunelį.

Palikę tunelį užnugaryje, važiuokite buvusio geležinkelio pylimo viršumi besidriekiančia įdomiąja Zuikių gatvele ir grožėkitės carui Šveicariją priminti turėjusiu kraštovaizdžiu.


Už 700 m nuo tunelio Zuikių gatvelė (senasis geležinkelio pylimas) priartėja prie šiandieninio geležinkelio, kur rieda dviaukščiai traukiniai ir (turbūt) kiti praeities žmogui nežinomi technikos stebuklai, apie kuriuos nei aš pats nesu girdėjęs.


Šioje vietoje Zuikių gatvelė daro staigų dešinį posūkį ir virsdama smėlėtu purvkeliu pro kelias pageležinkelės sodybas nutrūktgalviškai leidžiasi nuo seonojo geležinkelio pylimo miško link. Pasibaigus gyvenamajai teritorijai (kurioje prie sodybų neretai gali pamatyti ardomų automobilų, gal net jūsiškių) ir užnugaryje blėstant šunų skalijimui, Zuikių gatvelė persikūnija į miško keliuką ir praranda savo skambųjį pavadinimą. O gal ir nepraranda (bent jau kokio nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūno (kaip pasakytų buvęs mano dėstytojas a.a. advokatas A. Dziegoraitis: "pilkasermėgio pelėno") popieriuose tas miško kelias turbūt ir toliau vadinamas Zuikių gatve). Šioje vietoje vėl tenka paplušėti. Rimtesnis dviratininkas turbūt įveiktų čia esančią purviną kalvą važiuotas, tačiau man teko dviratį stumti.

Toliau Zuikių miškkelis kyla dar aukščiau ir vienoje vietoje tampa beveik serpantinu (beje, tiems, kas nežinote, jog Vilniuje yra net ne beveik, o tiesiog serpantinas, siūlau atsiversti http://www.pavilniai-verkiai.lt puslapį.

Iki Tuputiškių serpantino irgi galima smagiai nuriedėti dviračiu, ką mes su Fibi kartą prieš kokį penkmetį ar šešmetį esame padarę, bet tą maršrutą gal aprašysiu kitą kartą). Beveik serpantinu užkilę į kalvą, dešinėje pravažiuosite telekomunikacijų bokštą bei aukštos įtampos elektros laidų liniją, pro kurios proskyną atsiveria vaizdas į TV bokštą ir naujuosius Vilniaus stogus.


Toliau įvažiuosite į Užusienį (Zastiankes (šį nelietuvišką pavadinimą išmokau iš vaikystės draugo Domo, kuomet su nuotykiais svečiavausi pas jį netoliese esančiame kolektyviniame sode)). Zastiankiškiai (užusieniškiai) yra religingi, mėgstantys krepšinį, futbolą ir tinklinį žmonės. Kai kurie jų augina vištas, o požeminiuose rūsiuose laiko įvairias gamtos ir ūkio gėrybes.


Zastinakiškių krepšinio aikštelės nėra aukščiausios kokybės.


Užtat čia yra didelis futbolo stadionas beigi trys mažesnės futbolo aikštelės su vartais, kurių visi (o gal ir ne visi) turi dargi ir tinklus. Yra čia ir dvi tinklinio aikštelės: viena žolės tinklinio, kita - smėlio tinklinio (pastarojoje net ir tinklas kabo, tuo tarpu pirmojoje - tik stulpai tinklui).

Čia, Zastiankėse, Palionių ir Užusienio gatvių sankryžoje, - dar vienas įspūdingas maršruto objektas, savo unikalumu prilygstantis turbūt net cariniam tuneliui (o gal jį net lenkiantis), - atvirasienė, nesudėtingo statinio ypatumais pasižyminti šventovė.


Tikrai religingi žmonės tie zastiankiškiai. Iki Užusienio važiuoja ir autobusas, tad pavargusieji gali kelionę baigti ir čia (jeigu sugebės įkalbinti vairuotoją priimti dviratį į saliuoną tarp katalikų čistukų zastiankiškių ir jeigu nenorės pamatyti dar daug įspūdingų lankytinų šio maršruto objektų).


Tiems, kurie liko ant dviračio ir nelipo į autobusą, kelionė tęsiasi Užusienio gatve iki futbolo stadiono. Iš karto už stadiono, kairėje į mišką leidžiasi keliukas, juo ir pasukite,


Čia vėl galėsite nutrūktgalviškai leistis nuo kalvos bei džiaugtis paukčių čiulbėjimu, pušų aromatu ir tyla, drumsčiama tik dviračio zvimbimo per pušų spygliais nuklotą smėlėtą miško kelią.




Gražuoliu mišku važiuosite apie pusantro kilometro, tuomet išvažiuosite į proskyną.


Tuomet apie pora šimtų metrų neaukštu miškeliu, vėl proskyna ir sodyba. Sodyba ne tik graži ir pavyzdingai tvarkoma, kaip matote nuotraukoje, bet ir pavojinga, nes joje gyvena du dideli pikti šunys, kurių šeimininkas, deja, neturi pinigų grandinei/virvei arba nemoka (o gal dėl drebančių rankų nebegali) surišti mazgo (arba ir taip, ir taip). Patartina rankoje turėti lazdą ar kitą ginklą, arba minti taip, kad šunys nepavytų.


Po pavojingosios sodybos reikia laikytis kairesniojo keliuko ir vėl beveik serpantinu kilti į kalvą.


Nuo garsiosios sodybos pavažiavę apie puskilometrį, pasieksite laukymę, pakankamai didelį kelią (Burbiškių g.) ir miškų urėdijos pastatus. Ties jais Burbiškių gatve (įdomu, šis pavadinimas gatvei suteiktas kaimo, esančio Kaišiadorių rajone, ar kažkieno kito garbei) važiuokite nuo kalvos žemyn (kairėn). Burbiškių gatvė - platokas žvyrkelis, tad čia vėl galėsite papramogauti dideliu greičiu leisdamiesi žemyn švilpiant vėjui.


Pašvilpę apie puskilometrį kairėje pamatysite keliuką ir seną apleistą mūrinį pastatą. Tai keliukas per buvusio sovietų armijos dalinio teritoriją. Vieta labai įdomi. Daugiau apie ją http://www.vilniusbunkers.narod.ru/lt/index.htm







Keliukas (Bartų gatvė) per karinę teritoriją vingiuoja apie kilometrą. Išvažiavę iš šios automobilių (gal ir jūsiškių) ardytojų pamėgtos vietos, sukite kairėn, tuomet dar apie kelis šimtus metrų žvyrkeliu (tuo pačiu, kuriuo nutrūktgalviškai švilpėte nuo miškų urėdo kiemo) ir privažiuosite Vilniaus aplinkelio greitkelį (Tūkstantmečio g.) su gražuolių Naujininkų panorama už jo. Iš čia važiuokite, kur jums tik reikia. Jei norite atgal į stotį, gal pabandykite pasukti į Tunelio g. (kurios pavadinimas, kaip skaitėte anksčiau, atvedė mane prie tunelio), einančią virš aplinkelio, Iešmininkų g., kuri baigiasi ties geležinkeliu, vedančiu į oro uostą, ir dėl kurios tinkamumo kelionei į stotį nesu tikras, nes gal ji baigiasi tvora ties tuo geležinkeliu... Ai, tikrai, važiuokit, kur norit, gi Vilnių pažįstat. Aš tądien važiavau dar į Vingio parką, kuris ten visai netoliese. Toks tad tas maršrutas per fašistinį-carinį-katalikišką-sovietinį Vilnių beigi jo miškus ir klonius.

Daugiau informacijos apie įdomiuosius maršruto objektus rasite čia www.google.com. Ačiū už dėmesį - ... visą mėnesį. Nuoširdžiai Jūsų Liudas

P. S. Šiokis tokis maršruto žemėlapis žemiau:

Jūsų komentaras:
 


Booking.com


Sutinku

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.