Vieną karštą rugpjūčio dieną, pirmaisiais imperatoriaus Tito Flavijaus Vespasiano valdymo metais, sudrebėjo Kampanijos žemė ir galingai išsiveržė Vezuvijus, su pašėlusia jėga išsviesdamas iš savo kraterio pelenus, akmenis ir ugninį purvą, paversdamas visą derlingą Neapolio įlankos pakrantę negyva dykuma. Tą baisią dieną žuvo 3 miestai: Pompėja, Herkulanumas, Stabija; o taip pat gyvenvietės ir vilos, išsidėsčiusios Vezuvijaus papėdėje.
Šie miestai, dingę po vulkaniniu sluoksniu, ilgus šimtmečius buvo pamiršti žmonių. Pirmos žinios apie palaidotus miestus pasirodė tik XVII ir XVIII amžių sandūroje. Paskui imta miestus pamažu laisvinti iš akmenų. Šis procesas nenutrūkstamai vyksta iki mūsų dienų. Neabejotinai vietovėse randama vertingų antikinės kultūros daiktų, labai vertinamų mokslininkų. Tyrinėjant po lavos sluoksniu palaidotus miestus ir jų išplanavimą, atskirus pastatus, buvo atskleisti romėnų ir dar senesnės italikų civilizacijos bruožai: miestų statyba, originaliomis visuomeninių bei gyvenamųjų pastatų konstrukcijomis ir dekoratyvine daile. Tenykštė sienų tapyba ir grindų mozaika įdomios ne tik kaip romėnų, bet ir kaip graikų dailės kūriniai.
Nors Pompėja, Herkulanumas ir Stabija virtę miestais-muziejais, tačiau, vaikščiodami Pompėjos ir Herkulanumo gatvėmis, lankydamiesi termose, namuose ir tavernose, visiškai nepajusite muziejaus atmosferos, o atrodys lyg būtumėte persikėlę į tolimą praeitį.
Mūsų laikais Pompėją lanko tūkstančiai turistų ir mokslininkų iš įvairiausių Pasaulio šalių, kuriuos čia veda nenumaldomas noras prisiliesti prie antikos, pamatyti turtingą meno ir žmogaus pasaulį.
Bet grįžkime prie Vezuvijaus, kuris tą rugpjūčio 23 d. rūsčiausiu būdu priminė žmonėms apie žiaurų gamtos nepastovumą. Tai buvo vienas baisiausių to meto įvykių. Daug šimtmečių iki tol Vezuvijus neveikė ir rymojo ramiai ir didingai iškilęs virš kalvotos Neapolio įlankos slėnio, apsuptas vynuogynų ir alyvmedžių giraičių. Tuometinė vulkano ramybė užmigdė žmonių budrumą, kurie kūrėsi vis arčiau jo papėdės. Niekas nė negalėjo įtarti, kad ateityje šis kalnas gali tapti katastrofos dalimi. Ir už tai žmonės gavo brangiai susimokėti.
Pirmą sykį Vezuvijus prabudo 62 metų vasario 5 dieną, saulėtą vidudienį, kai miestų gyventojai jau ilsėjosi ir tavernos buvo pilnos žmonių. Tuomet nežinia iš kur pasigirdo ilgas duslus gausmas. Niekas negalėjo suvokti, kas čia per keistas nelaimes pranašaujantis gaudesys, po kurio sekė stiprūs požeminiai smūgiai, ir šių nuogąstavimų susieti su Vezuvijaus prabudimu. Netrukus viskas nurimo, žmonės grįžo į savo namus ir ėmėsi šalinti žemės drebėjimo padarytą žalą. Tuomet niekas nė neįtarė, jog tai Vezuvijus keliamos nelaimes. Paaukoję aukas ir atsidavę dievų malonei, nukentėjusių miestų gyventojai netrukus nurimo, nė neįtardami, kad baisiausias dalykas jų laukia ateityje.
Praėjus 62 metams po žemės drebėjimo, vulkano gelmėse spaudimas vis labiau didėjo. Ir štai 79 metų pradžioje Kampanijoje prasidėjo silpni bet pastovūs požeminiai smūgiai. Miestuose dėjosi vis keistesni dalykai: pvz. Pompėjoje nustojo tekėti vanduo iš fontanų, visur ištuštėjo šaltiniai. O požeminiai smūgiai vis sustiprėjo, kol galiausiai pasigirdo tas pats keistas gaudesys, sutrikdęs visus 62-aisiais. Bet netrukus ir vėl stojo ramybė ir keista tyla, trukusi 2 dienas. 79 metų rugpjūčio 24 dieną žemę sudrebino nepaprastai stiprus požeminis smūgis, lydimas kurtinančio trenksmo. Pažvelgę į Vezuvijų žmonės išvydo, kad jo viršūnė suskilo į dvi dalis ir iš centre susidariusio kraterio kyla liepsnos stulpas. Taip prasidėjo išsiveržimas, nuo kurio žuvo Pompėja, Herkulanumas ir Stabija, o taip pat vilos ir kaimai, išsidėstę Vezuvijaus papėdėje.
* * *
Dabar, vietovėje aplink Vezuvijaus ugnikalnį yra įkurtas Vezuvijaus Nacionalinis parkas. Ir nors pats Vezuvijus iki šiol išlieka vienas iš kelių aktyvių ir didžiausią grėsmę keliančių Europos ugnikalnių, jis atviras turistams. Čia yra įrengti pėsčiųjų pažintiniai takai, vedantys iki pat vulkano kraterio.
Vezuvijų galima nesudėtingai pasiekti išsinuomojus automobilį arba traukiniu iš Neapolio pro Ercolano miestelį. O iš jo, beveik iki pat Vezuvijaus viršukalnės, galima nuvykti autobusu. Autobusai iki Vezuvijaus taip pat kursuoja iš Pompėjos ar Herkulanumo.
Įėjimo bilietas į Vezuvijaus parką kainuoja 6,50 Eurų suaugusiems arba 4,50 Eurus – studentams.
