Manoma, kad ant šios kalvos žmonės gyveno jau bronzos amžiuje, o Antikos laikais šioje vietoje stovėjo Ilyrijos tvirtovė. Tarp pirmų dviejų pilies vartų dar ir dabar galite pamatyti taip vadinamą kiklopinę sieną, sudarytą iš didelių, kruopščiai vieną su kita sujungtų uolų. Spėjama, kad ji buvo pastatyta 350 a.pr.Kr.
Ankstyvais viduramžiais šioje vietoje išdygo tikroji pilis, kurios atsiradimą apgaubė legendos. Garsiausia jų apie tris brolius, pasiryžusius pastatyti pilį. Statė ištisas dienas, bet kiekvieną rytą, atvykę tęsti darbų, rasdavo tik nugriuvusias sienas. Tuomet senas žynys patarė broliams, kaip sustabdyti blogąsias jėgas, kiekvieną naktį nugriaunančias sienas. Reikia paaukoti žmogų. Ilgai broliai svarstė ir nusprendė paaukoti vieno iš jų žmoną - tą, kuri pirmoji kitą dieną atneš jiems pietus. Kiekvienas prisiekė apie tai niekam neprasitarti. Bet du vyresni broliai sulaužė savo pažadą, informuodami apie sumanymą savo žmonas ir įsakydami joms kitą dieną niekur neiti. O sąžiningas jauniausias brolis neprasitarė ir jo gražiajai žmonai Rozafai iš anksto buvo nulemta būti paaukotai, įmūryjant į pilies sieną. Kitą dieną, atnešusi pietus ir išklausiusi sprendimą, drąsiai sutiko likimą, bet tik su sąlyga, kad sienos išorėje liktų: jos dešinioji ranka glamonėti naujagimį sūnų, dešinę krūtį kūdikį pamaitinti, dešinę akį, kad matytų jį ir dešinę koją lopšį pasupti.
Rozafa buvo įmūryta ir pilies sienos stovi iki šiol. Pasakojama, kad pienas vis dar teka iš vienos pilies sienos.
Amžiams bėgant Rozafos pilis patyrė daug antpuolių, atrėmė daug baisių puolimų, daug kartų buvo užimta, griauta ir vėl atstatinėjama. Lankydamiesi pilyje išvysite nuo viduramžių išlikusią Šv.Stepono bažnyčią (turkų okupacijos metais perkonstruotą į mečetę), pilies vartus bei kelis apgriuvusius bokštus. Vos įėjus pro masyvių pagrindinių vartų kompleksą, Jūsų tyrinėjimams atsivers trys erdvūs kiemeliai. Pirmasis buvo pastatytas gynybos tikslais, antrasis ir didžiausias kiemas buvo skirtas kariams, kuriame jie miegojo ir gyveno. Čia stovi Šv. Stepono bažnyčia/mečetė, o šalia jos yra išlikę vieno pastato griuvėsiai, kuris tarnavo kalėjimu.
Jei keliaujate su vaikais, šioje vietoje patartina būti labai budriems, laikyti juos prie savęs, o įsisiautėjusius sudrausminti: šiame kiemelyje yra šulinių ir skylių, kurie veda į gilias požemines cisternas, kur seniau buvo saugomos vandens atsargos. Prie jų nėra jokių perspėjimo ženklų, todėl visiems patartina būti labai atsargiems ir atidiems, kad neprasmegtumėte.
Trečiasis, visų aukščiausiai įsitaisęs kiemelis buvo geriausiai ginamas, nes jame gyveno aukščiausi kariuomenės vadai. Nuo šios vietos atsiveria puikiausi vaizdai į šalia dūzgiantį miestą, ramų Škoderio ežerą ir tylius Juodkalnijos kalnus. Apačioje matosi Kiri ir Drini upių santaka, prieš tai kai jos susilieja su Buna ir nuvinguriuoja link Adrijos jūros. Apačioje taip pat galite pažvelgti į seną Škoderio miesto centro vietą: vienišą mečetę – viskas kas liko iš šios senos gyvenvietės.
Kalvos papėdėje yra keli slapti įėjimai į pilį. Jie atviri, bet žibintuvėlis, leidžiantis į tokius nuotykius, privalomas.
Nepamirškite pilyje aplankyti mažytį muziejų, o pilies sienose surasti įmūrytos Rozafos statulą.
Rozafos pilies darbo laikas: nuo 08:00 iki 22:00 val.
Kaina užsieniečiams: 200 lek (gali keistis)
