Bene įspūdingiausia Krekenavos regioninio parko puošmena – per jį vingiuojantis Nevėžis.
Dabartinis Nevėžio lygumos paviršius formavosi, iš dabartinės Lietuvos teritorijos besitraukiant paskutiniam ledynmečiui. Ledynų tirpsmo vandenys čia išgraužė gilų lovio pavidalo upės slėnį, užtat vietovė pasižymi ypatingu raiškumu – Nevėžio upė vingiuoja, daro dideles ir plačias kilpas.
Dėl pertrūkusių vagos vingių ilgainiui atsirado daugybė pasagos formos senvagių, ežerokšnių, protakų.
Senvagė – tai upės buvusios vagos arba jos atšakos ruožas, visiškai arba iš dalies atskirtas nuo naujosios vagos. Senvagė susidaro tuomet, kai upė pragraužia siauriausią kilpos pavidalo upės vingio vietą ir seklumos atskiria upės atšakas. Per potvynius senvagė susijungia su upe.
Senvagės – tai didelė Nevėžio vertybė. Apsemiamose Nevėžio pievose klaidžiodama vaga sąnašas ardo vienose vietose ir klosto jas kitose. Upės kilpos stumiasi pasroviui ir vietomis nutrūksta. Ilgainiui taip susiformavo senvagių ežerėliai, protakos, užutėkiai. Abipus Krekenavos, tarp Vadaktėlių ir Grinkalnių kaimų, priskaičiuojama per 70 senvagių “akių”, kūdrų ir ežerokšnių. Įdomiausias senvages galite apžiūrėti keliaudami Nevėžio senvagių pažintiniu taku. Smulkesnės informacijos apie šį taką, kur jį rasti ir maršrutą, ieškokite čia: Nevėžio senvagių takas
