Centrinės Graikijos dalyje, Fesalio prefektūros šiaurės vakaruose, toje vietoje, kur srauni Pinėjos upė išnyra iš gilaus Pindos kalnų grandinės kanjono ir lyguma nuvinguriuoja tolyn, į dangų stiebiasi natūralūs, vėjo, vandens ir gamtos stichijų suformuoti gigantiški uolų bokštai. Manoma, kad šie pilki į dangų kylantys stalagmitai prieš 60 milijoną metų susidarė iš smiltainio. Šie įspūdingi dariniai - unikali gamtos dovana mūsų Pasauliui.
Milžiniškų uolų aukščiausiose viršūnėse puikuojasi impozantiški vienuolynų kompleksai. Kai kurie jų, įsitaisę net 300 metrų aukštyje, atrodo taip, lyg būtų natūrali uolų tąsa, karūnuojanti didingas viršūnes. Jie padaro šią vietovę iš ties ypatinga. Rizikingai kabantys virš grėsmingų prarajų vienuolynai sukuria įsiminančių ir labiausiai kvapą gniaužiančių vietų mūsų Žemėje. UNESCO apibūdino Meteoras kaip „žmonijos paminklą, kuris turi būti išsaugotas ateities kartoms“, priklausantis ne vien Graikijai, bet ir visam Pasauliui. Dabar Meteoros vienuolynai su uolomis įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą ir yra populiari turistinė vieta, kurioje harmoningai persipynęs natūralus gamtos grožis su Bizantinio periodo architektūra.
Kadaise tokių vienuolynų šioje vietoje buvo daugiau nei 20 ir Meteoros yra vienas didžiausių ir svarbiausių Graikijos ortodoksų vienuolynų kompleksų. Veikiančių vienuolynų čia yra išlikę vos 6. Kiekviename iš jų gyvena vidutiniškai po 10 vienuolių. Visais laikais šioje vietovėje gyvenantys vienuoliai garsėjo savo uždarumu, o dabar kiekvienas šių vienuolynų yra atviras lankytojams ir, viešėdami Graikijoje, galite juos aplankyti. Bet, prieš keliaudami į vienuolynus, turite žinoti kelias taisykles: moterys privalo vilkėti ilgus sijonus, negali būti su kelnėmis. Vyrai su šortais neįleidžiami. Nenusiminkite, jei Jūsų apranga neatitiktų nustatytų reikalavimų, nes tinkamą aprangą, specialiai pasiūtą neapdairiems turistams, nemokamai galėsite gauti ties kiekvienu įėjimu į vienuolynus.
Vienuolynų viduje draudžiama fotografuoti, bet iš išorės – kiek tik pageidaujate. Be to įėjimas į kiekvieną vienuolyną yra mokamas. Kaina: nuo 2 iki 6 €.
Didžiausias ir bene įspūdingiausias šios vietovės vienuolynas – yra taip vadinamas Megalo Meteoron vienuolynas arba tiesiog Didžiojo Meteorono, ar Viešpaties Persikūnijimo vienuolynas, 1382 metais įkurtas didingos uolos viršūnėje vienuolio Afanasijaus, atvykusio iš Atono. Tai ne tik didžiausias, seniausias ir žinomiausias Meteorų vienuolynas, bet ir turtingiausias. Jam yra suteiktos autonomijos teisės ir už jo tvirtų sienų yra išsaugota daug vertingų meno kūrinių. Daug turtų, o tuo pačiu ir ypatingų privilegijų į šį vienuolyną atnešė serbų caro Stefano anūkas Džonas Uresis (John Uresis), apsigyvenęs vienuolyne 1388 metais. Taip Didysis Meteoronas įgijo persvarą prieš kitas vienuolių bendruomenes ir šios vietovės vienuolynus. ^
Norint patekti į šį vienuolyną, kaip ir į daugelį kitų, reikia laiptais įveikti statų uolos šlaitą, kuriame iškalta net 115 laiptų. Ši užduotis kelia juoką, lyginant su ankstesniais šimtmečiais, kai vienintelis būdas patekti į vienuolyną buvo nepatvarios, sudurtinės kopėčios ar specialus tinklinis krepšys, kuriuo įsodintą žmogų užkeldavo aukštyn.
Didžiąjame Meteorono vienuolyne turistams yra atviras „refraktoriumas“ - pagrindinis muziejus-biblioteka, kuriame eksponuojami seni vienuolių rankraščiai, religiniai straipsniai, retos knygos, karių uniformos bei ginklai, ir netgi vienuolių kaulai. Komplekse yra išlikusi XIV amžiuje pastatyta Jėzaus prisikėlimo bažnyčia, 1483 bei 1552 metais, dekoruota įspūdingomis bizantinėmis freskomis. Be to vienuolyne galima išvysti senoviškai įrengtą virtuvę, kurios sienos išpuoštos piktogramomis ir valgomąjį, kur stalai nukloti sidabriniais indais. Vienuolyne galima aplankyti vyno rūsį, požeminį kalėjimą ir daug visokių kitų svarbių vietų.
Antras pagal dydį Meteoros komplekse yra Šventasis Varlamo vienuolynas, pastatytas 1517, praplėstas 1541 ir papuoštas dekoracijomis, prie kurių 1548 metais dirbo garsus kretiečių menininkas Franco Catellano. Šis vienuolynas ne beprasmiai didžiuojasi savo Visų Šventųjų bažnyčia su didingu kupolu ir garsiu choru, bei turtingu muziejumi. Kalbama, kad šio vienuolyno sienos slepia užkonservuotą Šventojo Jono pirštą ir Šventojo Andriaus mentį.
Kad pasiektumėte jį teks įveikti dar 195 laiptus.
Šv. Rousanou arba dar kitaip vadinamas Šv. Barboros vienuolynas Meteorose buvo įkurtas be galo vaizdingoje vietoje, siauros uolos viršūnėje apie 1288 metus. Vėliau buvo praplėstas ir 1560 metais dekoruotas iki šiol gerai išsilaikiusiomis kretietiškomis freskomis.
Dar vienas vienuolynas į kurį vertėtų atkreipti dėmesį - Agiou Stefanou (išvertus iš gr.k. - Švento Stepono) moterų vienuolynas, kuriame dabar gyvena 32 vienuolės. Šis vienuolynas, priešingai nei kiti, buvo įsikūręs ne viršūnėse, o lygumoje tarp uolų. Todėl buvo lengviau pasiekiamas ir II Pasaulinio karo metu apiplėštas bei nuniokotas nacių kareivių; didžioji dalis vertybių – pavogta. Po šių tragiškų įvykių šioje nuostabioje vietoje, kur atsiveria puiki Kalambakos miesto panorama, įsikūrė vienuolės ir vienuolyną atstatė.
Tikrasis Šventojo Stepono vienuolyno pasididžiavimas – išlikusi senoji bažnyčia, su 1545 metais sukurtomis freskomis bei nuostabiai auksalapiais medžio drožiniais išdabintomis sienomis. Be visa kita, čia galima pasigėrėti puikiausiomis senosiomis ikonomis.
Šventojo Stepono vienuolyne dar aptiksite mažą muziejų, kuriame eksponuojami XVI ir XVII amžiaus religiniai manuskriptai, drabužiai, sidabro dirbiniai.
Kadangi šis vienuolynas yra įsikūręs lygumoje tarp uolų į jį patekti nesudėtinga - reikia tik įveiktį per prarają nutiestą tiltuką ir Jūs jau būsite vietoje.
1333 m. Šv. Stepono vienuolyną aplankė imperatorius Andronikas III Paleologus. Šventojo galva iki šiol yra užkonservuota vienuolyno Agios Haralambos katedroje.
Vienuolynas Agios Nikolaos Anapafsas (iš gr.k. išvertus - Šventojo Nikolo Anapafso) yra vienas mažesnių Meteoros vienuolynų, pastatytas XVI amžiaus pradžioje. Tai mažutė bažnytėlė kalvos viršūnėje, kurioje daug nuostabių freskų, vertingų religinių relikvijų. Ją 1527 metais dekoravo garsus dailininkas iš Kretos Feofanis Sterlitzas. Netoliese išlikę Agia Moni vienuolyno griuvėsiai.
Vienuolynas Agia Trias (iš graikų kalbos išvertus - Šventosios Trejybės) galbūt yra iš mažesnių Meteoros vienuolynų komplekso, bet įsikūręs pačioje gražiausioje vietoje - ypatingai įspūdingos uolos viršuje. Prieš įžengiant į jį tenka įveikti 140 stačių suktų laiptų, iškaltų uoloje ir tik tada galima pasigėrėti šiuo, tarp 1458 ir 1476 metų, įkurtu vienuolynu.
Daugeliui, būtent ši kalva su vienuolynu, turėtų būt pažįstama iš Džeimso Bondo kino filmo.
Meteoros vienuolynų istorija
Iki šiol tiksliai nėra žinoma, kaip pirmieji vienuoliai pateko į šių stačių šlaitų viršūnes. Legenda pasakoja, jog pirmąjį atklydėlį į uolų viršūnes nuskraidino vanagai.
Manoma, kad gretimose Feopetros uolose, esančiose vos 5 kilometrai piečiau Meteorų, žmonės gyveno jau prieš 50 tūkstantmečių. O štai IX amžiuje grupelė atsiskyrėlių įsikūrė Meteoros uolų daubose ir plyšiuose, esančiuose net 550 metrų virš žemės. Pirmieji Meteoros gyventojai vedė vienišų atsiskyrėlių gyvenimą, susitikdami tik sekmadieniais ir švenčių dienomis, melsdamiesi Dhoupianio uolos papėdėje pastatytoje koplyčioje. Šioje vietoje po daugelio metų išdygo Nekaltosios Mergelės Marijos bažnyčia.
Tiksli Meteoros vienuolynų įkūrimo data taip pat nėra žinoma. Žinoma, kad vėlyvame XI amžiuje ar ankstyvame XII, - greta šios vietovės susikoncentravo paprasta vienuolių bendruomenė, o XII amžiaus pabaigoje atsiskyrėliai sugūžėjo į Meteoras. Ryškesnė vienuolynų plėtra pastebima tik nuo XIV a., kuomet vienuolis Afanasis, atklydęs su savo pasekėjais iš Atono, tarp 1356 ir 1372 metų, įkūrė mums jau pažįstamą Didįjį Meteorono vienuolyną, kuris jiems tapo priedanga nuo politinių persekiotojų. Kaip minėjome, vienintelis tais laikais egzistavęs būdas šį vienuolyną pasiekti – užkopti ilgomis, sudurtinėmis kopėčiomis. Kaskart, kai vienuoliai pajusdavo pavojų, jas užtraukdavo ant kalvos ir niekas iš nekviestų, pašalinių lankytojų negalėdavo patekti į vienuolyną.
XIV amžiaus pabaigoje, turkams užgrobus Graikiją, ši vietovė tapo tikru prieglobsčiu, o ant plikų ir nepasiekiamų uolų vienas po kito kūrėsi vienuolynai. XV-XVI amžiuje, jų klestėjimo laikotarpiu, šioje vietoje buvo priskaičiuojama daugiau nei 20 vienuolynų, kurie buvo statomi iš akmenų, stogai dengiami raudonomis čerpėmis, įrengti mediniai balkonai. Pirmieji laiptai uolose buvo iškalti tik XX amžiaus pradžioje, o kelias iki vienuolynų nutiestas tik po II Pasaulinio karo, kuomet vietove susidomėjo turistai. Visus lankytojus vienuolynai iki šiol stebina unikalių freskų, ikonų bei drožinių kolekcijomis ir svaiginančiais bei užburiančiais kalnų vaizdais.
Šiuo metu iš vis dar veikiančių 6 vienuolynų, gyvenama tik penkiuose, ir nors visi Meteoros vienuolynai nuo pirmų dienų buvo skirti tik vyrams, dabar tarp jų, kaip žinia, yra įsikūręs vienas moterų vienuolynas.
Kaip atvykti iki Meteoros vienuolynų?
Šalia Meteoros nėra oro uostų, todėl čia galima atvykti tik ratuotomis transporto priemonėmis: automobiliu, autobusu arba traukiniu. Netoliese Meteorų yra įsikūrę Kastraki ir Kalambaka miesteliai, kuriuose patogiausia apsistoti, norint aplankyti Meteoras. Neturintiems savo transporto priemonės, palankiau būtų apsistoti mažame Kastraki kaimelyje, įsikūrusiame tarp Meteoros uolų. Nuo jo vienuolynus galima lengvai pasiekti nutiestu pėsčiųjų taku. O štai turistai, turintys savo transporto priemones, gali apsistoti Kalambakoje, įsikūrusioje vos 2 kilometrai į rytus nuo Kastraki. Iš šio mažo miestelio ne tik lengvai, asfaltuotu keliu pasieksite Meteoros vienuolynus, bet jame rasite susikoncentravusių daugybę vietinių restoranų, parduotuvių ir gyvybingų aikščių. Jame vyksta net šioks toks naktinis gyvenimas. Tad, kas labiau prie širdies - spręsti tik jums.
Vykstant automobiliu iš Kalambakos, kairėje kelio pusėje pačioje Meteoros vienuolynų papėdėje, sutinkame senojo Doupiani vienuolyno griuvėsius ir XII amžiuje pastatytą Nekaltos Mergelės koplyčią.
Pavažiavę dar 3 kilometrus, kairėje kelio pusėje sutinkame pirmąjį mūsų kelyje Šv. Nikolo vienuolyną ir čia pat - Agia Moni vienuolyno griuvėsius. Už 6 km. nuo šios vietos kelias išsišakoja pietų ir šiaurės kryptimi. Pasukę į dešinę pietų kryptimi, privažiuosite Roussanou vienuolyną, o kelionę tęsdami tuo pačiu maršrutu – Šv. Trejybės ir Šv. Stepono vienuolynus.
Grįžę prie pradinės sankryžos ir pasirinkę šiaurinį maršrutą, netrukus privažiuosite Varlaam vienuolyną, o kelias užsibaigs prie Didžiojo Meteorono.
Tik sustoję prie šių vienuolynų ir pažvelgę į Pindos kalnų grandinę bei Fesalio lygumą apačioje, suprasite, kodėl atsiskyrėliai pasirinko būtent šią vietą tarnauti Dievui ir priartėti prie jo.
Pastaraisiais metais Meteora tapo populiaria aktyvaus poilsio mėgėjų vieta. Šią vietą ypač pamėgo alpinistai, norintys išbandyti savo jėgas neįprastose vietose, kopiant plikomis uolomis į viršų. Vandens sporto mėgėjai irgi nelieka nuskriausti. Jiems sudaryta galimybė paplaukioti kaimynystėje tekančioje Pinėjo upėje.
Aplankykite įspūdingus kūrinius ir pasimėgaukite šios vietovės siūlomomis pramogomis.
