La Tomatinos dalyvių prašoma dėvėti apsauginius akinius ir įspėjami neatsinešti į šventę daiktų, kurie kovoje galėtų būti panaudoti kaip ginklas. Drabužiai po trumpos, bet įnirtingos kovos paprastai būna suplėšyti ir tinkami keliauti tik iki artimiausios šiukšlinės. Todėl, vykstant į La Tomatiną, derėtų apsivilkti paprastesnius drabužius, su kuriais vėliau nebūtų gaila atsisveikinti.
Labiausiai stebėtina, kad miestas, šventei pasibaigus, tuoj pat tampa vėl švarus: nuplauti pomidorais padengtus miesto pastatus ir gatves, o taip pat ir įsisiautusius dalyvius, tuoj pat atskuba gaisrinės mašinos.
Pastaraisiais metais festivalis tapo tokiu dideliu įvykiu, kad linksmybės Bunjolio mieste prasideda jau prieš savaitę ir didžioji dauguma La Tomatinos dalyvių būna priversti apsistoti tolimesniuose miestuose.
Šiame trumpame, bet nuostabiame pomidorų mūšyje, kuris prasideda siauroje miesto Brunjolio gatvelėje, suvažiuoja tūkstančiai turistų iš viso pasaulio vien tik tam, kad sudalyvautų visų laikų didžiausiose maudynėse „spageti padaže“.
Įdomiausia tai, kad niekas tiksliai nežino iš kur ši tradicija prieš kelis dešimtmečius gimė. Bet nuo tų neatmenamų laikų šventė vyksta kasmet, paskutinį rugpjūčio trečiadienį miesto globėjų – šventojo Luiso Bertrano ir Vargšų Dievo Motinos garbei.
