Geležiniai monstrai

Šie geležiniai fortai, pastatyti II Pasaulinio karo metu, kad apgintų Jungtinę Karalystę nuo vokiečių oro reidų ir bombonešių atakų, tebestūkso Temzės ir Mersio upių žiotyse.


1942 metais juos suprojektavo Gajus Maunselas (Guy Maunsell). Fortų bokštuose buvo įmontuoti priešlėktuviniai pabūklai ir galingi lėktuvų paieškos žibintai. Pasak tų laikų istorijos šaltinių, šie kariniai fortai britų armijai ir kariniam laivynui padėjo numušti 22 priešų lėktuvus ir 30 skrendančių bombų.

Fortas buvo sudarytas iš septynių bokštų grupės. Kiekvienas jų, kabančiais takais jungėsi su centrinio valdymo bokštu. Žvelgiant į fortą kaip į visumą, jį sudaro specifiškai išsidėstę bokštai: po vieną artilerijos,  valdymo, žvalgybinio ir keturis  šaudymo bokštus.


Po karo šie statiniai laikinai buvo uždaryti, o vėliau panaudoti kitais tikslais.  1953 metais, norvegų laivui įsirėžus į fortą, žuvo keturi civiliai, sunaikinti du bokštai su ginkluote, radiolokacine įranga ir kitais reikmenimis. Po šio nelaimingo įvykio griuvėsiai tapo pavojingi laivybai. 1959-60 metais buvo vykdomi jų išmontavimo darbai, likučiai buvo palikti likimo valiai be jokios priežiūros.


Septintajame praeito tūkstantmečio dešimtmetyje, tuo pasinaudojo piratinės radijo stotys. Iš čia buvo transliuojamos laidos tol, kol britų Vyriausybė priėmė piratavimą draudžiančius teisės aktus ir 1967 metais fortas vėl liko be priežiūros.


Šiandien, dėka vieno konsorciumo, šie puikūs II Pasaulinio karo likučiai yra rekonstruojami ir galbūt artimiausiu metu atvers duris turistams. O dabar jais galima pasigėrėti iš tolo,nes nuolat yra organizuojamos ekskursijos valtimis.