Jei Lietuvoje egzistuoja vietovė, kurią verta aplankyti būtent rudenį, tai - nebejotinai būtų Daniliškio liepų alėja. Rudenį pro tankias medžių šakas čia tingiai krenta saulės šviesa ir nugula ant taką nuklojusių spalvotų lapų, aplink save sukurdama magišką aurą. Tu stabteli aukštaūgių senų medžių apsuptyje ir kvapą užgniaužęs bijai sukrutėti, kad visa tai neišnyktų taip staiga lyg svaigus ir laikinas miražas.
Kadaise Liepų alėja buvo Daniliškio dvaro dalis. Tai buvęs žinomas dvaras, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI amžiaus pabaigos ir priklausęs Mlečkoms, kiek vėliau Zavišoms, Romanskams, o dar vėliau garsiam mokslininkui - profesoriui Platonui Jankauskui. Daniliškio dvaras stovėjo vaizdingoje kairiojoje Nevėžio pakrantėje, dabartinėje Krekenavos seniūnijoje. Deja, dvaro sodyba dabar yra sunykusi, iš jos belikę tik menki fragmentai.
Belieka tik pasidžiaugti, kad iki šiol galima pasigrožėti dvarą puošusiu terasiniu parku ir juo nusidriekusia nuostabiausia liepų alėja, apsuptą šimtais gražuolių, kartais atrodo, kad nežemiškų medžių. Skaičiuojama, kad 263 metrų ilgio Daniliškio liepų alėjoje dabar puikuojasi daugiau nei 260 mažalapių liepų. Tai iš ties labai graži vieta, priverčianti bent akimirkai stabtelti ir pasigėrėti įstabaus grožio gamtos karalija mūsų pašonėje.
Daniliškio liepų alėja priklauso Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustiniui. Dabar tai - Vastybės saugomas gamtos paveldo objektas.
