Booking.com

Akademija

Akademija – miestelis Kėdainių rajone, apie 15 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių, šalia Dotnuvėlės upės, prie plento Jonava–Kėdainiai–Šeduva.


Miesteliui pradžią davė nuo XVI a. žinomas Dotnuvos dvaras, kurį per jo gyvavimo metus valdė įvairios dvarininkų šeimos. XIX amžiaus viduryje aplink dvarą grafo Gendriko Kreico iniciatyva užveistas geometrinio tipo parkas, kuris šiuo metu saugomas valstybės. 1911 m. dvarą valdant P. Stolypinui čia įsteigta žemės ūkio mokykla, pastatyti centriniai mokyklos rūmai, mokytojų ir studentų gyvenamieji namai. 1919 m. dvare atidaryta žemės ūkio ir miškų mokykla, 1922–1927 m. žemės ūkio technikumas. 1922 m. čia įkurta pirmoji Lietuvoje augalų selekcijos stotis (įkūrėjas Dionizas Rudzinskas). 1924–1945 m. veikė Žemės ūkio akademija, prie jos išaugusią gyvenvietę imta vadinti Akademija. 1944 m. vokiečiai susprogdino akademijos rūmus. 1946 m. akademija perkelta į Kauną, bet miestelio vardas išliko.

Akademijoje nuo pat įkūrimo virė mokslinis studentiškas gyvenimas, buvo pilna studentiškų organizacijų ir įvairių meno kolektyvų: veikė choras, dūdų orkestras, sporto klubas (ledo ritulio, futbolo ir kt. komandos), motociklininkų būrelis. Ne kartą joje lankėsi įžymus poetas Maironis, filosofas Vydūnas, dešimtmečio šventėje dalyvavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

Įprastai šurmuliuojantis studentiškas gyvenimas sugriuvo 1940-aisiais, kai sovietiniai okupantai ištrėmė į Sibirą daug dėstytojų ir studentų. Antrojo pasaulinio karo metu akademijos rūmuose buvo įkurta karo ligoninė, o po karo besitraukdama vokiečių armija susprogdino rūmus, bendrabutį, sunaikino biblioteką, archyvą, mokymo priemones. Po karo Žemės ūkio akademija buvo iškelta į Kauną.

1956 m. Akademijoje įkurtas Lietuvos žemdirbystės institutas, 1961-1963 m. atstatyti karo metu sugriauti pagrindiniai akademijos rūmai. 1967-1968 m., patvenkus Dotnuvėlę, įrengtas tvenkinys, 1976 m. pastatyta nauja mokykla. Žemės ūkio akademijos gyvavimo metu. katalikams atiduota stačiatikių cerkvė, statyta Rusijos imperijos laikais, sovietinės okupacijos metais nugriauta.

Šiuo metu Akademijoje veikia Žemdirbystės institutas, Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademijos gimnazija, biblioteka, paštas, mokykla-darželis „Kaštonas“, viešbutis, keletas parduotuvių, kavinių, poliklinika, vaistinė, kirpykla, kredito unija, vyksta dėvėtų drabužių ir sendaikčių turgūs. Čia įsikūrusi įmonė „Dotnuvos projektai“ bei keletas kitų įstaigų.


Įdomiausia Akademijoje apžiūrėti senąjį parką ir jo apsuptyje pasislėpusius dvaro bei instituto pastatus. Akademijoje yra profesoriaus D. Rudzinsko ir Lietuvos žemdirbystės istorijos muziejai. Stovi paminklai D. Rudzinskui, S. Nasevičiui, J. Tonkūnui ir tremtiniams agronomams, paminklinis akmuo Klaipėdos miesto vaduotojams, skirtas įamžinti technikumo mokytojų ir moksleivių žygį 1923 m. vaduoti Klaipėdą, dekoratyvinis „Žiedas“ (skulptorius Robertas Antinis jaunesnysis) ir kt. Vietos kultūros centre gyvuoja liaudiška kapela, folkloro ansamblis „Seklyčia“, tautinių ir šiuolaikinių šokių kolektyvai.


Senajame parke išlikęs tvenkinys su saloje esančiais rūmais. Šiuose rūmuose apie 1815 m. viešėdama pas tuometinius dvarininkus kelis kartus lankėsi Rusijos caro Aleksandro žmona Jelizaveta. Tarpukariu šie salos rūmai priklausė mokslo įstaigoms. Aplink rūmus esančiame tvenkinyje studentai ir mokytojai mėgdavo plaukioti valtimis, žiemą čia būdavo įrengiama čiuožykla. Tvenkinio malūno pastate veikė dvaro degtinės varykla, sovietmečiu ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais – viešoji pirtis.

Didžiausi parko rūmai (dabar – Institutas) statyti XX a. pr., 1944 m. sugriauti, sovietmečiu atstatyti. XX a. pr. parke ir kitoje Parko g. pusėje pastatyti ir bendrabučiai studentams bei dėstytojams. Visi šie statiniai yra labai neįprasti Lietuvos provincijai ir todėl tikrai verti dėmesio. Kai kuriuose iš XX a. pr. statytų pastatų šiuo metu įsikūrusios įstaigos, kiti pastatai gyvenami. Daugelio šių pastatų aplinka gražiai tvarkoma, todėl akis yra kur paganyti.

Daugiau apie Akademiją galite sužinoti čia.